Elonas Muskas: „leisti žmonėms gyventi ilgiau arba amžinai – gali būti labai bloga idėja“

Na taip. Lygini žmones, kurie turi savo žemes, ir neturi mokėti nuomos už jas. Ir tau jau retas dalykas pačioje afrikoje. Gal kokie tuaregai taip dar gyvena, klaidžiodami po sacharos dykumą. Bet realiai žmonija senai paliko tą pasaulį. Dėl vakarų pasaulio pritariu, pas mus lengva. Bet vis tiek nemanau kad reikia sulyginti vidutinės klasės ir milijonierių gyvenimą. Nes tarkim jei turi įdėją, bet nesi milijonierius, gal susirasi darbą, kuris tą idėją nusisavins, ir tavęs neatleis iš karto. O paskolą imti baisu, kai rizika didelė. Jei esi milijonierius, gali su savo resursais ją įgyvendinti, nebijodamas daug prarasti. Visokie benediktai matydami kad pagrinde turtingų žmonių įdėjos pavyksta, galvoja kad neturtingi yra tiesiog kvaili, o vidurinė klasė tinkama tik fizinį darbą dirbti, nes nesusigaudo taip kaip turtingi. Jie neturi vizijos, tikslų, požiūrio į darbą. Taip, čia mes visi forume, kurie neturime milijono sąskaitoje.

Manau yra daug žmonių, kurie gyveno vidutines pajamas turinčiose šeimose, arba skurdžiose ir daug pasiekė, net nebudami kazkokiais proto genijais. Jiems kazkaip gavosi. Bet turtas negarantuoja laimės jausmo. Man nepikta, kad Muskas daug pinigų turi, o aš ne. Kiekvienas turi 24h paroje, nuo pasirinkimu viskas priklauso. Šiais laikais gali užkilt nuo žemiausios grandies iki vadovo, jei toks noras yra ir darai teisingus žingsnius. Manau daugumą žmonių net nenori tų turtų ir didelės atsakomybės, nes jei norėtų, tai kažką darytų dėl to. Arba nori turtu, bet nenori atsakomybės ir nieko daryti del to. Juk negali visada dirbti ta pati paprasta darba nieko nekeiciant ir galvoti, kad po 10 metu, tokiu būdu busi milijonierius.

Conjurer, komentavau dėl laimės. Turtai dažnai atneša dar daugiau rūpesčių. Jei esi normalus žmogus ir turi daug darbuotojų, tau tai atneša stresą, nes daug žmonių yra priklausomi nuo tavo sėkmės. Ir taip, milijonieriui gerai, nes lengvai prieina prie daug pinigų, išskyrus, kai atsiranda likvidumo problemų ir tau tada reikia dar daugiau pinigų, nes prarasi viską ką turi. Ir vėlgi kur ta riba tarp neturtingo ir skurstančio? Gyvena netoli manęs, kaimynai kuriuos matau, realiai iš statybinių likučių suręstoje troboje, kaip pakliuvo. Kreiva ir šleiva, skirtingos apdailos medžiagos nederintos niekaip. Keliuko privažiuoti nesusitvarkę, užtat ant kiemo būna 4-8 automobiliai, 6 iš jų apynaujiai ir prabangūs. Kiek suprantu iki pusės autoparko prekybai. Tuo tarpu mūsų namas, na dar su nebaigtu gerbūviu, bet atrodo labai prabangiai ir šalia stovi 13 metų senumo vienintelis Yaris. Tai jie skurstantys ar pasiturintys, ir kaip tada mes, skurstantys ar pasiturintys? Skolų bankui daug, tiesa, jos manęs nekaso visai. Ar tu jau apie skurstančius, kurie elgetauja? Jei apie juos, kaip juos gali vertinti toje pačioje skalėje, kai jie nesiekia to, ko tu? Omeny čia kaip atrinkinėti visus žmones į studijas skirtingas pagal lietuvių, istorijos ir matematikos egzaminus, kai studijos yra anglų kalba, arba molekulinės chemijos. Nu neveikia ta pati skalė, žmonės siekia skirtingų dalykų. Turėjau merginą, kuri kilusi iš kaime gyvenančių, skurdžiai gyvenančios šeimos. Automobilio jokio neturėjo, vos dviratį naudotą sutaupydavo nusipirkti. Tai vat jinai save pilnai išlaikė Vilniuje jau pirmame kurse. Ketvirtame kurse vidutiniškai uždirbdavo kokius 2000-3000 litų per mėnesį, kai MMA buvo kokie 400 litų. Tuo metu dar ir studijavo. Tai jinai vis dar skurstanti buvo ar jau nebe? Ir idėją pavogti gali visada, tiek iš turtingo, tiek iš vargšo. Tik turtingą daug labiau visi seka, ir daug labiau linkę kopijuoti. Vargšo idėjas dažniau nurašo.

