G.Kadziauskas: Lietuvoje nėra tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas

pagaliau kazkas garsiai isdryso pasakyti seniai aiskia tiesa.o todel kad dauguma nepaiso sios tiesos,todel ir turime tukstancius bedarbiu su aukstuoju,arba isvis kurnors airijoje diplomuotu braskiu skyneju.realiai visai lietuvai reiketu palikti VU,KTU,VGTU ir KU,visas likusias uzdaryt ar pervarkyt i profesinio mokymo koledzus.kas is to kad dabar prikepa po kelis tukstancius vadybininku jei realus poreikis yra vos tukstantis?like turi tenkintis prastesniais darbais nei tikejosi,aukstojo mokslo verte krenta,paruosimo lygis del minios bambuku kurie vos isgali ateiti i paskaitas taip pat mazeja.o kur tai veda?ogi link mazejancio musu salies konkurencingumo,taigi mazesniu algu ir blogesnio gyvenimo bendrai.

Ir kodėl gi veržiasi? gal todėl kad tiki gaut į rankas daugiau negu 1000lt... Jeigu būtų normalios darbo sąlygos tikrai nemanau kad visi vis tiek veržtųsi į tas aukštąsias

Paskui ir gaunasi, kad "reikalinga valytoja turinti aukštąjį išsilavinimą" ...

Būtent. Paskui tokie vadybininkai ir devalvuoja universitetinį diplomą. Išvis universitetai skirti ruošti mokslininkus, o ne darbuotojus. Kam reikia kvalifikuotų specialybinių žinių, tegu eina į kolegijas. Tam jos ir skirtos

Tai jau seniai viskas visiem zinoma, net ir pati SMM ta supranta, bet susitaike su realybe, kad kas jau padaryta to nepakeis lengvai, taip pat keitimai padaryti jau siais metais baigusiems abiturientams turetu kiek juos privers mastyti. Is tikruju nereikia nieko kapitaliai pertvarkyti nes tai gali buti nuostolingiau, o dabar ypac gerai pasinaudoti krizes padariniais del ko jungiasi atitinkamos kolegijos su universitetais. Na turetu bent per puse gerai apmazinti.

suprasti gal ir supranta bet is veiksmu tas nelabai matosi..kodel studentu skaicius "neprirasamas" prie darbo rinkos prognoziu,ilgalaikes valstybes strategijos tikslu?juk ir durnam aisku kad Lietuvai nereikia tiek humanitarines ir socialines krypties studentu kiek ju ruosiama dabar,bet kazkodel valstybe toliau finansuoja ju gamyba,taigi vejais paleidzia mokesciu moketoju pinigus kuriuos galetu nukreipti aukstuju technologiju krypciu vystymui.aisku is kitos puses net ir baiges kokia biochemija nesi tikras ar rasi darba Lietuvoje kadangi imones kurios galetu pasiulyti darba pagal specialybe galima ant pirstu suskaiciuoti.taciau jei tiems studentams prie specifinio kurso dar prideti vadybos pagrindus,yra nemaza tikimybe kad jie prades kurti savo verslus,idarbins vis daugiau tokios pakraipos studentu kas duos nepalyginamai didesne nauda nei 100 istoriku ar lituanistu isleidima i platuji pasauli.

Trumpai priminsiu sovietmečio Žvaneckio miniatiūrą: -Išsilavinimo neturiu jokio, tai yra spec. vidurinis (ilgas publikos juokas, spec. vidurinis tai kaip kolegijos dabar). Baigiau Odesos jūreivystės mokyklą. Bandžiau pritaikyti mokslus uoste. Penkis metus bandžiau, kaip matote kol kas laisvėje. Daug kas pas mus ne taip, išsilavinusių truputį per daug nes visur to išsilavinimo reikalauja, sekretorės, valytojos su aukštuoju. O kaipgi valytoja be aukštojo ir darbo kompiuteriu - reikia mokėti kompiuterį išjungti jei kas paliko. Žodžiu nesąmonių daug o vieningo recepto nėra nes tai nelabai kam įdomu. Visi garbina pinigus ir puikiai supranta kad į valdžią altruistai neina, dėl pinigų braunasi, ir tą pateisina nes ir patys tokie. Tai turbūt visa visuomenė pagedusi. O kaip ją pataisyti? Prie kiekvieno žmogaus nepastatysi po psichologą kuris aiškintų ir mokintų kiekviename žingsnyje, o ir kažin ar patiktų. Išvis žmonėms nepatinka kai kas nors aiškina kaip gyventi, nurodo trūkumus. Todėl turim ką žiūrim ir žiūrėsim dar labai ilgai

