Sąmokslo teorijos: "Išnykusio" laiko hipotezė (18)
1996 vokietis sistemų analitikas Heribert'as Illig'as pristatė teoriją, pavadintą "Išnykusio laiko hipoteze" (angl. "phantom time hypothesis"). Tyrinėtojas yra įsitikinęs, jog ankstyvieji Viduriniai Amžiai - laikotarpis nuo 614 iki 911 metų - niekada neegzistavo ir visi šio beveik 300 metų periodo egzistavimo įrodymai yra netikri. Jo teigimu, 1582 metais popiežius Grigalius XIII, siekdamas suderinti religines datas su kalendorinėmis, pakeitė iki tol galiojusį dar 46 m. pr. Kr. Julijaus Cezario įvestą kalendorių Grigališkuoju kalendoriumi (kurį mes iki šiol naudojame). Tačiau tai darydamas tyčia ar netyčia pridėjo... 300 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi teigiama, jog laikas tarp popiežiaus Grigaliaus XIII ir Julijaus Cezario epochų yra 297 metais trumpesnis nei manyta. Heribert Illig teigimu, įterptas "menamasis" periodas tarp 614 ir 911 metų, ir šis periodas neturi jokių autentiškų įrodymų. Šie amžiai taip pat vadinami "Tamsiaisiais amžiais", kadangi istoriniai radiniai iš šio laikmečio yra ypač reti. Šiandien neturima jokių įrodymų apie žlugusios Romos imperijos miestų kolonizavimą; šimtai Bizantijos miestų tuo metu turėjo būti neapgyvendinti; visi istoriniai šaltiniai, liudijantys tą laikmetį, yra parašyti šimtmečiais vėliau; islamiškosios Ispanijos istorija neprasideda nuo 711 (t.y. nuo tada kai ji buvo užkariauta), o nuo ankstyvojo 10-ojo amžiaus ir t.t.
Jei Heribert'o Illig'o teiginys yra teisingas, iš šio laikmečio neturėtų būti likę jokio rimtesnio radinio, dėl to siekiant jį įrodyti, tektų atidžiai ištirti visus išlikusius to laikmečio radinius.
Kaip tyrinėtojui kilo ši mintis? Jis pirmiausia atkreipė dėmesį į to laikmečio pastatų architektūrą. Pavyzdžiui, Vokietijos miesto Aacheno katedra (vok. Pfalzkapelle), kuri kaip istoriniai šaltiniai teigia yra statyta imperatoriaus Karolio Didžiojo, savo konstrukcijoje turi didelių arkų. Illig'as iškėlė teiginį, jog gebėjimas statyti dideles arkas buvo išvystytas palaipsniui, tačiau šis statinys istoriškai yra gerokai atitrūkęs nuo kitų analogų.
Vidurio Europoje yra išlikę daug radinių, iškastų senovinėse kapavietėse. Jų amžiaus negalima įvardinti absoliutinėmis datomis, tačiau jų amžius įvertinamas juos lyginant vienas su kitu. Vertinant radinių pokyčius, jie turėtų būti pasiskirstę žymiai platesniame laikotarpyje nei numato įprastinė chronologija. Taip pat kol kas nepaaiškinama, kodėl po žmonių populiacijos sumažėjimo 6-ajame amžiuje sekė netikėtas populiacijos bumas apie 1000 metus.
Ar ši teorija teisinga? Tikėkimės, jog kada nors sužinosime, kaip buvo iš tikrųjų.