Tyrimas: aukštosios mokyklos nutolusios nuo rinkos poreikių

O gal realybe yra kad lietuvoj tuoj rinkas nebeliks,o ir tiesa ta ,kad aukstaja pabaiges turesi dirbt uz minimuma nelabai tenkin zmones.taigi kas tyrima atlika pradeja ne nuo to gala.

Laikausi nuomonės, kad universitetas neturi ruošti žmogų tam tikram darbui. Arba tyrėjai neskiria universiteto ir kolegijos paskirties, arba aš nežinau. Kitas dalykas, darbo pagal savo įgytą išsilavinimą žmonės nesuranda ne todėl, kad universitetai dėsto rinkoje nepopuliarius dalykus, o todėl, kad būsime studentai buki ir masiškai keliauja į tas sferas, kurios vienas dalykas perpildytos, kitas - jiems visiškai netinka pagal charakterį. Čia daugiau visuomenės trumparegiškumo, o ne universitetų bėda. Į universitetą reikia stoti tuomet, kai tu nori žinių, o ne tada, kai nori daug uždirbt.

O kam tokiu atveju jei ne darbui, keliu antaki as ? Noreciau tiketi, kad medicina baiges zmogus mokes mane gydyti ir praktiskai ir teoriskia irgi. Ar jis turetu buti ruosiamas kazkam bet ne darbui medicinos srityje? Beje tai liecia ... daugeli sriciu. Kam reikelingi universitetus baige teoretikai? P.S. nekalbant apie sritis, kur teorijos ismanymas ir yra pats darbas

Tai kad universitetai nereguliuoja priimamu studentu skaiciaus ir visiskai neatsizvelgia i rinkos situacija. Kisa kiek tik imanoma studentu i tas populiariausias specialybes(kurios gi daugiausia sulaukia populiarumo ir norinciuju studijuoti ir kurios daugiausiai nesa $$$). O ka gerbiamas Sloth pasisake tai net nezinau, kaip traktuoti si tavo poziuri. Jeigu as noriu ziniu ir kartu daug uzdirbti?(Ko tikriausiai nori didzioji dauguma studentu) Kas tada? Ir apskritai kas per "netinka pagal charaketri"?

"Ir apskritai kas per "netinka pagal charaketri"?" flegmatiskas gyditojas arba cholerikas istorikas(del sito nesu tikras). o seip universitetai labai noretu prikist tau ziniu kuriu tu ne per kuri gala nepanaudosi, tik gaisi laika bekaldamas formules, kai realybei jos pasiekiamos keliais mygtuku paspaudimais(jei gerai pamenu, tai kazkur yra mokykla kuri leidzia egzaminu metu naudot kompiuteri)

na kai kuriems galbūt sunku būtų dirbti fabrike prie konvėjerio, kitiems darbas, kuriame reikia komunikuoti su žmonėm nepatiktų, nors manau, jei gyvenimas priverstų asmenines savybės būtų lengvai paminamos, bet kaip yra a la galimybė rinktis tai visi ieško geriausio algos/darbo pobūdžio santykio aišku geriausia būtų, jei universitetai reguliuotų skaičių, o norintieji virš limito, tiesiog turėtų susimokėti, nors ir prieš stojant pačiam verta pagalvoti, kam mums tiek aadybininkų, tų pačių istorikų ir pan. ir dar už valstybės lėšas. amerikoje, kaip šaly su didesniais poreikiais pasitaiko egzotiškų specialybių, kaip "biologijos vadovėlių iliustratorius"

Moo : Medicina norėjau paminėti skliausteliuose, kaip išskirtinę specialybę, bet galvojau, kad žmonės ir taip supras, apie ką šneku, pasirodo, kad nelabai. Universitetas turi ruošti plataus profilio specialistus, kurie savo žinias sugebėtų pritaikyti ne vienoje srityje, o keliose. Suprantama, yra studijų, kurios pritaikytos tiek darbui, tiek galbūt ir moksliniams tyrinėjimams ( medicina, biologija, inžinerijos ) . Bet tu man pasakyk, ar nors vienas žmogus įstojęs į tokias studijas kada skundėsi, kad negali surasti darbo? Kas apskritai skundžiasi? Teisininkai, ekonomistai - kalti dėl to jie patys, kadangi stojo į specialybes apie kurių persipildymą šnekėta jau prieš porą metų, bet ar kas nors kaltas, kad niekas nesiklauso? Edgarai, kad universitetai priima į perpildytas specialybes, tai kalti tikrai ne jie. Viena, tai patys studentai, kurie ten stoja, žinodami realijas. Antra, tai švietimo sistema, kuri priverčia universitetus konkuruoti tokiais drastiškais būdais. Universitetai patys niekur nieko nekiša, stoja patys studentai, o universitetas juos tik priima, kadangi jam tai tiesiogiai susiję su išgyvenimu. O apie netinkamumą pagal charakterį: ar matėt kada mokytoją, kuris nesugeba valdyti mokinių, o per pamokas tiesiog skaito laikraštį? Arba psichologą, kuris visada pacientus sutinka susiraukęs? Inžinierių, kuris pats nesugebėtų inkilo susikalt? Jau nekalbant, kai į socialines studijas sustoja tie, kurie turi akivaizdžių sunkumų bendraujant. P.S Kiekvienais metais ( pastaraisiais ) į ekonomiką stojančių būna ~2k, universitetas iš jų priima ~100. Tai tu man dabar pasakyk, kur tu čia matai universiteto kaltę?