. 1.Pas tave ateina 2 zmones - vienas su aukstuoju, moka dirbti kompiuteriu ir moka 2 uzsienio kalbas, o kitas tarkim 10 klasiu baiges ir nieko nemoka. abu tenkina toks pat atlyginimas. kuri imsi? 2.Ka veike "studentas" 4 metus universitete? arba ne ta specialybe pasirinko, arba tiktai studentavo, ir cia jau jo bedos kad nesugeba dirbti jokio normalaus darbo.. na gal dar valstybes nes kiek pinigu vejais paleista kad zmogaus galva prikisti niekam nereikalingos informacijos...

su sovietiniu darbo grafiku, tuometine darbų sauga, et cetera. Tai apie ką mes kalbam? Apie visuotinę degradaciją, vertybių, ekonomikos. Apie debilų šėlsmą, marginalines partijas, keistą netikrų bedarbių antplūdį.

O bendrai, tai daugumai darbų Lietuvoj išvis jokio išsilavinimo nereikia. Užtenka juodadarbių vergų. Tik kas juos prižiūrės ir jų elektronines deklaracijas pildys? Ir šiap lietuvis turi būti durnas. Kam jam technologijos, menas, kosmosas - maxima viskuo pasirūpins.

Norėjau rašyt straipsnį, jau ir redakcijai buvau nusiuntęs paskaityt mintis, bet daugiau apmąstymai gavosi, o kad jau pradėjom diskusiją pateiksiu ir savo rytinius apmąstymus Lietuvos ir šiaip Mokslo tema... Straipsnį pradedu rašyti gal ir kiek pavėluotai, tačiau nebuvo kilę pakankamai daug klausimų jam pradėti. Juo neketinau atsakyti į jokias problemas, noriu tik paskatinti diskutuoti apie tai kas yra kokybė universitete, ar ji randama Lietuvoje, diplomo ir mokslo svarbą ir kuris iš jų turi svaresnį „indelį“ ateičiai. Kas yra kokybė? Darbdaviai apklausose nurodo, kad „kokio universiteto diplomas“ yra svarbu tik trečioje vietoje. Svarbiausia: asmenybė ir CV. Tad ar universitetas svarbus? (šį argumentą pateikia dauguma norinčių pirkti diplomus) – Taip, nes universitetas ir yra vieta, kur ugdomos asmenybės (kurios pradedamos ugdyti mokykloje). To svarba galima įsitikinti lyginant paprastos vidurinės mokyklos moksleivių tikslus su Vilniaus Licėjumi, Jėzuitų ar Kauno KTU gimnazija. Ten pakliūti yra sunku, ne tik mokytis, bet ir mokytojauti. Norint būti mokytoju ten reikia turėti aistrą savo sričiai, norint mokytojauti provincijoje – užtenka diplomo. Motyvuotas mokytojas sugeba motyvuoti ir moksleivį. Tokių mokytojų nėra daug, todėl jie turi kaina. Dėl šios priežasties kai kurios aukštosios mokyklos turi ir dideles studijų kainas. Bet ar tai yra garantas gauti kokybę? Esu girdėjęs apie fiktyvaus universiteto Taline veiklą (manau kas nors galite pakomentuoti ir plačiau šį atvejį), kai jis pasiskelbė prestižiniu, o surinkęs iš studentų įmokas – dingo. Ar yra kitų universitetų, kurie daro protingiau – nedingsta ir pinigus ima toliau? Ir ar universitetas, kuris neima pinigų nėra prestižinis? Jei neklystu Harvardas pilnai padengia studijų kainą 70proc. studentų, o Stockholm School of Economics filialas Rygoje (1st Baltijoje; 14th Europoje) visą laiką buvęs nemokamas paskutinius tris metus pradėjo imti mokestį (dėl kurio studijų kokybę, tarp kitko, sumažės). Tad pagal ką galime spręsti apie kokybę? Įsidarbinimą baigus? Gan nemaža dalis pasiturinčių tėvų vaikų baigę bet kokius universitetus įsidarbina per pirmus tris mėnesius. Todėl tai nėra rodiklis. Mokslinių tyrimų bazę? Yra universitetų, kurių tyrimai yra fiktyvūs, todėl ir tai negali būti rodikliu. Internete mačiau tyrimą pagal „universitetų žinomumą internete“, tačiau tai dar labiau abejotinas būdas. Dėstytojus? Profesionalas reikalauja visada daugiau nei mėgėjas. Tačiau kur yra riba