B. Burgis: „Žmogui, turinčiam diplomą, reikia atgauti prarastą vertę visuomenėje“

Labai teisingos mintys. Tik dėl angliškai dėstančių mokytojų/dėstytojų - nereikia pradėti nuo IB klasių arba vienos klasės, kur viskas būtų angliška. Pradėkim nuo vieno pasirenkamo dalyko - matematikos anglų kalba. Nemanau, kad tokioje talentų kalvėje kaip KTUG nesusidarytų pilna grupė. Nenukentėtų nei KTU (juk KTU taip pat turi matematiką anglų k., nebūtina iškart trenktis į užsienį), nei tai būtų labai skausminga moksleiviams. Jei toks žingsnelis pavyktų, galima būtų galvoti apie antrą, trečią. Burgis savo asmeniniu pavyzdžiu įrodė, kad esama sistemų, kurios sugeba keistis iš vidaus. Linkiu nesustoti ir mažais, bet sveikais pokyčiais pažadinti sveiką pavydą. Juk kaip "pataisysime" aukštąjį mokslą, jei jau abiturientai į jį ateina nebematydami pasirinkimo, sustabarėję? Jei abiturientai bijos keistis ir reikalauti, tuomet nesikeis ir aukštasis mokslas - po šešerių metų turėsime naują kartą magistrų, kurie niekuo nebus geresni už dabartinius "sraigtelius".

Taip įmanoma neprarandant metų ir nepradedant mokytis kurso išnaujo? Ar yra kažkokia normalesnė kreditų sitema, kad pasimokius pirmą kursą Lietuvoje galėtum stot iškart į antrus metus užsienyje?

kreditai konvertuojami Lietuviški į europinius berods santykiu 1: 1,5 jei neklystu. nėra problemų, jeigu nori studijuot kitur. bet nematau tam reikalo, geriau pasinaudot erasmus programom ir išvažiut pusei metų pasižiūrėt.

Buvau pagal Erasmus ishvaziaves, pamaciau. Aishku ne Harvarde buvau, bet kai puse disciplinos dalyku jau buni studijaves ankstesniuose kursuose, kiek nustembi. O shiaip pasijuto aishkus studiju rezultatas. Ne koks popiergalis ale "referato", o realus projektas, kuri turi padaryti ir nepasijunti pamestas jo daryme, o gauni realia pagalba.

Gali iš univero reikalauti ECTS(ar kaip ten) pažymos, tuomet daug kur kreditai užsiskaito 1:1. Bet, kaip supratau, čia turimi omeny mainai - va jie tai visakeriopas gėris (pritariu modžiui, pamatyti skirtingų valstybių ir universitetų stilius naudinga).

Nemanau, kad visi turi tų pinigų mokslui ypač iš neturtingų šeimų kile mokiniai. Ir apskritai manau, kad visi mokiniai kurie gerai mokosi neturėtų mokėti už mokslą. Ir vėlgi, teks gabiems moksleiviams važuotį į užsienį skinti braškių, nes neišgali nusipirkti mokslo Lietuvoje.

. Net gaila valstybės - ji finansuoja, o pinigus išnaudoja dauguma absoliučių idiotų, kuriems Dievulis smegeninėj nedavė pakankamai jungčių. Rezultatas: man CV kokios Austrijos profkė yra didesnis pasiekimas nei LR magistras. Ir man širdies neskauda - tie magistrai ir verti maximum braškes skint.

Na ir vėl rwc jaučiu manęs pilnai nesuprato... Aš pritariu tavo nuomoniai apie aukštąjį mokslą, bet viska reikia vertinti ko galima obijektyviau. Nevisi išgali susimokėti ir bent kažkiek nemokamų vietų valstybė turėtų atseikėti. Man straipsnyje nepatiko vienintelė išsakyta jo mintis: Negąsdink, juk padėtis negali būti tokia bloga?

, o ne inžinieriaus diplomą. Ar dar reikia Geitsui diplomo, kuris "įrodytų" jo gebėjimus programuoti?

daug kas sutinka, kad pertvarkos moksle reikejo. kolkas "prasto juodrascio" versijos stadija, bet mechanizmas sujudintas. Taigi, manau, kad nepaisant eiles blogybiu, galima pastebeti ir gerasias - zvelgiama ir lyginama su uzsieniu, bandoma sugrazinti kokybes ivaizdi... As, kaip ir Burgis, manau, kad pirma reiketu pas mus pastudijuoti, tada sauti i svecius. Tada galima pasirinkti tai, kas konkreciam asmeniui geriausia. Mano nelaime, i uzsieni istrukau tik po bakalauro. Buvau pas vokiecius i ju "applied sience" (taikomuju mokslu, na, tipo, praktinio pokraipio, suprask, kazkas pan. i kolegija). Ooo! bibliotekoj is tikruju yra knygu ir jas zmones skaito! Destytojas ne tik pateikia medziaga, bet sugeba priversti suvokti kokias pievas jis ten sneka. Man toks variantas patogesnis studijuoti butu buves. Nes Lietuvoje studijavau "iskalei-atsiskaitei-uzmirsai". taip vat nieko ir neprisimenu Ir dar pas mus Lietuvoj truksta mokslo kontakto su rinka. Jei ruosiamas inzinierius, tai gal reiketu ji supazindinti su sritim, kuriai jis ruosiamas? o tai gaunasi specialistas, kuris per klaida pasirinko specialybe, arba specialistas, kuris investaves i moksla n tukstanciu veliau ju neatgaus nei per 10 m.