Jei Apophis pataikytų į „rakto skylutę“, katastrofos neišvengtume: garsus rašytojas ir astrofizikas perspėja, kad pavojus yra tikras (12)
Nuo 2004 metų astronomai žino, kad prie Žemės periodiškai priartėja 325-370 metrų pločio kosminė uola. Jeigu šis objektas žnegtelėtų į mūsų planetą, pasekmės būtų katastrofiškos. Ar šis pavojus realus ir ko vertėtų laukti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Asteroidas 99942 Apophis – netoli Žemės skriejantis asteroidas, 2004 metais sukėlęs paniką. Tada buvo 3% tikimybė, kad 2029 metais ši uola susidurs su Žeme.
2006 metais pakartotinė analizė asteroido trajektoriją ištyrė geriau ir apokalipsę nukėlė į 2036 metų balandį. Kodėl data buvo pakeista? Mat 2029 metais asteroidas ne susidurs su mumis, o turi pralėkti per „rakto skylutę“. Tai nedidelė kosminės erdvės dalis, gravitaciškai veikianti objektą ir keičia jo trajektoriją.
Bet ir tai dar ne paskutinė prognozė. Vėliau Paskutiniojo teismo diena nukelta į 2068 metus, kur susidūrimo grėsmės tikimybė – 1 iš 150 000. Kai kas mano, kad Apophis niekada nenukris Žemėn ir „rakto skylutės gravitacinio poveikio mums baimintis neverta. Tačiau garsus rašytojas ir astrofizikas Neil deGrasse Tyson su tuo nesutinka.
Mokslininkas nusprendė išnagrinėti asteroido kritimo į Žemę scenarijų. Jei tai nutiktų, galėtų būti sunaikintas visa vakarinė Š. Amerikos pakrantė.
Tysonas rašo:
Tai bus nuostabus ir bauginamas reginys. Dabartinė Apophio orbita atrodo neapibrėžtas, todėl tikslią kritimo vietą nustatyti sunku. Tačiau daugmaž pasakyti, į ką rėšis asteroidas, galima“.
Tysonas dar 2008 metais aprašė savo nuogąstavimus dėl „rakto skylutės“: „Kosmose yra 965 kilometrų zona. Jei ateroidas per ją praskries, jo trajektorija pasikeis ir po 7 metų nukris į Žemę“.
Vėliau mokslininkai „rakto skylutę“ ištyrė detaliai ir susiaurinio jos plotį iki 500 metrų, o tai reiškia daug mažesnę tikimybę, kad asteroidas į šiuos gravitacinius spąstus pataikys. Tačiau rizika nėra nulinė.
Tysono spėjimu, asteroidas gali nukrisi už 800 kilometrų į vakarus nuo Santa Monica'os (Los Angeles). Jis taip pat prognozuoja cunamio kilimo tikimybę, jei Apophis visgi pataikys į „rakto skylutę ir sulėtės dėl Žemės atmosferos.
Mokslininkas sako:
Asteroidas Ramiajame vandenyne pasiektų 4 kilometrų gylį ir sprogtų, išrausdamas didžiulę duobę. Kiltų 15 metrų aukščio cunamio banga. Aukštai į atmosferą būtų išsviesta daugybė vandens, kuris paskui grįžtų atgal. Ciklas truktų apie 50 sekundžių. Malibu pakrančių gyventojams į sveikatą tai neišeis“.
Taip galėtų nukentėti visa Šiaurės Amerikos vakarinė pakrantė. Bet ar yra realių priežasčių nuogąstauti dėl tokio scenarijaus įvykimo? Moksliniknkas sako, kad sužinosime tai 2029 metų balandžio 12 dieną. Būtent tada kils grėsmės, kad asteroidas pataikys į „rakto skylutę“.
Jei taip, amerikiečiams vertėtų per kitus 7 metus nusikraustyti tolėliau nuo pakrantės. Kol kas tikimybė, kad asteroidas 2026 metais nukris į Žemę vertinama kaip 1 iš 45000. Grėsmės lygis žemas, tačiau vis dėlto yra.
Galimos smūgio pasekmės
Sentry rizikos lentelėje vertinama, kad Apophis atmosferą pasiektų, turėdamas 1200 megatonų (Mt) kinetinę energiją. Arizonos kraterį sukūrusio meteorito ar Tunguskos meteorito smūgio energija, vertinama, buvo 3–10 Mt. Galingiausios susprogdintos vandenilinės bombos, „Caro bombos“, galia buvo ~57Mt, tuo tarpu 1883 metų Krakatoa išsiveržimas buvo maždaug 200 Mt. Palyginimui, Chicxulub smūgio metu buvo išlaisvinta apie 100 000 000 megatonų (100 teratonų) trotilo ekvivalento energija.Apophio smūgis vargu ar turėtų ilgalaikių globalių pasekmių, bet tarus, kad tai akmeningas asteroidas, kurio tankis 3000 kg/m³, atsitrenkęs į nuosėdines uolienas jis išmuštų 5,1 kilometrų diametro kraterį.