profesionalui? Kuo skiriasi Lietuvos Žemės Ūkio ir Kauno Technologijos ar Vilniaus Universiteto ekonomikos dėstytojų išsilavinimas? Kvailas, tačiau svarus argumentas, kad niekuo – jie visi sugebėjo apsiginti doktorantūros disertacijas. Nesvarbu, ‚po blatu‘ ar sąžiningai – bet apsigynė. O tam jau reikia arba proto, arba suktumo - abi šios savybės ekonomikoje yra vertingos. Kitas dalykas, jie visi mokėsi tą pačią ekonomiką: mikro, makro, ekonometriją ir pnš. Tai kuo jie skirtingi? Gal būt gerus nuo blogų vėliau išskiria jų entuziazmas tam ką jie mokėsi ir noras kurti to mokslo ateitį. Tuo tarpu blogieji tiesiog perduoda tai ką jau žinojo sekančioms kartoms neieškodami nieko naujo. Bet kaip žinoti kuris dėstytojas vertingas (pas jį nepabuvus), kai aplink tiek daug stereotipų? Stereotipas Čia man į galvą ateina Riomerio, VU ir ISM įvaizdžiai tarp studentų ir moksleivių. ISM ilgą laiką buvo vadinamas turtingų vaikų susirinkimo vieta, Riomeris – diplomų kalve, o VU pasenusiu, tačiau didingu vardu (panašiai kaip M.Ali sporte. Savo laiku buvo Visagalis, dabar – pensininkas galintis prisiminti tik savo šlovingą praeitį). Ir nors visi turi kokį nors neigiamą akcentą verta pastebėti, kad iš visų trijų universitetų visada atsirasdavo tikrai talentingų žmonių, kurie pasiekia daug. Visų „kalvių“ studentai savąją vadina geriausia. Tačiau ar tai nėra stereotipai ir įsitikinimai? Aš visomis išgalėmis ginu universitetą į kurį stoju, ISM bei KTU. Pirmąjį ginu dėl to, kad tai mano svajonė ir aš apie jį prisiskaičiau daugybę gerų dalykų ir neradau (ne neskaičiau) nieko blogo. ISM gerbiu už modernią aplinką ir dėstytojų įvairovę. KTU – už tai, kad yra Kaune, todėl dauguma čia stojančių nori stoti būtent čia („Vilnius“ vis dar yra dažnas argumentas renkantis VGTU) ir už jo aktyvumą, bent jau viešuosiuose ryšiuose, pastaruoju metu. Niekada negerbiau VU, dėl tos „M.Ali situacijos“, MRU už tai, kad priima bet ką ir visi gali pabaigti, VGTU dėl to, kad jį renkasi su argumentu „Vilnius“. Tačiau visa tai, daugiau ar mažiau yra mano stereotipai. Nes stojantis į VU bet kokia kaina gins jį ir peiks MRU, ISM ar KTU, nes tai yra savisauga, savęs tikinimas, kad padarei teisingą pasirinkimą. Deja, dėl to labai sudėtinga įvertinti koks pasirinkimas yra iš tiesų teisingas. Gal ne panacėja, bet šis tas Lietuvoje mokslas, dauguma atveju, nemokamas. Tas, kuris surenka aukštus balus, dažnai stoja į gerą vardą turintį fakultetą. Tačiau čia jis atsineša tik balus, o ne motyvaciją, todėl po kurio laiko šis fakultetas yra sunaikinamas iš vidaus. Dėl tokių studentų motyvuotiesiems nebėra vietos. (Galima ginčytis, kad reikia stengtis, jei turi motyvacijos, tačiau labai gabus matematikas niekada nebus ir geras humanitaras). Aš pats Lietuvoje įstoti į man patinkančią specialybę galimybių neturiu. Tačiau universitetas, kuris yra Europos top15 mane priėmė iki paskutinio turo, beliko sulaukti paskutinio verdikto. Pats sau kasu duobę šiuo paskutiniu pasisakymu, už jį pyks dauguma abiturientų, tačiau... Mokslą Lietuvoje reiktų apmokestinti ir daryti išlygas ne labai gerai besimokantiems, o motyvuotiems ir talentingiems. Universitetai turėtų eiti VPU pavyzdžiu ir reikalauti motyvacinių laiškų, sudaryti stojamuosius, kad priimtu ne, liaudiškai tariant, zubrylas, o asmenybes. Nes dabar, net ir su labai aukštais balais stojama ne žinių, o diplomo ir studentavimo, už kuriuos susimokėti dauguma atsisakytų, nes nemano, kad jie to verti.

