Knygų kopijuotojai apvagia autorius?

kazin ar as skaitydamas knyga dar nepazeidziau autoriaus teisiu? greit ir uz skaityma mokescius ives, atgims tie "knygnesiai" senoves, kai spauda buvo draudziama obana cia jau kontrabanda bus... krc pasodint visus ir skaitancius ir neskaitancius dar reikletu susaudyt kopijavimo aparatu gamintojus nes jie irgi pazeide autoriu teises... bet koks kopijavimas gi jau pazeidimas. bibliotekininkus tai pirmoj eilej ... kodel jie naxaliavai leidzia knygas skaityt?

nesupratau straipsnio esmės - juk lietuviškas įstatymas yra, tarifai surašyti, bibliotekos paminėtos: http://www.latga.lt/naudotojams/reprogr ... prografija Tai LATGA'i belieka mokestį surinkti ir teisingai paskirstyti skurstantiems autoriams (ir kuo čia studentai kalti?)

Beje su tais pratybų sąsiuviniais, tai biznis geras, o kad iš mokinių masiškai debilai gaunas tai niekam nesvarbu.

Knygų kopijavimas(popierius-į-popierių) nėra nemokamas kaip kad muzikos ar filmų. Knygų leidėjai galėtų pasirūpinti, kad jų knygos būtų prieinamos vos ne kiekviename spaudos kioske pastačius kompiuterizuotas tiražavimo mašinas - displėjuje išsirenki norimą knygą, sumokį jos vertę ir tau per keletą minučių ją atspausdina ir susega automatas. Kaina neturėtų viršyti namų salygomis daromų kopijų savikainos. Manau išloštų ir leidėjai ir skaitytojai. O kol taip nėra, tegu leidėjai su Latga priešaky eina velniop.

Pirma kalbama labai daug apie skurstancius lietuvos autorius. Per savo studijas rankose turejau net du Lietuviskus vadovelius. Viena padovanojo univieras, kita isdave metam (2 dalykam tiko, bet pats vadovelis tebuvo verstas). Kai knyga yra tikrai gera, kaip ir bet koks kitas dalykas - as nusiperku. Bet nematau tikslo metyti ant kiekvieno sudniekio. Geriau tegul pasirupina kad butu isleidziamas tik vienas vadovelis pvz apie Derivatives (lietuviskai butu mazdaug isvestines finansines priemones), negu kad ju yra kokie keli simtai ir ne vienas is ju nera padengiantis viska ir ne tik parasantis apie tai, bet paaiskinantis aiskiai bei duodantis pavyzdziu. Tada gal ir nusipirkciau. O dabar nusiperki vadoveli bet vis tiek jo beveik neskaitai, nes ten arba nesuprantamai viskas pateikta arba vis apie ta pati raso, kad tik puslapiu daugiau susidarytu ir daugiau uz knyga galetu paprasyt. Besinaudodamas legaliais saltiniais interenete as dazniausiai greiciau ir daugiau ismokstu nei is vadoveliu.

Tegul dar paaiškina apie moralines autoriaus teises studentui, kuriam kartais maistui trūksta pinigų... Jei pinigų netrūksta, tuomet ir įsigyti už 20-30Lt vadovėli kursui galima, bet kuriam gi kursui Lietuvoje užtenka 1 knygos? Teko mokytis Danijoje ir kiekvienas kursas remdavosi konkrečiu vadovėliu, todėl reikėdavo įsigyti tik vieną vienam kursui. Lietuvoje gi būdavo bent po kelis. Jei dėstytojui neįtinka vienas kuris konkretus vadovėlis, niekas netrukdo jam išleisti savo knygą ar bent konspektus (tą beje Danijoje kai kurie dėstytojai ir darė) - dar ir pinigų šiek tiek užsidirbs. Konspektai arba knyga yra ir puikus būdas įvertinti dėstytojo darbo kokybę - juk jis turi apdoroti kitų žmonių daugelio metų darbą ir pateikti studentui sukoncentruotas išvadas (na ir įrodymus), todėl knyga arba konspektai būtų geras indikatorius, rodantis, jog dėstytojas savo darbą padarė. Kitas klausimas - kiek dėstytojų iš savo kišenės sumoka už specialybės knygas? Manau, kad dauguma dėstytojų patys tas knygas gauna veltui (pirataudami ar apmoka valstybė - tai nekeičia esmės, nes knygos vertės suvokimas neatsiranda), tai paskui net ir nevertina, kiek jos kainuoja, todėl ramiai gali pateikti 10 knygų literatūros sąrašą kursui. Puiku būtų, jei universitetai dabar turėdami studijų kainas, į jas privalėtų įtraukti ir išlaidas reikiamos literatūros įsigijimą - tuomet natūraliai atsirastų poreikis optimizacijoms ir problema daugeliu atveju išsispręstų.