5 populiariausi teiginiai apie klonavimą: kas yra mitas, o kas tiesa? Kodėl klonas nėra ideali kopija, kaip yra su mamutais ir ar yra pavojus išnaikinti genetinę įvairovę?

su parašytu pirmu punktu vis tiek nesutinku. Tai yra identiškas klonas, nes visos ląstelės vystysis pagal origanalo genų variantus, ir tik pavienės ląstelės turės naujus pokyčius (somatinės), ir jų bus nepalyginimai mažai. Tai yra, jei tirsti klono genotipą, jūs rasit visiškai identišką (standartiniais metodais). Jei tirsit atskiros ląstelės, rasit netapatumų, BET lygiai tiek pat kiek to paties organizmo skirtingas ląsteles.

Tikrai ne. Mokslininkai tai jau ištyrė fiziškai ir čia pateikė to rezultatus, o tu tai ginčiji? Jei sakytum, kad klonas atrodys taip kaip originalas, tai taip. Nes ląstelių mutacijos bus per menkos kad įtakotu dideli kieki faktorių. Ir jei bus nežymus skirtumai (pav.: nosis 1 mm ilgesnė) tu to tikrai nepastebėsi žiūrėdamas. Bet genetiškai bus skirtumas. Apie tai čia ir šneka. Antra, juk rašo, kad genai mutuoja net besivystant vaisiui, kai jį sudaro tik kelios ląstelės. Nes kai viena ląstelė dalinasi, būna labai mažu, mažu ląstelės mutacijų. Todėl apvaisintos kiaušelastės DNR gali 100% nesutapti su vaisiaus sudaryto iš 10 ląstelių DNR. Ir kuo toliau tuo labiau jie nesutaps. Todėl individo klono pradžia (pirma ląstelė) bus kitokia, nei originalo pirma ląstelė. Todėl ir genetiniame lygyje jie bus skirtingi, nors labai, labai panašus.

ką čia kalbėt "ištyrė moksliškai". čia yra sutarimo reikalas, kaip traktuojame terminus. Jokios somatinės mutacijos neįtakos nosies ilgio, nes nosis sudaryta iš milijonų ląstelių, ir kad spontaninė mutacija įtakotų ilgį vienoje iš ląstelių ir nerealu (dar nerealiau, kad keliose ląstelėse įvyktų ta pati mutacija). Bet čia yra susitarimas, kas yra klonas. pačio originalo ląstelės turi skirtingus pokyčius, tai pagal tokią logiką klonas apskritai negali egzistuoti, nes vien originalas yra per daug heterogeniškas. Mūsų esamus požymius nulemia germinaciniai pokyčiai, o klonuotas individas germinaciniu požiūriu bus identiškas. Jei paimsi žmogaus kraują ir jo klono kraują, ir tirsi naujos kartos sekoskaitos metodu, DNR sutaps 100proc

Identiškas klonas – sviestas sviestuotas. Reikėtų apibrėžti, kas yra identiškas ir nuo kada jau laikyti nebeidentišku. Kiekvienas ląstelės dalijimasis atliekamas su klaidomis, jei gerai pamenu, padaroma apie 70-100 klaidų. Lytinės ląstelės irgi dalijasi, ne tik somatinės ir jose taip pat vyksta mutacijos. Mutacijos vyksta ir ne tik dalijantis ląstelėms, bet ir dėl aplinkos veiksnių. Jei nevyktų mutacijos, negalėtų rastis naujos rūšys ir nebūtume pakitę nuo genetinės Ievos ir genetinio Adomo laikų.

Idealybėje klonas turi tiek pat panašumų į "originalą", kiek identiškas dvynys, labai panašu, bet ne visai. Realybėje tipiškai kolonuojant keičiamas tik branduolys, o mitochondrinis genomas paliekamas nuo donorės. Nors iš principo galima pakeisti ir šį genomą. Genų mutacijas galima ignoruoti. Jų tipiškai tiek mažai, kad reiktų dar gerai pasistengti, norint surasti. Bet dauguma skirtumų atsiranda ne nuo genų skirtumų, o nuo jų ekspresijos skirtumų. Genas pats savaime gali būti realizuotas daugeliu būdų, o konkreti realizacija priklausys nuo biocheminės aplinkos. Dėl šios priežasties tiek identiški dvyniai, tiek ir klonai turi ženklių skirtumų. Panašūs - taip; identiški - tik grubiai vizualiai.