Labai geras straipsnis. Ir as tikrai sutinku kad su tais aukstaisiai isilavinimais tikrai yra perdetas dalykas. Tiesa pasakius kadangi yra daug zmoniu su aukstaisiais isilavinimais, darbdaviai ispindejo. Pasiziurekit i darbo skelbimus kiek kartais pasitaiko paprastu darbu kuriem reikia auksto isilavinimo. Pvz esu mates skelbimu kur reikia sargybiniu, rubu lygintoju, valytoju, priziuretoju ir kitokiu labai paprastu darbu su aukstuoju. Koks cia sumautas privalumas jeigu lyginotojas arba valytojas gerai ismanys kokia matematika ar dar ka nors? Ir seip paprasti darbininkai yra labai labai naudingi, nes vis del to paprasti darbininkai pastato ir paruosia naujas darbo vietas.

Deja ne. Kad visiskai ju nereikia zinoma ne, bet kad ju perdaug tai taip. Siais laikais ir ne tik siais darbdaviai megsta ypatingai skaiciuoti. O del ko jie skaiciuoja ? O del to, kad smulkusis verslas turi vykdyti daug popierizmo, mokesciai ir visa kita chernia. Darbo vietas kuria rinkos paklausa. Jei mes tik uzsiimame kopijavimu ir importavimu, tai nera ypatingo poreikio kokiu tai specialistu su aukstuoju, kurie kurtu tai kas siandien reikalinga, o dar ta produkcija reiktu sugebeti parduoti, kai pamatai, kad kinieciai tave lenkia neitiketinu greiciu, taip kad nieks su uzsidegimu nesiima kurti verslo, kuris butu niekam nenaudingas, o kai tam dar salygos nera palankios, tai apie ka tada svajojame. Darbdaviu ispindejimas yra ne tik su aukstojo reikalavimu, o is tikruju yra viskas pagrista ekonomiskai, pvz kam man 10 naujai iskeptu studentu, jei as turiu savo brigada, kuri dirba pas mane jau daugiau kaip 10 metu ir atlieka savo darba su patenkinama kokybe. Uztat jie praso darbo stazo ir nesvarbu jam tas CV, juk visi zino kaip yra su praktika universitetuose, todel is tolo neprisileidzia studencioku. O darbo stazo tikrai neigysi braskiaudamas. Taip pat darbinantis itakos turi, ne kiek pats CV, o tavo zinios ir ka tu moki bei ar sugebesi tai visa realizuoti. Gavus darba atitinkamoje institucijoje taip pat itakos turi ir pirmas ispudys kaip tu ten pasirodysi.

