Tik trečdalis Lietuvos moksleivių gali tvirtai pasakyti, jog moka elgtis su gaunamais pinigais. Pusė nėra tikri savo sugebėjimu juos panaudoti tinkamiausiu būdu, o likusieji prisipažįsta pinigus "išmėtantys" laisvalaikio pramogoms ir įvairioms smulkmenoms.

Na, o jei kada nors pristigtų lėšų leisdamiesi į kelionę, norėdami įsigyti automobilį ar šaldytuvą, kas penktas jaunuolis ne atidėtų šiuos pirkinius kol susitaupys, o tiesiog pasiskolintų. Tokius rezultatus "Swedbank" Asmeninių finansų institutas gavo kovo pradžioje apklausęs beveik puspenkto šimto įvairių šalies mokyklų 9-12 klasių moksleivių. Ekspertų nuomone, tai – ryškus signalas, jog šiandien nei tėvai, nei mokykla nėra pajėgūs jaunajai kartai įskiepyti sėkmingam asmeninių finansų valdymui reikalingų įgūdžių.

"Reikia pastebėti, jog iš pirmo žvilgsnio bendras apklaustų moksleivių požiūris į finansų valdymą atrodo gana atsakingas: 25 proc. jų gaunamus kišenpinigius taupo, kai kurie netgi naudoja investavimui, iš viso skolintis nelinkę 37 proc., o didžioji dalis (43 proc.) skolintųsi tik mokesčiui už mokslą, – apklausos rezultatus komentuoja Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. – Kita vertus, akivaizdu, kad jų žinios – daugiau iš grynos ekonomikos teorijos, o praktinių finansų valdymo įgūdžių labai trūksta."

Į klausimus apie tai, kas yra bendrasis vidaus produktas ir infliacija teisingai atsakė atitinkamai 76 ir 81 proc. moksleivių. Tuo tarpu paklausti, kokią sumą iš banko atgaus po 2 metų, jei esant 10 proc. metinei palūkanų normai įneš 100 Lt vertės indėlį, nesuklydo tik kiek daugiau nei trečdalis moksleivių (37 proc.).

Apklausti moksleiviai teigia, kad, nepaisant to, jog ekonomikos ir asmeninių finansų kursas mokykloje yra privalomas bei galima pasirinkti papildomų pamokų, daugiausiai informacijos apie asmeninių finansų valdymą jie gauna iš tėvų. Iš mokytojų šių žinių pasisėmę jaučiasi tik 14 proc. moksleivių – beveik tiek pat, kiek iš interneto (12 proc.).

Šia informacija jie nėra patenkinti: nors daugiau nei pusė apklaustųjų (59 proc.) sako, kad ekonomikos pamokų metu gautas žinias gali pritaikyti kasdieniame gyvenime, net 87 proc. norėtų įgyti daugiau žinių, kaip tinkamai panaudoti turimus pinigus.

Tuo pat metu atliktos ekonomikos mokytojų apklausos duomenimis, su tuo, kad jaunimui reikėtų daugiau informacijos apie asmeninių finansų valdymą, sutinka ir 93 proc. į specialiai jiems sukurtos anketos klausimus internete atsakiusių mokytojų.

O. Bložienės manymu, tik sutelkus švietimo institucijų, įvairių valstybės įstaigų ir verslo jėgas, galima pasiekti, kad mokyklas greitai paliksiantys jaunuoliai patys gebėtų tvarkyti savo finansus ir vos pradėję savarankišką gyvenimą nepridarytų vėliau labai brangiai kainuojančių klaidų.

Pasirašytas bendradarbiavimo jaunimo finansinio ugdymo srityje susitarimas

Siekiant, kad jaunimo finansinio bei ekonominio švietimo programos ir iniciatyvos būtų vykdomos turint tą patį tikslą, šiandien prie apskritojo stalo pasidalinti savo patirtimi jaunimo ugdymo srityje, "Swedbank" Asmeninių finansų instituto kvietimu, susirinko mokinių ir mokytojų, įvairių valstybės institucijų, verslo ir asocijuotų struktūrų atstovai.

Moksleivių apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis moksleivių mano, kad ekonomikos vadovėliai ir kita mokymo medžiaga yra neaktuali ir pasenusi, o informacija juose – sunkiai suprantama. 64 proc. moksleivių ir didelė dalis mokytojų norėtų, kad mokykloms prieinama taptų daugiau praktinės informacijos.

Diskusijoje dalyvavusio švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio pastebėjimu, ir daugelio mokytojų pasirengimas šiandien yra tik teorinis, jiems patiems pirmiausia reikia iš arti susipažinti su praktiniu ekonomikos veikimu. "Be to, turime nepamiršti, kad bendri sprendimai visiems netinka – mokymo priemones reikia diversifikuoti, pritaikyti skirtingiems poreikiams," – kalbėjo V. Bacys.

Viceministrui antrino Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. Anot jo, būtina stengtis, kad moksleiviai kuo anksčiau išmoktų tvarkytis su savo pinigais, o pagrindinis tokių pastangų principas turėtų būti tai, kad mokytis mokiniams būtų įdomu: "Yra labai daug įvairių jaunimo finansinio ir ekonominio švietimo iniciatyvų, tačiau trūksta veiksmų koordinavimo."