Universitetas turi ruosti busima intelektuala. Teisingai sako, kad universitetas ne tik turi suteikti konkrecia specialybe, bet islavinti zmoguje kuribinguma, lankstuma. Po universiteto paprastai keiciasi zmogaus poziuris i pasauli, palieka atviresnins naujovems, tampa politiskai aktyvesnis ir tt. Specialistus konkreciam darbui ruosia profesines mokyklos. Siap tai taip yra visame pasaulyje. Nori konkretumo, baigi kokius kursus ar koledza, nori pradeti dirbti labiau kurybini darba, baigi universiteta. Tik pas mus maximiniai priprato, kad universitetas jiems paruostu pardaveja su magistro laipsniu. Niekai. Bakalauras yra bendras aukstasis isilavinimas su nedidelia kriptele. Aukstos kvalifikacijos siauros srieties specialistai gali buti paruosti tik po jau specializuotos magistraturos ar doktoranturos.

Jeigu mano gyvenimo tikslas tureti gerai apmokama darba ir as zinau koks tai darbas, tai kokia man prasme studijuoti universitete, jeigu jis manes neparuos tam darbui? Ar darbdaviai skaitydami CV neteikia pirmenybes "bakalaurams/magistrams" ale jie protingesni Is to isplaukia, kad turesiu 4 metus mokintis visoky bruda, kuris man 100 metu nereikalingas, vien tik del to, kad gauciau popiera, tam kad galeciau su kitais konkuruoti? p.s. o gal yra kitu budu, apeiti sita spraga?

Universitetas turi ruošti pačių pažiūrų, imlų, besidominti savo specialybe žmogų. Bet deja didžiausia problema ta, kad didelė dalis studentų nesidomi niekuo. Jie mokosi principu: iškaliau, išlaikiau egzaminą/kolį, pamiršau. Jiems svarbus ne mokslas, žinios ar gebėjimai, o tik popiergalis vadinamas „diplomu“.

Vytax +1, pritariu bėda pačiuose studentuose ir tik juose. Jei kiekvienas gerai pagalvotu kokio velnio jie ten stoja, ir stotu kai tikrai žinos kodėl jiems to reikia, tada ir bus naudos iš studijų. Kaimas007> Universitete mokydamasis įvairius dalykus, tampi imlesnis, išmoksti atsirinkti informaciją, disciplinos, kritiško mastymo. Žinoma jei neįžvelgi naudos universiteto gali ir nestudijuoti, tačiau gali nutikti, kad užsinorėsi tu žinių anksčiau ar vėliau.

Sinner> imlumo, disciplinos, kritisko mastymo dirbdamas ismoksi n kartu daugiau ir greiciau nei univere. Plius dirbdamas su patyrusiais zmonemis, gausi argumentuotos kritikos ir naudingu praktisku patarimu (negu is senuku, kurie desto tik is garbes, kad gali vadintis VU destytojais), kurie tave n kartu labiau skatins tobuleti Ir kai man bus 22 metai (kai as turesiu 4metu patirty toje srityje), as busiu daug pranasesnis uz vargsa bakalaura, kuris netures nei zalio supratimo, kas jo laukia darbe. Bet darbdavys paziures i CV ir galvos o sitas bakalauras (nors jis realiai yra zalias), o sitas bemokslis - ir kam darbdavys teiks pirmenybe?

universitetai visai neruosia specialistu jie ruosia tik sau busimus mokslininkus ir destytojus todel 98 proc studentu kurie nelieka dirbti universitete firmom netinka ir turi patys mokytis visko giliau... seip normalios turtingos firmos juos turetu apmokyti toliau ir i darbinti bet cia gi ubagynas... tai tik statybininkais galima dirbti uz kapeikas todel dazniau tokie emigruoja...rinka maza ir neturtinga... bet pelnai omniteliu ir it firmu uztai milijoniniai...bet kas jiem dirbs uz 800lt? reik eit i politika ir progresinius mokescius iki 80-90 proc nuo gryno pelno uzdet tiek oligarcham ir monopoliam uzsienio bei lietuvos su galimybe nemoketi tiek pervedant viska savo darbuotoju algoms... va tada butu tvarka... o dabar laukinis kapitalizmas ... laikiniai vakarai... tik deje tie indenai esam mes

Beda ta, kad univere yra beveik tik teorija. Pats nuo to kentejau savo laiku. Niekas nesako, kad universitetus reiketu sulygint su kolegijomis. Stai kaip isivaizduociau optimalu pasiskirstyma moksluose: Universitetas: 2 metai inteligencijos ir bendru dalyku vystymui, 2-3 terorijai, 1-2 praktikai. Kolegija: 2-3 terorijai, 1-2 praktikai. Deja, jei imt tu paciu gabumu zmogu tai is kolegijos isejes greiciausiai bus geriau paruostas isiliejimui i darbo rinka. Kai tuo tarpu univesiteta baiges daznai ismetamas i dziungles be peilio.

Čia tiesa, kai kalbama apie žemos/vidutinės kvalifikacijos žmones, kuriuos rengia kolegijos. Norėčiau pamatyti vienodos motivacijos ir gabumų žmones, kuris tapo daktaru baiges universiteta, o kitas atlikes praktika ligoninėje.