B.Burgis: nuolat prastėja mokinių lygis

„- Galėčiau pasigirti, kad mūsų mokykla – pusiau privati.“ Kas čia per naujiena? Iš KTU Gimnazijos Įstatų: „...Gimnazijos steigėjai – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Kauno technologijos universitetas...“; „...Teisinė forma – viešoji įstaiga. Priklausomybė – valstybinė...“. Čia ponas Burgis taip „suprivatino“?

mokyklose vaika praranda nora mokytis, nes suzino, kad dauguma ismoktu ziniu yra bevertes, realiai gyvenime ju net neprireiks. tai kam tada stengtis? pagal dabartine svietimo sistema visi turetu buti kaip robotai: visi vienodi, vienodai mastantys... as manau, kad cia yra didziausia problema.

Problema nėra vaikų nenoras mokytis, o mokytojų nenoras juos išmokinti. Dabar yra taip: mokiniai susirenka į pamoką, mokytojas pradeda aiškinti aukštosiomis materijomis, klausia ar visi suprato (neatsižvelgdamas į tai, ar suprato, ar ne) ir toliau sau varo. Jei ko nesupratai, tai malonėk pasiskaityti pats, tau niekas nieko neaiškins. Čia jau tavo pačio bėdos. Tad, kyla elementarus klausimas, ką daryti su tokiais mokytojais? Kaip ir tas KTU direktorius sakė, jų neišmes, nes daugiau nebus ką mokyt, manot, kad šiais laikais mokytojų darbas yra presitžinis? Nejuokinkit.

Labai sunku sugalvoti, kokios žinios yra bevertės, o kokios vertingos. Kadangi dauguma žmonių dirba gana specializuotą darbą, pagal bendrojo lavinimo apibrėžimą akivaizdu, kad to darbo vykdymui didžioji dalis mokyklinių žinių nebus svarbios. Antrą vertus, tam, kad demokratinė visuomenė sveikai funkcionuotų, reikalinga kritinė masė mąstančių ir kūrybingų žmonių. Mano nuomone, mąstymas ir kūrybingumas visgi yra susiję su žinių kiekių (nors turbūt yra ir manančių priešingai). Taigi, gal naudinga išmokti ir profesijai tiesiogiai nereikalingų žinių? 8) B. Burgis pastebėjo, kad pastangų mokykloje kiekis nebūtinai susijęs su uždirbamu atlyginimu. Bet juk čia nėra jokia sensacija ar katastrofa: atlyginimą moką už produktą, o ne už pastangas, įdėtas į jo gamybą. Visiškai tas pats vyksta ir per valstybinius egzaminus - mokykis kiek tik nori, tačiau jei nesugebi gerai atsakyti į egzamino klausimus, šimtuko negausi. Pripažįstu, kad Lietuvoje (ir kitur) yra daug rinką iškreipiančių veiksnių, kad įmanoma darbą susiorganizuoti per pažintis, jame nieko produktyvaus neveikti ir tiesiog pasiimti (dažniausiai kitų mokesčių mokėtojų sukurtą) algą. Turime visais būdais stengtis sumažinti tokių atvejų kiekį, tačiau nuvertinti žmones vien už tai, kad jie yra produktyvesni už mus nevalia.

Mokykla turi kuo mažiau spaust, suteikt tik bendras žinias, nesunkūs atsiskaitymai ir pamokos paskaitos tipo, kai užtenka paklausyt. Taip pat stipriai reiktų apkarpyt laiką praleistą mokykloje, kai norima išmokt sudėtingesnių dalykų galėtų suteikt kuo didesnę pasirinkimo laisvę. Tokią mokyklą aš būčiau norėjęs matyti savo laiku, nes pamenu nuo pat tada kai pramokau skaityti nuolat skaitinėjau mokslo pažintinę literatūrą, nepraleisdavau nei vienos dokumentinės laidos savaitgaliais, o kai tik prasidėjo mokykla teko save nukreipt prie mokomų dalykų ir kai viską visad darydavau dešimtukams, tai nelikdavo nei noro nei jėgų kažkuom papildomai pasidomėt, ir dingo su mokyklos metais mano buvęs žingeidumas. Ir čia jau rimta problema, dabar pavyzdžiui besimokydamas univere vėl gaunu krūvas informacijos kurią turiu nepriekaištingai mokėt, todėl dabar kai turiu mėgiamą veiklą ir darbą toje srityje negaliu atidėt į tai pakankamai laiko. Vienareikšmiai sakau, kad tai yra bukinimas.

