Ken Robinson. Dabartinė švietimo sistema žlugdo kūrybiškumą (Video)

Dėl pirmos dalies sutikčiau, tačiau dėl likusiųjų, bent man visai kitaip. Per tiksliuosius dalykus, nesant literatūrai(čia labiausiai fizikai), mokytojas pats galvodavo įdomius uždavinius(kitokius nei tuose likusiuose vadovėliuose), dažnai tekdavo diskutuoti kodėl ar kuri formulė šiuo atveju labiau tinkama. Per chemiją irgi nebuvo nuobodu. Va informatika ir matematika, bet ten ir taip sausas mokslas, vinas kitas paivairinimas ir tegalimas... Bent man, gramatikos praktiškai iš vis nebuvo, ją jau turėjome išmokti iki 10 klasės, paskui viskas tik per rašinius, interpretacijas buvo tikrinama. Jeigu daug klaidų, pakviečiamas po pamokų pasėdėti ir jeigu nori, pasimokyti. Literatūros pamokose buvo daug lietuvių kūrybos, bet buvo visokie užklasiniai skaitymai, per kuriuos net gi skatino, paskaityti ką nors kitą, nei kas įrašyta programoje(aišku iki 11 klasės aktyviau). Dėl dailės sutinku, bet pvz per muziką, mes daugiau dainuodavome, nei ką mokydavomės.

Taip, lietuvių pamokos šiais laikais tapo tikras košmaras. Matematika yra sausa - bet kai kuriems tai patinka Per muzikos pamokas mokinasi? Na čia nepritarčiau. Visą laiką daunuodavom, retkarčiais ką nors užsirašydavom.

Cia priklauso nuo mokytojo kokiu stilium jis ta pamoka veda. Man nesuprantama kokio jus ten linksmumo ar kuribiskumo norit is matematikos ar pan. Juk tai tikslus apireztas dalykas. Taip ir turi but juk. Bet va literaturines ir menines pamokos turi kazkiek tos istorijos paliesti kaip Biliuno ir t.t.. bet reik nepamarsti siu dienu literaturos ir menininku ir t.t.. Teko dometes ka dabartiniai moksleiviai zino apie dabartinius rasytojus ir t.t.. ogi nieko nezino. Dievu miskas, S.Neris . Bethovenas . Pikaso ir pan.. viska tik mokina kas kazkur kazkada buvo. Reik mokinti apie dabarti apie tai kas labiau modernu ir pazenge yra. Na pats svietimo klausimas labai sunkus yra. Nes i ji sueina daug dalyku kaip ugdymas,edukulogija,mokslinimasis,formavimasis,socialiniai veiksniai,auklejimas ir t.t.. Cia kazkokio stebuklo ar revoliucijos nepadarysi greit. Tai yra ilgalaikis procesas kuris tikrai sudetingas ir apima visa zmogaus-visuomenes supratima bei kultura ir pan. Pradziai tik uztenka uzmest aki i mokyklu mokymo programas kuriuos nelabai pakite velnias zino kiek metu.. ir vis islike tie patys dalykai. Asmenine nuomone mano tokia kad klaseje turi but 10- 14 (max) mokiniu norint pasiekti auksciausia rezultata (tada ir maziau gabus tures geresnius pasiekimus, o ne kai dabar klaseje 20-30 o tik kokia 10-12 siekia o kiti stumiasi).

Na, mano tatos ir mokytojai (cekavesni) šneka kiek kitaip, nei Robinis. First of all jei mokykloje sutinki "senamadišką mokytoją" jis tave paruošia puikiai. Senamadišką turiu omeny tą, kuriam moksleivio ugdymas yra prioritetas, kuris pasiryžęs aukotis vardan savo mokinių gerovės. Ir tokių mokytojų dar yra, žinau tris (lituanistę, matematikę ir fizinio mokytoją). Secondly, mokymo sistema ir labai psikeitė ir labai nepasikeitė. Štai jei imtume matematiką - krūvis stipriai sumažintis, daugumoje mokyklų net nebėra S lygio (specializuoto), kuris ruošia aukščiausiame lygyje. Prieš tai minėta matematikė mane moko iš senų rusiškų vadovėlių, nes kaip ji pati teigė, tai, ką turime mokykliniame kurse nesudaro net stuburo tam, ką reiškia matematika (ne bendrai, o atskiromis temomis. T.y.: briaunainiai, logaritmai, trigonmetriaj ir t.t.). BET, štai lietuvių kalbos pamokų programa pasikeitė labai. Seniau, net ir sovietmečiu, literatūros pamoka reiškė kūrinio analizę, prasmės ir estetinės,moralinės vertės suvokime per diskusijas su mokytoju, tuo tarpu darbar mokinys neturi laiko suvokti kodėl ir kaip kurinys veikia žmogaus savijautą, viskas koncentruojama į egzaminą, atsisakant literatūros kaip meno. 10-14 mokinių klasėje yra utopija, kurios dar ilgą laiką nepasieksime leituvoje, nes tai reikalautų daugiau nei 2x didesnių pajamų. Nesileiskit į fantazijas, čia bevek tolygu teiginiui, kad mokytojas turėtų dirbti individualiai su kiekvienu mokiniu. In conclusion, sistema griauna kūrybiškumą, tačiau garantuoja duonos kasnį. Čia jau kiekvieno asmeninė nuomonė kas geriau, ar 1/10 šansas, kad būs laimingas ir sotus dirbdamas tai ką nori ar 5/7 šansas, kad nebūsi alkanas. Beje, Lietuvos švietimo sistema perpildyta specialistų ir dėl to yra baisus intelektualinio darbo trūkumas. Pagalvokite, jei visi +6mlrd taptų kūribingomis individualybėmis... tai galėtų pasibaigti arba utopija arba katastrofa.