Sakyčiau riba yra tada, kai negali pasidaryt gyvenimo patogiu. Pvz nusipirkti automobilį, kuriam nereikia daug priežiūros, ar turėti būstą arčiau darbo. Nes yra nemažai žmonių kurie keliauja po valandą į ir iš darbo, ir taip 40 valandų darbo savaitę paverčia 50 valandų sugaištų bendrai dėl darbo. Tarkim dėl savo įdėjų įgyvendimo, ne visi gauna paskolas, bankas gali pasakyti tavo įdėja durna, ir gausi nulį. Ir nepritrauksi jokių investitorių, kol neparodysi galutinio produkto. Tuo labiau negalėsi nusipirkti dar nepopuliarių elektromobilių kompanijos. Gal kickstarteriai šiek tiek padeda su šia situacija, bet ten tiek daug scamo, kad tavo projektas, kuris yra racionalus, bus vertinamas kaip per mažai ambicingas, ir nebus paremtas. Turtingi tėvai visada yra pliusas biznio steigime/įsigyjime. Be to reikia nepamiršti, kad verslas ne tik įdėja, bet ir pažintys, taigi milijonierių rate viskas greičiau suveikia. O laimė, tai kiekvieno žmogaus subjektyvus dalykas. Ir visi turi savo problemų. Tačiau jei kažkam laimė yra pavalgymas, tai nieko naudingo visuomenei, nes tas žmogus kovos dėl išgyvenimo. Vidutinė klasė dabar rūpinasi dėl skolų bankams, kas dažniausiai yra būsto poreikio patenkinimas. Turtingi žmones tuo nesirūpins, ir jų problemos bus abstraktesnių poreikių patenkinimas. Na jie praktiškai turi viską prieš nosį, padėtą "ant lėkštutės". Brangias privačias mokyklas, turtingus draugus, garantuotą gyvenimo kokybę. Nuo pat jaunystės jiems nereikia rūpintis išsilavinimu aktualioje srityje, kad gautų darbą, per kurį išlaikytų savo šeimą. Tad manau tiek turtingas žmogus gali būti nelaimingas, tiek bomžas gali būti laimingas. Bet čia jau laimė nepalyginama, nes poreikiai laimei gali labai skirtis. Todėl manau yra kvaila, kai visokie trumpai bando pasakyti, kad jie yra paprasti žmonės, ir neturtingi tuo patiki.

Vidurinė klasė yra pasiturintys, ne turčiai, bet ir ne ūbagai. Vidurinė klasė sumoka daugiausiai mokesčių, daugiausiai dirba ir išlaiko visus kitus. Neturiu aš ir milijono, man jo ir nereikia. Turiu 2 butus, auto, planuoju dar vieną butą pirkt, turiu svajonių ir hobių, kuriems reikia nemažai pingių, todėl dirbu nuo 8 iki 8, 12 val. beveik kasdien ir nesiskundžiu ir tiesą sąkant nepasiilgstų tų laikų, kai po darbo grįžes būdavau sulindęs į TV, PC ar social tinklus. Dabar ne bent vieną dalyką galėčiau daryt laisvu metu, jeigu neturiu jokių reikalų, tai mokytis kažko naujo. Jei turi idėją, ją turėk ir ugdyk kiek sugebi, jei ir neturi daug pinigų, po biški atidėk savo idėjai ir vieną dieną ji pavirs kažkuo, kas atneš tau pajamas. Aišku visada pasiskaičiuok, ar apsimoka, ar nėra pigesnio konkurento ar bus tikslinė grupė ir t.t. Arba tiesiog parduok kažkam kas gali nupirkt. Nes atiduosi arba papasakosi kitam, tikrai nieko negausi. Ir ne vienas pvz yra, kaip žmonės rašo internetuose savo idėjas, ieško paramos ar bendraminčiu, o tuo tarpu kažkas paskaitęs, turėdamas pinigų tą idėja įgyvendina ir varto pinigus laimingas. Tai tiesiog, jokių idėjų į internetą, o pasiliekam sau.

Dabar automobilis, kodėl Lietuvoje gausiai perkami nudrožti, po 400k km realiai pravarę limuzino klasės BMW, Mercedes ar Porsche, kai už tą pačią kainą nusipirksi iš salono ekonominės klasės automobilį, su kuriuo vargo neturėsi 10-15 metų, o eksploatacija bus 3x pigesnė? Tai tie kuriems nusipirkus tą nudrožtą limuzino klasės auto, bet trūksta po to nuolat pinigų ant maisto, tai jau skurdžiai? Žinau vieną, kuris nusipirko BMW M6, bet teko net namie interneto atsisakyti, kad išlaikyti auto. Išduosiu paslaptį, joks bankas jokio verslo pradžiai pinigų neduoda. Šiais laikais yra krūva įvairių valstybinių programų, verslo angelų ir pan., kurie duoda pinigus. Turtingi tėvai yra pliusas, nes yra pinigų, bet labai dažnai turtingų tėvų vaikai nieko nenori ir gyvenimą pabaigia jau mažiau turtingi, o jų vaikai, jau būna geriausiu atveju vidutinė klasė. Atmeskime čia pasaulio 0,1% turtingųjų. Poreikiai laimei nepriklauso nuo tavo finansų. Poreikiai laimei yra tai, ką tu pats užsibrėži/susigalvoji. Būti laimingu yra proto būsena, kuri nelabai priklauso nuo aplinkinių faktorių. Gyveno žmonės būdami laimingi yra vergovėje, gyvena laimingi ir su absoliučiai bazinių poreikių patenkinimu. Kiti laimingi būna ir visiškai nieko neturėdami, o tuo tarpu labai turtingi nusižudo, nes laimės neranda.