Koks yra tikrasis gyvūnų klonavimo verslas ir 5 svarbiausios paslaptys: kiek kainuoja iš tikro, kiek reikia aukų, norint gauti vieną kloną ir svarbiausia - kodėl klonai yra visai kitokie nei originalai? (Video) (2)
Rinkoje pasirodė ir JAV kompanijos, jos mažina kainas ir stengiasi klonavimą padaryti išties masiniu reiškiniu
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antrarūšiai šunys
Antroji paslaptis – šios istorijos pagrindinai herojai visada lieka už kadro. Klonai neauga mėgintuvėliuose. Jų nespausdina 3D spausdintuvu. Sooam naudoja SCNT technologiją – somatinės ląstelės branduolio perkėlimas. Ji sėkmingai panaudota dar 1996 metais, pirmą kartą sėkmingai klonuojant žinduolį – avį Dolly. Šiai technologijai reikia donorų ir surogatų.
Procedūra atliekama keliais etapais. Iš gyvo ar nugaišusio gyvūno audinių pavyzdžio atrenkamos gyvybingos somatinės, tai yra nelytinės, ląstelės. Paskui iš kito gyvūno donoro paimamos kiaušialąstės, iš jų pašalinamas branduolys su DNR. Į jo vietą įsodinamas norimo klonuoti gyvūno somatinės ląstelės branduolys. Paskui elektromanipuliatoriuje per šią kiaušialąstę paleidžiama elektros srovė. Ląstelės ir naujo branduolio membranos pasidaro porėtos. Įvyksta susiliejimas ir molekulinis branduolio perprogramavimas. Jis grįžta į apvaisintos kiaušialąstės branduolio būseną, ir gali duoti pradžią embrionui. Tačiau įprasto apvaisinimo metu embriono chromosomų rinkinį sudaro dviejų susijungusių lytinių ląstelių genetinė medžiagą, o nelytinės ląstelės branduolyje jau yra visas chromosomų rinkinys. Pradėjusią dalintis kiaušialąstę tereikia persodinti bet kokios veislės surogatinei motinai. – teoriškai jos DNR vaisiaus genetikos pakeisti negali. Jei po 20 dienų paaiškėja, kad nėštumas vyksta normaliai, tai po mėnesio su trupučiu galima laukti šuniuko, genetiškai identiško originalui. 2011 metų duomenimis, Sooam per dieną atlikdavo po 20 tokių procedūrų. Ant operacinių stalų išskleisti donorai ir surogatai su narkoze, su plastikiniais vamzdeliais gerklėje. Ant vieno stalo lazeriniu skalpeliu skrodžiamas donoras, iš jos kiaušintakių (Falopijaus vamzdelių) išimamos kiaušialąstės. Ant kito – prapjaunamos surogatinių motinų gimdos ir išimami šuniukai baltame placentos maišelyje. Kažin, ar George'as ir Peteris norėtų, kad Bobas ir Wolfi atsidurtų jų vietoje. Šie skustapilviai kūnai neturi nei vardų, nei individualumo. Jie skirti tik tam, kad būtų skrodžiami, užsiuvami, šeriami stimuliatoriais ir persileidimą sukeliančiais prepatatai – jei pasitaiko vaisiaus anomalija. Kiek reikia aukų, norint gauti vieną kloną? Tai – trečioji paslaptis.Kaina mums nesvarbu
Dolly pavyko klonuoti tik po 277 bandymų. Po 9 metų pirmojo šuns klonavimui prisireikė >1000 embrionų ir 123 surogatinių motinų. Galiausiai išsivystė vos 3 nėštumai. Vienas baigėsi persileidimu. Antras šunelis gimė su kvėpavimo disfunkcija. Jis nugaišo po 3 savaičių.