Ji tokiu tampa dėl savo kaltės: jeigu nemąstysi ir neturėsi savo nuomonės, tai ir tapusi medūza, kuri plaukia pagal srovę. Žinote, aš matau didesnę problemą ne švietimo sistemose, o pačiuose žmonėse, jie nežino ko nori. Švedijoje egzistuoja gebėjimų mokyklos, kuriose patys mokiniai sprendžia kiek ir ko jie mokosi, tačiau jie žino ko nori, jaučia atsakomybę už save. Kaip bebūtų gaila, neįsivaizduoji, kaip toks modelis prigytų Lietuvoje. Tiesiog daugelio žmonių sąmoningumas dar yra labai žemas. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad net prie tokios švietimo sistemo galima būti kūrybingu, svarbiausia turėti noro, niekas nedraudžia nueiti į biblioteką ir perskaityti įdomią, naudingą knygą, išmokti piešti ar groti gitara, tad mažiau verkime ir pagaliau imkimės veiksmų, nes net viduramžiais atsirasdavo kūrybingų žmonių.

Viduramziais ju buvo daugiau negu dabar ... Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla.

Taip ir juos visus sudegindavo :}

Tik Europos katalikiskuose valsybese(karalystese)

Čia tie "first of all" ar "in concliusion", kad kiekčiau atrodytum?

O as pats susidures su tevu spaudimu mokytis ko nenoriu. 11 klasej norejau eiti i b lygi matematikos.. neleido.. puse metu prasimokiau, vidurkis buvo 3,5. Dabar jau b lygi ir daug lengviau. Negaliu isikist kas man neidomu i galva, galiu aisku iskalt savaitei kokiai, ejau papildomai matkes, po kontro savaite jau nebeatsiminiau beveik nieko is to ka rasydavau. Dabar lankau daile ir menai man vienintelis smarkiai dominantis dalykas, o per prievarta as nemoku susikist sau informacijos kuri man neidomi.

Mokinasi anglų kalbai rašinius rašyti, tai bando visur pritaikyti, kad lengviau atsimintų

Jų dabar niekas ir neklausia ko jie nori ir ko ne.

Robinsonas visiskai teisus apie dabartine svietimo ir apskritai jaunu zmoniu lavinimo sistema, visi tampa papugomis su diplomais.. Gaila kad neteko susipazinti su tokiomis idejomis kaip sios Robinsono daug anksciau, galbut butu pavyke sumazinti svietimo zala sau:DD

Kalba tikrai įspūdinga ir tikrai yra dalykų su kuriais galima sutikti, tačiau kažkaip neišgirdau dalies apie kūrybiškumą fizikoje, chemijoje, matematikoje...? nesutinku kad tai "sausi" mokslai. ten vaizduotė yra ne ką mažiau reikalinga nei dailėje ar literatūroje, bet prieš tai yra žymiai didesnis bazinių žinių kiekis, kurį reikia žinoti. ir kadangi suprasti niekas neišmoko tenka kalti, iš čia ir atsiranda šitas "sausumas". o jei jau prakalbom apie menus tai pavyzdžiui dainininku irgi galimma tapti dviem būdais: talentingas tiesiog sugeba valdyti savo balsą, o tas kuriam meška ant ausies užmynė kartos do-mi-sol aštuonias valandas per parą, ir galutiniam rezultate jie abu visai neblogi skambės poroje. gal tiesiog priešprieša tikslieji mokslai-menai pateikta kaip aiškiausiai skiriama, tačiau nemanau, kad ji labai vykusi.

