Ministerija sieks sumažinti diplominių darbų klastojimo atvejus

kai baigsis nemotyvuotu dunduku priemimas i aukstasias vien tam kad uzsidirbti pinigu,tuomet savaime isnyks ir si problema.o ta padaryti yra labai nesudetinga,sumazinti studentu skaiciu paliekant minimum 70% valstybes finansuojamu vietu.tokiu budu isaugtu specialybes prestizas bei atsirastu didesne konkurencija tarp studentu kuri skatintu geresni mokymosi procesa.o dabar svietimo ministerija tik juokina liaudi kovodama ne su priezastimi o su pasekme,o tai automatiskai uzprogramuotas pralaimejimas.

Kai bus rimtas tardymas, tada studentai pradės ruoštis rimtai gynybai. Jei kuris savo dalyko neišmanys, supras, kad nupirktas darbas jo neišgelbės. Bet jei savo sritį išmanai, bet dėl kažkokių priežasčių neturi laiko atlikti darbo, tada gali jį nusipirkti - aš tai pateisinu. Visgi reikia leisti kažkam užsidirbti.

as is viso pirkimo nepateisinu. jeigu nesugebi atlikti darbo (priezastys nesvarbu), tai reiskia, kad tu per aukstai taikai - ne pagal savo galimybes.

Mitas +1 P.S. Lietuvoje aukstojo mokslo kaina neatitinka realybes, kai visi tai supras, vaziuos mokintis i uzsieni. P.P.S. as pries emigracija, taciau nepritasriu ir politiku "specialistu" politikai.

jei ismanai kazkokia sriti bet neturi laiko atlikti tau uzduota darba,vadinasi esi tinginys.taciau abejoju ar galedamas atlikti kazkokia uzduoti tu dar rizikuotum savo reputacija vien todel kad tingi.asmeniskai nesu girdejes apie tai kaip gabus studentai pirktu namu darbus,cia labiau dunduku praktika.kitas klausimas kaip tu gali ismanyti kazkokia sriti jei nedarai praktiniu uzduociu?apie genijus as nekalbu,cia atskira sneka.

Zergas, aš turėjau omeny ne tinginystę, o darbą. Šiandien nemažai studentų vienu metu dirba ir mokosi, nes kitaip negalėtų mokytis.

O taip. Studentas tikrai žinos ką išmano ir ko ne, kada galima pateisinti ir kada ne. Ypač jei koks biochemikas pasiteisina kad dirba bare ar statybose

Nepateisinu. Juk negalėtum dirbti penkiais pilnais etatais ir visur uždirbti tiek pinigų kaip dirbdamas kiekvienam atskirai. Kiekvienoj studijų programoj suskaičiuota valandomis, kiek studentas turi atsėdėti paskaitose, atlikti laboratorinių, praktikos, rašto darbų. Jei pats nerašei darbo - vadinasi, neįgyvendini tam tikro procento reikalavimų. Toliau - pradėk samdytis atstovą laboratoriniams, advokatą gynimams, egzaminų laikytoją... Arba samdyk žmogų ir mokėk jam algą, kad jis viską atliktų, paskui padovanotų diplomą. Visai mielai per porą metelių kam nors "sugeneruočiau" informatikos magistrą. Ne, taip nesidaro. Universitetai apskritai turėtų taikyti vieno įspėjimo sistemą. Praleidai per daug paskaitų? Įspėjimas. Atsinešei laboratorinį, panašų į kito studento - abiems įspėjimas. Nesvarbu, kad gal tik pirmam semestre ar nemokamoj vietoj - be antro įspėjimo šalinamas be teisės stoti ten pat ir susimokant visą pilną kainą įskaitant ir tuos semestrus, kurių nesulauksi. Greitai atšiptų dantys mokytis dieniniam, pilnu krūviu ir dar po 12 valandų dirbti. Yra įvairių galimybių, tai ir pasirink tinkamiausią: stok į neakivaizdinį/vakarinį, į kolegiją, susiderink individualų ištęstą studijų planą, diplomo rašymui pasiimk akademines, parduok diplomui skirtą laiką darbdaviui (daryk jam tyrimą) ir t.t.. Lietuvoje rašto ir savarankiškų darbų yra visai nedaug. Mano universitete buvo skaičiuojama, kad savarankiškas darbas užimtų 20 valandų per savaitę, ir bent kas antrą savaitę būtų bent vienas viešas gynimas (7-15 min. pristatymas). Vien individualus darbas - neskaitant paskaitų, laboratorinių ir atsiskaitymų prilyginamas darbui puse etato. O lietuvaičiai dar sisioja, kad reikia padirbėti porą savaičių per semestrą...

Tai kad patys destytojai praleidzia pirktus darbus Atsimenu per savo gynima as galejau su ~80% tikslumu pasakyt, kurie darbai pirkti, o kurie ne Taigi uzduodi studentui klausima, i kuri atsakyma zinotu tik pats darba atlikes zmogus, ir iskarto aisku pasidarytu

Bėda, kad komisija dažniausiai nesigaudo, kas ten per darbas. Vadovas, aišku, tyčia nesukirtinėja, bet kitiems reikia aiškinti elementarias sąvokas. Kaip sugalvoti tokį klausimą, kuris nebūtų kvailas, pakankamai esminis ir specifinis būtent tam darbui ir nebūtų atsakomas perskaičius vien įžangą/išvadas?