Ar tu tikrai manai, kad moksleiviai jau taip anksti žino, ko jie nori? Taip sutinku, yra išimčių, bet tokių nedaug. Pagal dabartinę sistemą, kai nuo 11 klasės mokiniai turi pakankamai didelę laisvę pasirinkti dalykus, nemažai susiduria su problema, kad dar nežino, ką jie nori studijuoti. Tai ką galime sakyti apie jaunesnius.

joa, man ir panašiai - tėvai vis sakė mokykis mokykis, tai užsiverčiau mokslais ir kita veikla nlb buvo laiko užsiimti, tikrai, kad žingeidumą tas pražudė, nes esi priverstas daryti kažką dirbtinai (šiuo atveju mokytis) ir mažiau laiko skiri veiklai, kuri teikia tau malonumą

man tai tik juokas suima kai dabartiniai moksleiviai bedavoja kad pamoku ruosa atima is ju zingeiduma.norint galima taip suplanuot laika kad jo uzteks ir i bureli nueit,ir pamokas paruost,ir su panele ar draugais pabut.o tai kad mokiniu lygis prasteja yra akivaizdu,bet tai nera vien mokytoju problema,as labiau netgi isskirciau dideles dalies moksleiviu apatiska poziuri i mokymosi procesa,nes jie mato kad nevisada tas kuris geriau mokosi geriau ir gyvena,todel praranda motyvacija.

Pats ponas Burgis pasakė, kad Linas Karalius yra seimo narys, o jis ne. Tokių pavyzdžių yra labai daug, kai žmonės nepasižymėję moksle, vėliau tampa gerbiamais ir turtingais žmonėmis. O tie mokslo žmonės gyvena vidutiniškai arba vos galą su galu suduria. Iš čia išplaukia, kad žmogaus pasiekimai moksle yra nebūtini, norint jam tapti padoriu žmogumi. Aš asmeniškai nelabai suprantu moksleivių ir studentų, kurie siekia gauti PASTOVIAI dešimtukus ir panašiai. Ta KTU gimnazija (ir kitos panašios įstaigos) man atrodo, kaip kažkoks vaikų bukinimas. Juk, kaip ponas Burgis pats minėjo, moksleiviai neturi kada atsipalaiduoti, jie pastoviai įsitempę: kas bus jei gausiu prastą pažymį (tokių moksleivių prasto pažymio kartelė dažnai yra mažiau nei devyni)? Ir kas gi atsitiks, jei gaus aštuonis ar septynis? Aišku jis "susigrūzins", o kartais ir pravirks, dar tėvai pabars. Vat dėlto man ir nepatinka gimnazijos, nes ten yra pastovi įtampa ir konkurencija tarp moksleivių. Iš kelių jūsų komentarų, matau, kad suprantat, jog didelis mokslo krūvis atima laiką, skirta užsiimti kita tau malonia veikla. O kai neturi malonios veiklos, tampa tarsi zombis, kuris egzistuoja, bet negyvena. Juk gyvenimas yra trumpas, tai kam gi daryti tai kas tau nepatinka ir senatvėje gailėtis? Aš nesakau, kad mokslas yra visiškai nereikalingas. Reikia stengtis pasiekti kuo geresnį rezultatą, tačiau neaukoti savo asmeninio gyvenimo. Pavyzdžiui aš baigiau tą vieną neprestižinę "N-tąją vidurinę mokyklą". Ją baigiau kažkur 9 vidurkiu ir nepasakyčiau, kad aš įdėjau daug pastangų. Tuo tarpu, jei abiturientas nori 9 vidurkiu baigti gimnaziją, jis turi verstis per galvą, mokytis per naktis ir t.t. Paskiau vidutiniškai išlaikęs egzaminus įstojau į inžinerinę specialybę, į nemokamą vietą ir dar gaunu stipendiją. Dabar jau įpusėjus bakalauro studijoms, palaikau 8 vidurkį, vėl neįdėdamas daug pastangų. Tie kolegos, kurie atėjo iš gimnazijų, taip, jie palaiko apie 9,5 - 10 vidurkį, bet jie ir "zubrina". Vėl iškyla klausimas: ar verta? Aš pavyzdžiui nemanau, kad aš esu prastesnis už tuos pirmūnus. Kas kad jie gali pasakyti mintinai iškaltą formulę iš karto, tuo tarpu aš pasižiūrėsiu į žinyną ir pasakysiu Jų galvos užverstos bereikalinga informaciją ir tiek...

