„Wikipedia“ - pagrindinis šaltinis magistro darbams

O tai jei is knygos ta pacia info susirasi cia jau viskas ok? Nesuprantu kame saknis, wikipedia patogiau ir tiek, nerik tonos knygu ir greiciau ieskos.

esmė tame, jog wiki yra konspektas, kurio autorius(iai) - nežinomi. Trumpinant kartais ir nesąmoningai įsivelia klaidos. Jeigu mokykliniam rašto darbui dar atleistina, tai aukštesniuose mokslo lygiuose jau reikia tikslumo.

Studijuojant visada dėstytojai sakydavo, kad "Wikipedia nėra informacijos šaltinis", nes pats gali reikalingą turinį sukurti ir pan. Bet kaip pradinį šaltinį tolesniems rimtos informacijos paieškoms vykdyti puikiai tinka.

Pritariu jooopt, kad bendram suvokimui tinka, rimtesniam darbui - ne.

Rimtesniam darbui Wikipedia netinka.

lietuvos aukstosiose mokyklose 80% yra nors karta visa darba (tik nebutinai baigiamaji) isikele tiesiai is interneto ir 100% pazysta ne viena, kuris kopijuoja taip. Uzsienyj irgi skaiciai didesni, tik ne visi prisipazista.

Čia nelabai tinkami skaičiai pateikti. Pavyzdžiui aš dabar rašydamas savo baigiamąjį darbą pradėjau aiškintis nuo wikipedijos. Ir taip..kaip literatūros šaltinį man jį teko paminėti, tačiau wikipedijos skaitymas baigėsi tada kai supratau kokios informacijos man toliau ieškotis internete. Dabar įsivaizduokit savo situaciją. Gaunat užduotį kurios pavadinime iš 5 žodžių suprantat tik vieną "modeliavimas" net neįsivaizduojat kaip angliškai turėtų tai skambėti. Tai ar nusikaltimas pradžiai ieškoti pradėt nuo wiki?

Va jums ir rytų Europos aukštasis mokslas.. Anglijos universitetuose tekstas, paimtas iš wikipedijos, yra neužskaitomas - nulis taškų už jį

Nu tai vadinasi visiski kvailiai copy paste daro. Tiesiog tu remiesi juo gal koki viena kita sakini pakopinai, bet ne visa teksta. Bet siaip dar cia idomu, kad patys zmones stengiasi kazka daryti, o ne tiesiog nueina ir nusiperka koki nori kursini, aisku yra ir tokiu, o Lietuvoj irgi tas pats, cia net visame pasaulyje tas galioja, na nebent kokiame oksforde ar dar kokiam tokiu dalyku nelabai buna.

Deja toli grazu ne visiski kvailiai taip daro. Kai tau paduoda daryt uzduoti, kuri yra atgyvenusi sovietu laiku relikvija, turi but paskutinis idiotas, kad ja dar saziningai darytum. Jei ir padarysi, nieks to tavo darbo nei neskaitys, pades pliusiuka ir busi laisvas.

Tarkim cia irgi buvo nusipirkta daugelis diplomu. Kalbedamas apie kursinius tai cia myzeris, yra kas perka ir bakalaurinius ir magistrinius, o tie pasirodo yra visiski kvailiai nieko neismanantys, dar turi juos pamokyti, kad su apynormaliu darbu neprisneketu nesamoniu Koks skirtumas kokia uzduoti gauni, jei sena tai dar geriau, o jei dar pats supranti tai gali info rast inete ir perdaryt pagal save taip sutaupant laiko. Bet visokiu yra ir visokiu bus.

Tai kad jau 2005 "Wikipedia" pagal klaidų skaičių neatsiliko nuo "Britannica". O per paskutinius 5 metus ji pildėsi eksponentiškai. Taigi imho dėstytojams su savo pageltusiais konspektais prieš rėkaujant reiktų pasidomėti kaip ji veikia, ir kaip prižiūrimame straipsnyje "lengva" prirašyti nesąmonių

Priklauso nuo universiteto ir straipsnio. Pvz., kai kur užskaitomi FA su timestampu (praėję peer review). Iš esmės tam tikslui kuriami Citizendium, Scholarpedia, Knol, kurie dažnai kopijuoja ištisus Wikipedijos straipsnius, tik papildomai duoda patikrinti tos srities autoritetui ir nepublikuoja nepatvirtintų pakeitimų. Bet visgi dėl turinio gausumo ir vartotojų aktyvumo, Wikipedia mano akimis yra geresnis šaltinis net už Britannica. Aišku, visada reikia žiūrėti į straipsnio statusą, aptarimą, changelog`ą, kiek teiginiai paremti šaltiniais ir t.t.. Dažnai senesnė straipsnio versija yra geresnė. Be to, Wikipedija kartais yra patikimesnis šaltinis už originalų mokslininko PDF'ą kur nors internete. Niekad nežinai, kada pasikeis originalo URL ar bus įdėta nauja versija.

Labai juokingas komentaras, nes visi UK universitetai suplakami po vienos įstaigos ar net dėstytojo taisykle...