Klonavimas neefektyvus. Viena to priežasčių – šunų reprodukcijos ypatybės. Jų ovuliacijos nereguliarios ir sunkiai prognozuojamos. Kiaušialąstės subręsta ne kiaušidėse, o keliaudamos kiaušintakiais ir tada gali būti apvaisinamos vos tris valandas. Ištraukti jas laiku – tik pusė darbo. Reikia turėti surogatinę motiną, kuri būtų estro fazėje, kad persodinimas būtų atliktas tą pačią dieną. Be to, šunų kiaušialąstės ne perregimos, o matinės. Dėl to padidėja klaidos rizika, įvedant svetimą branduolį. Sooam tvirtin, kad jiems pavyko padidinti efektyvumo rodiklį iki 1/3. „Jie tiesiog neapskaito neprigijusių embrionų“, – mano žymus kamieninių ląstelių ir klonavimo technikų ekspertas iš Whitehead instituto Bostone Rudolfas Jaenischas. Tokiems skaičiams patikimumo neprideda ir jų tikslumą laiduojančio žmogaus asmenybė: Hwang Woo-suk. 2005 metais šis daktaras buvo apkaltintas žmogaus kamieninių ląstelių klonavimui panaudojęs dviejų savo Seulo nacionalinio universiteto laboratorijos jaun. mokslo darbuotojų darbuotojų kiaušialąstes. Ir mokėjo donorams. Pirmas – profesinės etikos pažeidimas, antras – Korėjos įstatymų, draudžiančių žmogaus reprodukcinių biomedžiagų pirkimą ir pardavimą pažeidimas. Atliekant tyrimą, paaiškėjo kai kas rimčiau. Jo publikuoti kamieninių ląstelių klonavimo rezultatai pasirodė falsifikuoti. Po metų jis buvo atleistas iš universiteto. O 2009-aisiais nuteistas dviems metams lygtinai. Tačiau dar 2007 metais, tebevykstant tyrimui, įkūrė Sooam. Prie jo prisijungė kai kurie dalyviai iš mokslinio projekto „Snuppy“ – Korėjos atsako į JAV vykdomą „Missyplicity“.Amerikietiški reikalai
Korėjoje yra daugiau nei 17 tūkstančių fermų, kuriose kasmet išauginama ir paskerdžiama po 2,5 mln. šunų. Įstatymas apie jų išbraukimą iš mėsinių gyvūnų kategorijos parlamentui pateiktas tik pernai. Hwang Woo-suk tikina jau apsieinantis be šunų fermų. Bet vos prieš mėnesį Korėjos gyvūnų apsaugos organizacija KARA paskelbė peticija, nukreiptą prieš jo buvusį projekto „Snuppy“ kolegą Byeong Chun Lee. Jis šunis iš mėsos fermų naudoja netgi Seulo universitete.
„Šunų klonavimo sėkmė priklauso ne tiek nuo mokslinės nuojautos, kiek nuo donorų ir surogatų prieinamumo“, – sako Lou Hawthornas, Missy šeimininkės sūnus. 2007 metais jo kompanija BioArts visgi klonavo Missy – drauge su Sooam. Ir netgi atstovavo Korėjos kompaniją JAV, naudodama prekės ženklą Best Friends Again. Tačiau 2009 metais iš programos pasitraukė dėl „gyvūnų gerovės standartų nesilaikymo“. Neskaitant Europoje galiojančio naminių gyvūnų klonavimo draudimo, gyvūnų gerovę saugantys įstatymai – vienintelis eksperimentų apribojimas. Jie nustato minimalias humaniško elgesio su gyvūnais normas. Jų laikymąsi JAV prižiūri ne tik kontroliuojantys organai, bet ir gyvūnų apsaugos organizacijos. Tikriausiai dėl to beveik visi ViaGen Pets darbuotojai nufotografuoti apsikabinę šunis – buvusius donorus ir surogatines motinas, kurias iš laboratorijos priėmė į namus. Teksase įsikūrusi kompanija – dar viena „Missyplicity“ projekto atšaka. Čia klonuojami šunys, katės ir arkliai. Ir, kitaip nei korėjiečių kompanijoje, pasirengę atsakyti į nepatogius klausimus. Nes turi parengtus patogius atsakymus.
Futuristinis veiksmo filmas apie žmogų, sutikusį svo kloną ir išsiaiškinusį sąmokslą klonais užvaldyti pasaulį.
Genotipas prieš fenotipą
Klonas – ne originalo pakartojimas. Netgi ne dvynys. Jis išsivystė iš kitos kiaušialąstės su savi mitochondrine DNR. Branduolio DNR tokia pati, kaip ir originalo. Tačiau imuninės reakcijos, temperamentas, gebėjimai, netgi išvaizda gali skirtis. Taip yra todėl, kad genų ekspresija – jų pasireiškimo nėštumo metu laikas ir intensyvumas – individuali. Ir šių faktorių atkartoti neįmanoma ne tik dėl to, kad surogatinės motinos organizmas nėra inkubatorius su reguliuojamais parametrais, bet ir todėl, kad niekas nežino, kokie jie buvo vystantis originalui ir kokie – dabar.
Dėl epigenetinių defektų klonams dažnai pasitaiko epigenetiniai defektai – nuo kaulų deformacijų iki hermafroditizmo. „Kai paimamos suaugusio gyvūno somatinės ląstelės ir jų granduoys perkeliamas į kiaušialąstę, senojoje DNR gali pasireikšti klaidos, kurių natūralaus pradėjimo atveju nebūtų buvę“, – sako Rudolfas Jaenischas. Juo labiau, kad šunys chromosomų turi daugiau nei mes ar Dolly: 39 poras, kai tuo tarpu avys turi 27, o žmonės – 23. Naminių gyvūnų klonavimu užsiimančios kompanijos manipuliuoja „genetinio identiškumo“ sąvoka. JAV Draugija prieš vivisekciją vadina tai tyčiniu vartotojų apgaudinėjimu. Tačiau pasaulyje, kur gyvūnas – daiktas ir prekė, nesunku patikėti, kad mylimą šunį galima kopijuoti. Šis tikėjimas yra pagrindas, ant kurio pastatyta visa pramonė su savo fondais, patentais, genetiniais bankais, laboratorijomis ir jų paslaptimis.