Taigi pats ir teigia - aukštasis mokslas yra prekė, o kur pasakyta, kad prekei įsigyti reikia proto? Juk tam pakanka turėti tik pinigų.

Pritariu, vien dešimtukai knygelėje greičiau yra tėvų užgaidos, nei vaiko norai. Nesakau kad reikia nesimokyti, tik sakau, kad nereikia persimokyti.

Mokytojai ar mokiniai kalti - galime įvertinti tik žinant konkrečią situaciją, nes atvejų yra begalės. Mano klasėje didžioji dauguma buvo tie, kurie išvažiuos į užsienį, bus turtingi ir laimingi - žodžiu mokslai buvo paskutinėj vietoj. Galima kaltinti pačius mokinius, bet jei jie ir būtų siekę šimtukų, bet kokiu atveju nebūtų jų gavę. Pvz, aš trokštu mokytis fiziką. Per pastaruosius metus tikrai nemažai nudirbau ir stengiausi. Bet artėjant egzaminui pradedu suvokti, kad labai gerų rezultatų nebus. Reikėjo mokytis daugiau? Taip, reikėjo. Arba rekėjo mokytis mieste. Kad ir kaip bebūtų, esu tokioje situacijoje todėl, kad mano fizikos mokytoja vos protingesnė už penktoką. Totali užuomarša, pamiršta ką rašo ant lentos, nemoka nurašyti išspręstų pratimų, net elementariai išaiškinti temos nesugeba ir svarbiausia visiškai nesudomina dėstomu dalyku. Žodžiu, noriu pasakyti tai, kad siekiant šimtukų, su geresniais mokytojais įdėdamos pastangos būna daug mažesnės nei su prastesniais...

Pats, kaip moksleivis, galiu pasakyti, kad dauguma mokytoju paprasčiausiai nemoka sudominti mokinių. Niekada nesidomėjau fizika, kol nepasikeitė fizikos mokytojas, ir sugebėjo parodyti tai, ko kiti negalėjo. Jei mokytojai sugebėtų savo mokinius sudominti, mokymosi lygis būtų visiškai kitoks.

