JAV antropologė Deana Falk iškėlė hipotezę, kad Alberto Einšteino genialumą galima paaiškinti didesnėmis nei įprasta smegenų parietalinėmis skiltimis, smarkiai išsivysčiusiais „muzikiniais gumbais“ ir neįprastomis vagelėmis abiejų smegenų pusrutulių parietalinėse srityse, praneša lenta.ru.

Siekdama atskleisti didžiojo fiziko genialumo paslaptį, mokslininkė nagrinėjo jo smegenų nuotraukas. Po to, kai 1955 m. A. Einšteinas mirė, patologoanatomas Thomas Harvey išėmė fiziko smegenis iš kaukolės ir, kad atliktų mikroskopinį tyrimą, padarė 240 smegenų pjūvių.

Šios fiziko smegenų dalys buvo ne kartą tiriamos. Vis dėlto iki šiol pačiu keisčiausiu fiziko smegenų rodikliu buvo nurodomas jų svoris – 1230 g., kas yra arti žemiausios normos ribos.

Fiziko smegenų pavyzdžių neišliko, bet liko jų fotografijos. Būtent jas ir analizavo naujo tyrimo autorė, Floridos valstijos universiteto antropologė Deana Falk.

Palyginusi gautus duomenis su „paprastų“ žmonių smegenų savybėmis, mokslininkė patvirtino, kad, pirma, A. Einšteino smegenų parietalinės skiltys buvo žymiai didesnės, nei statistinis vidurkis. Tai jau buvo nustatyta vieno anksčiau atlikto tyrimo metu.

Antra, antropologė nustatė, kad tam tikros genialaus fiziko smegenų motorinės žievės struktūros, kontroliuojančios kairės rankos judesius, buvo ypač išsivysčiusios. Dažniausiai tai yra siejama su muzikiniu talentu, todėl jos yra vadinamos „muzikiniais gumbais“. Žinoma, kad A. Einšteinas nuostabiai grojo smuiku.

Trečia A. Einšteino smegenų ypatybė, kurią nustatė D. Falk, – keistas vagelių piešinys abiejų smegenų pusrutulių parietalinėse srityse.

Antropologė pabrėžia, kad teiginys, jog yra ryšys tarp šių A. Einšteino smegenų struktūrinių ypatybių ir jo nestandartinio mąstymo bei išskirtinių protinių sugebėjimų yra tik hipotezė. D. Falk kolegos sutinka, kad anksti daryti vienareikšmes išvadas, tačiau pripažįsta, kad jos tyrimas yra įdomus.

Komentarai (31)