Ken Robinson sako tiesa. Dabartinis destymas mokyklose/universitetuose visiskai nemotyvuoja (ne visai, isimciu yra). Jis paprasciausiai yra neidomus, jo pateikimas sausas, jo dazniausiai reikia tik egzaminui. Visuomeneje isivyrave stereotipai ir poziuris reikalauja revoliucijos. Vienas kolega pries tai minejo, jog norint pasiekti utopija svietime reikia 2 kartus daugiau lesu is valstybes, bet rezultate juk visa tai atsipirktu 10 kartu daugiau, jei butu investuota i dabartini svietima. Kaip kitaip isauginti padoria visuomene? Dabartine sistema zlunga, mokiniai ruosiami egzainams, kad istotu i aukstaja, o ir ten pilna beletristikos - vel reikia mokytis egzaminams, uzburtas ratas. Laikas veltui, kai butu galima eiti tiesiausiu keliu. Jokiu budu neteigiu, kad nereiktu pries tai igyti pamatiniu ziniu. Galu gale ir sios pamatines zinios yra netinkamai pateikiamos. Gyvas irodymas yra be tikslo gatvese smirinejantys paaugliai, kurie tiesiog nebuvo sumotyvuoti ar, galu gale, priversti mokytis, kas velgi yra negerai, nes versti kazka daryti juk yra kankyne... Sistema reikia modifikuoti, taciau sunku sumastyti kazka naujo, tas tiesa.

Jis teisus. Ta sistema buvo gera, kol dauguma joje dirbančių žmonių ten atėjo vedami kažkokių įdėjų, svajonių ir pnš. Aišku jie pasiekė gerų rezultatų ir užsitikrino sau neblogą gyvenimą ir populiarumą. O tada manau atėjo sekanti karta kuri viską klaidingai suprato... Nera ta sistema dabar labai bloga, bet akivaizdu jog ji visiškai nepritaikyta tokiam kiekiui "norinčių" mokytis vieną ir tą patį dalyką. Didžioji dauguma besimokančiųjų į mokslą žiųri tik kaip į eilinį visuomenėje priimtą ritualą. Praėjei - pamiršai. Tai ko tam žmogui gaišti laiką ten? Privalomi turėtų būti baziniai dalykai užtikrinantys žmogaus integraciją į visuomenę: bent viena pasaulyje paplitusi kalba(+vietinė kalba), etika, esminiai logikos principai, galbūt esminiai teisės principai. Toliau jaunam žmogui turėtų būt laisvė eksperimentuot visokiose srityse ir surast kur jam geriausiai sekasi. Ir tas procesas turėtų būt visuomenėje priimtas ritualas, o ne dirbtina svajonė gaut tą vienintelį "super" diplomą. Čia problema ne švietimo sistemoje, o kultūroje. Dabartinės visuomenės įsivaizduojamas įdealas: šabloninis žmogus iš žurnalo viršelio. Ir reikia turėt nemažai vidinės jėgos kad atlaikyt tą spaudimą.. Šiaip gal ne į temą, bet kiek pastebėjau dažniausiai tokios vidinės motyvacijos turi vaikai anksčiau turėję vienokių ar kitokių sveikatos problemų. Įveikus tai, įveikti visuomenę jiems lengvas uždavinys. Kaip ir šiuo atveju jis davė gerų pavyzdžių, įskaitant save patį.

xm.. na gerai. aš esu darbdavys. dabar su savo kūrybiškumu ir be "super" diplomo tu per savo CV man įrodyk, kad supranti ką nors apie tarkim ftp serverio konfigą ir priežiūrą? man admino reikia čia ir dabar, o jau jeigu jis pasirodys kūrybingas tai neblogai. Prie ko čia ritualas? Iš vien kūrybiškumo duoną valgantys anksčiau ar vėliau tsiranda ten kur jiems ir vieta: kalėjime.

Nedaryk sau gėdos čia rašydamas belenką.

Nevisai taip supratai žodį "super". Aš nesakiau kad visai nereikia diplomo, tik tai kad nemažai žmonių vaikosi madų net nežinodami ką ten darys ir taip rezultate darbas tėra tik rutina. "super" - turėjau galvoje gražus darbas kurio nežinau ar aš noriu. O nežinau todėl kad turiu pasirinkti dažnai neturėdamas jokio supratimo apie tai. O tu nenorėtum žmogaus kuriam iš tikro toks darbas patinka, vietoj to kad jis čia atsidųrė verčiamas aplinkybių ir didžiąją dali dienos skaičiuoja atlyginima ir žiūri į laikrodį? Be to kai eina kalba apie CV beveik visada patirtis eina prieš diplomus Jei nėra patirties tuomet rašai "labai motyvuoto praktikanto" CV. Nu ir diplomai kaip bonusas. Dar vienas dalykas: Motyvuoti žmonės manau patys mokysis ir baigę dauguma bursis į įmones, aišku pradžioj su universiteto ar valstybės pagalba. Esmė tame kad dabartinė sistema visiškai nemotyvuoja. O dažnai net priešingai...

Nesupratau, as to jusu "kalejime". Zmones, kurie dirba savo darba su meile kalejime neatsiduria. Aisku priklauso nuo darbo, bet mes kalbam apie normalu darba. Galu gale niekas cia neneigia, kad diplomas nera svarbus, problema apskritai yra siuolaikiniam svietime.