Direktorius kaip visada - aštriai ir taikliai. Tokie žmonės kaip Direktorius, pavaduotojai, Gimnazijos mokytojai turėtų dirbti Seime, ŠMM, kuruoti taptautinius projektus. , KTUG nėra moksleivių bukinimas ar prievarta gauti tik 10tukus. Esu mokęsis mokyklose, kurios labai norėtų apdėti KTUG, ir tikrai žinau, kas yra bukinimas. Vienas objektyvus kriterijus: kiek mokykloje yra olimpiadininkų, ir kiek įstoja pirmu pasirinkimu. Kai kuriose mokyklose olimpiadininkų daug, bet jie ir yra apriboti zubrinimu bei galvosūkių sprendimu - jie nebemoka mąstyti savarankiškai, kažko bijo, todėl susimauna per egzaminus ar apskritai nestoja į norimą specialybę, nes netiki savo jėgomis. KTUG ir Licėjaus šis įstojusių pagal pirmą pageidavimą procentas metai iš metų artimas 100%. Šimtukininkų procentas didžiausias. Įstojusių užsienin procentas didžiausias. Visa tai rodo, kad jie žinias panaudoja prasmingai ir nėra nuo jų pavargę ar įmauti į kažkokius aukselio/deimantėlio šablonus. Retas absolventas dirba ne vadovaujamą darbą, ne mokslinį arba ne kokiame banke, ne telekomunikacijų, ne biomedicinos, ne energetikos įmonėje, ne žiniasklaidoje. Ir dar dėl bukinimo. Kurioje mokykloje per pertraukas ir po pamokų aidi būgnai ir gitaros, kuri turi žygeivių klubą, poezijos, dramos, folkloro, programavimo būrelius, kurioje ant sienų kaba moksleivių tapybos darbai, stalo teniso ir boulingo turnyrinės lentelės, registracijos sąrašai į kiną. Kurioje kasmet leidžiama moksleivių ir baigusiųjų literatūros ir grafikos rinktinė, skiriama stipendija už Gimnazijos garsinimą. Kurioje retą mėnesį neapsilanko koks garsus žmogus? KTUG - ne mokykla, tai gyvenimo būdas. Net ne antri namai, o kai kam ir pirmi (ne kartą esu nakvojęs pas klasiokus bendrabutyje ar per naktį rašęs straipsnius į laikraštį). Teisingai sakai, kad Gimnazijoje 7 ar 8 yra daugiau nei 10 N-tojoje. Konkurencija yra didelė, tačiau ir mokytojai žino, ką daro. Jei dėl ligos ar užklasinės veiklos kažką praleidai, tai įmanoma, kad gausi gerą pažymį "avansu". Nepykdavau, kai mane akivaizdžiai "sodindavo". Tokie mokytojai patys geriausi, priverčia pasitempti, parodo, kad tu gali ir privalai padaryti daugiau. Jei esi silpnesnis, bet stengiesi, nesukčiauji, nenusirašinėji - greičiausiai mokytojas ir klasiokai tą supras, ir semestre turėsi 7-8 - ne ką mažiau nei to dalyko olimpiadininkas, kuris sugeba, bet nepadaro, nepadeda draugams, riečia nosį. Pasižiūrėk "Tūkstantmečio vaikus" - kokie jie išprusę, draugiški, veiklūs, universalūs. Kokios plačios pažiūros. Kokios šiltos jų akys ir skaidrios šypsenos. Galiu atvirai, nesikeldamas ir neperdėdamas pasakyti, kad tie 3 metai KTUG yra vertingiausi ir nuostabiausi mano gyvenime.

Nu ir pavarei čia agitaciją tokią neblogą Matyt taip ir yra, jei ten mokeis.

, http://burgis.lt/sudeginkit-mane-kaip-r ... ment-63516

Oi oi, mokykloj daug mokytis... Turbut i menesi karta pamokas ruosdavau, kazka mokydavaus ilgiau nei valanda. Tik per pamokas reikia klausyti, o ne su suolo draugu sneket ar panas nuziurinet. Net dvyliktoj klasej i diena daugiau 1h neskirdavau. O del laisves, kad jos pakankamai, tik va visiems visad viskas negerai. O duok laisve, kaip cia kazkas rase, tai liks dalbajobu karta, nes nera tos kulturos dar. Kadanors, kai moksleiviai tikrai bus zingeidus, gal ir tai bus galima ivesti. Ne visi pvz 3 klaseje perskaite 800psl enciklopedija. Man patiko, laiko buvo i valias (trukau kazkur menesi gal du, bet tikrai nebuvau uzsisedes ant jos skaitymo). P.S. pradinese is vis namu darbai nuspalvink tiek langeliu kiek yra 2+2.. Wow... parasydavau atsakyma ir viskas...