Atsakymo į klausimą, ką galima padaryti, kad į savarankišką gyvenimą žengianti jaunoji karta gebėtų be didesnių rūpesčių tvarkytis su savo finansais, ieškoję diskusijos dalyviai pasirašė bendradarbiavimo jaunimo finansinio ugdymo srityje susitarimą.

Iniciatyva pradėti tarpusavyje dalintis informacija apie dedamas pastangas ugdyti jaunimą ir visą visuomenę finansiniais bei ekonominiais klausimais, bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant įvairius finansinio ir ekonominio švietimo bei verslumo ugdymo projektus, rengiant mokomąją medžiagą, sulaukė moksleivius ir mokytojus vienijančių organizacijų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos "Investuotojų forumas", Draudimo priežiūros komisijos, Vertybinių popierių komisijos bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto pritarimo.

"Tikimės, jog šiandienos susitarimas tėra tik didelio ir labai svarbaus bendro darbo, kuriuo ieškosime jauniems žmonėms priimtiniausių informacijos apie asmeninių finansų valdymą bei ekonomikos veikimą pateikimo būdų ir priemonių, pradžia," – diskusiją apibendrino Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė.

Moksleivių ir ekonomikos mokytojų apklausą "Swedbank" Asmeninių finansų institutas internetu atliko kovo 8-14 dienomis. Į anketos klausimus atsakė 430 įvairiose šalies mokyklose 9-12 klasėse besimokančių jaunuolių.

Mokyklose trūksta valstybinio ekonomikos egzamino?

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pabrėžia, kad 34 ekonomikos pamokos mokykloje neparuošia jaunuolių savarankiškam gyvenimui bei nesuteikia jiems reikalingų finansinio raštingumo žinių. Juolab kad šis dalykas užkraunamas mokytojams, kurie tiesiog turi mažesnį krūvį ir nebūtinai kvalifikuoti. Anot jo, padėtis pasikeistų, jei užtektų drąsos įvesti pasirenkamą valstybinį ekonomikos egzaminą.

Anot viceministro, šiuo metu prioritetinės pamokos yra matematika ir lietuvių, nes šie egzaminai yra labai svarbūs daugumai moksleivių. Tuo tarpu vis dažniau kalbama apie programas, kurios prie mokyklos priartintų gyvenimą. Viena iš tokių programų – finansinį raštingumą, o tuo pačiu savarankiškumą bei pačią asmenybę ugdyti turinčios ekonomikos pamokos.

„Europoje vis labiau diskutuojama, kaip švietimo sistema galėtų prisidėti prie krizės įveikimo. Švietimas – tarsi avangardas, nes kuria ateitį. Tačiau kaip mes galime prisidėti prie krizės įveikimo, jei esame vos ne devynioliktame amžiuje. Istorija pas mus – tik raštininkystė, ekonomika – tik teorija, lietuvių pamokas gali ištikti Biliūno Brisiaus galas.

Mes tikimės, kad protingas ekspertų ratelis parašys rekomendacijas ir kažkas atsitiks, bet žmonės nusišalino nuo sistemos kūrimo. Todėl reikia matyti ir patį mokytoją kaip vieną pagrindinių veikėjų“, - svarstė V. Bacys „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto surengtoje ekspertų diskusijoje apie jaunimo finansinio raštingumo ugdymą.

Tiesa, viceministras pažymėjo, kad lėšų plėsti programą nėra – jau ir viena savaitinė ekonomikos pamoka per metus valstybei kainuoja apie 70 mln. litų. Tačiau, anot jo, padėtį gerokai pakeistų ir kitų mokytojų iniciatyva šį aspektą įtraukti į savo pamokas.

„Kitas dalykas, kad niekas nedrįsta prabilti apie valstybinį ekonomikos egzaminą. Ekonomika yra podukros vietoje, kaip ir pilietinis ugdymas ir tikyba, kuriuos galima numesti tiems, kuriems trūksta krūvių. O juk tikrai, manau, atsirastų mokinių, kurie norėtų laikyti šį egzaminą“, - įsitikinęs V. Bacys.

Mokytojų kompetencija nepatenkinti ir moksleiviai. „Man ekonomiką dėsto darbų mokytoja. Kadangi aš ekonomika domiuosi, neretai gaudausi geriau už ją pačią. Taip mokinius pasiekia neteisinga informacija, kuri neteisingai panaudojama“, - diskusijoje teigė Lietuvos sąjungos atstovas.

Tuo tarpu Respublikinės ekonomikos mokytojų asociacijos narė, ekonominį išsilavinimą turinti ekonomikos mokytoja Stefa Staknienė pastebi, kad programoje finansiniam raštingumui skiriamos tik keturios valandos. Visą kitą laiką užima pagrindinių ekonomikos sąvokų išdėstymas.

Anot ekspertų, finansiškai išprusę žmonės naudingi ir valstybei, mat jie racionaliau elgiasi per krizes. „Kaip dabar paaiškėjo, daugelis žmonių investavo patys nežinodami į ką, nes investavimo paketai sudėtingi, o žinių ar patikimų konsultantų trūksta“, - teigė Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.

Komentarai (5)