Pirma pastraipa tai jauciu kad grynai apie save skaitydavau, tik, kad pamokas tai visada galima sakyt darydavau: )

Man pasisekė ir aš studijuoju privačioje katalikiškoje mokykloje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje mano pažymių vidurkis buvo 7,8. Man visiškai nerūpėjo mokslai Lietuvoje, tiesiog "sekiau paskui kitus". Nemėgau nė vienos klasės nes turėjau "kalti" atmintinai formules, daryt namų darbus iki paskutinės detalės. Aš atvažiavau čia (JAV) į 11-tą klasę (Junior) ir pasiliksiu iki 12klasės (Senior) graduation. Iš pradžių pati įdėja čia atvažiuot manyje kėlė pasišlykštėjimą, nes "Amerika storų dručkių šalis" "McDonnalds kultūra". Sutinku kad dauguma tų stereotipų yra tiesa, tikrai esu sutikes žmonių su siaura pasaulėžiūra ( "I don't care about the Earth as long as I have what I want" "As long as I get mine" "America is the best" "Everyone else is stupid"), bet mano mokykla yra visiškai kitokia. Aišku joje yra visa krūva tokiu "stereotipinių" kurių tėvai yra turtingi ir siunčia juos į geriausias mokyklas. Nors mokykla yra katalikiška, joje viskas dėstoma nešališkai ir man, ateistui, mokymo būdas pasirodė labai geras. Mokytojai supranta kurybingumo svarbą, jie užduoda namų darbus, bet tik minimaliai, kad moksleivis suprastų apie ką tema eina, ir jeigu jis tuo domisi tada mokytojo prašo papildomo darbo ir jis jį visada gauna. Kiekvieną dieną girdžių motyvacinius pranešimus nuo direktoriaus per Public Acces sistemą, kas mėnesį į mokyklą ateina kokios nors srities specialistas arba žmogus specializuojantis žmonių motyvacijose ir kalbą apie pasirinkimo laisvę, skatina savyje atrast tai kas idomu. Būdamas čia, supratau kuo aš noriu būt ir su mokyklos Guidance Councelor patarimas supratau kur man reikia daugiau pastangų skirt, kokios klasės man reikalingesnės, kokie universitetai siūlo mokslo programas kurios mane domina. Visi mokytojai (nežinau ar jiems vadovybė taip liepia, ar jie taip elgiasi savo noru) labai dažnai kalba su mumis apie mūsų svajones, pataria, pasiūlo kokia gerą knygą kur galima giliau dominančia tema paskaityt. Bibliotekoje jeigu nėra knygos kuri tau idomi yra, tiesiog parašai bibliotekos darbuotojams kad tau reikalinga tokia knyga, ir jie pasistengs nupirkt tą knygą, arba bent jau paskolint iš kitos bibliotekos ir man duot. Klubai čia irgi labai vertinami ir jų sukurimas yra skatinamas. Aš pats kitais metais atidarysiu inžinerijos klubą. Viskas jau sutarta, vadovybė patvirtino klubą, maksimalų biudžetą nustatė, susitariau su 2 mokytojais (matematikos ir fizikos, vienas jų buves NASA inžinierius) kurie būtų klubo patronai ir atsakinėtu į klubo narių klausimus ir nukreiptu mūsų veiklą ta linke kuri siūlitu daugiau pažinimo galimybių. P.S. manau kad tokios mokymosi sistemos turėtu siekti kiekviena viešoji lavinimo įstaiga. P.P.S. Dar pamiršau paminėti kad mokykloje yra sporto salė, kurioje visada yra treneris kuris patars kaip taisyklingai atlikt pratimus ir net padės mitybą subalansuot. Gaila tik kad mokyklos valgiaraštis nėra pernelyg sveikas, maisto pasirinkimas tikrai didelis bet nėra labai sveikas.

Jei jau Burgis netinkamu pavyzdžiu pasirinko Seimo narį Liną Karalių, tai reikėjo pasirinkti visą Seimą ar bent jau jo daugumą, nes Seime spredimus priiminėja ne vienas asmuo, o dauguma. O šiaip, protingas tas Burgis.