Kaip gaila, kad tokias pareigas užima nelabai sugebantys perspektyviai mąstyti asmenys (ar iš viso mąstyti?). Panašus mąstymas ir mūsų valdžios. Jei visos pažengusios valstybės siekia pirmauti piliečių skaičiumi, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nes tai garantuoja valstybės konkurencingumą, o mūsų valstybė rėkia, kad per daug išsilavinusių žmonių ir dėl to kyla ekonominių problemų. O ekonominės problemos kyla dėl to, kad tokiam žmogui reikia mokėti algą, kuri būtų didesnė nei komunaliniai mokesčiai, ir už kurią būtų įmanoma pragyventi (išsilavinęs žmogus nesusitaiko gyventi žemiau skurdo ribos). Kitaip yra su bemoksliais asmenimis, kuriuos galima mulkinti nelogiškomis naktinėmis reformomis, išnaudoti, apgaudinėti, apsukti ir pan. Jie nesugeba ginti savo teisių, nes paprasčiausiai nežino savo teisių. Neišsilavinusį žmogų lengviau išnaudoti ir kontroliuoti. Problemos dėl didelio nedarbingumo kyla iš mūsų valdininkų, kurie nenori sudaryti jokių sąlygų kažką kurti šioje valstybėje ir taip suskurti nišą išsilavinusiems žmonėms. Atrodo, specialiai stabdo novatoriškų verslų atsiradimą per sustabarėjusį biurokratinį aparatą. Bando kaltinti verslą, kad jis neinvestuoja į naujoves. Tačiau kiek į naujas technologijas investuoja mūsų valstybė (jei iš viso investuoja)? 20 mln. į Barklays? Čia greičiau atidavė stambiai užsienio kompanijai didžiules lėšas, kuri be garantijų, kad kažką kurs. Tokios investicijos yra absurdas. Beje į temą .

Bet kokiu atveju, pritariu minčiai, kad aukštosios mokyklos turi ruošt mokslininkus, gabias asmenybes, novatorius. Dabar darbo rinkoj situacija tokia, kaip kai kur būdavo ar yra armijoj, vienam generolui - vienas eilinis. Tik va, kad TIKRŲ generolų labai trūksta...

Čia gerai pajuokavai . Iš tikrųjų paprasti darbininkai yra labai naudingi, tačiau tikrai nestato (nebent tiesiogine prasme statybininkai) ir neruošia naujas darbo vietas. Paprasti darbininkai yra labai svarbūs kuriant galutinį produktą, nes jie atlieka visą juodą darbą. Bet to produkto negalėtų pagaminti be inžinierių ir specialistų.

Turbut del to, kad darbo neranda 5 statybininkai ir 3 NT vadybininkai. Galbut del to, kad nedirba 400 bankrutavusiu imoniu darbininku ir keliolika jiems vadovavusiu vaduku. Galbut dar ir del to, kad zmones su aukstuoju Airijoj braskes skina ar kavinese indus plauna. Lietuvoj diplomo reiksme yra smarkiai pervertinamas. Dauguma siekia ne ziniu, o diplomo, nes jis "garantuoja" sotu gyvenima su didele alga. Na, o realybe tokia, kad kruvos ekonomistu mokslus baige labai gerais pazymiais keliauja i darbo birza, o is ten vienetai i bankus mokesciu prie langelio priiminet uz 800Lt. Mitas, kad labai gerai baige mokslus gausite nuostabu ir puikiai apmokama darba. Kiekvienam baigusiam (net ir labai gerais balais) darbo vietos nesukursi. Labai geru specialistu paruosiama labai mazai, kita dalis inzinerinius ir ne tik mokslus palieka visiskai nesigaudydami kas vyksta darbo rinkoje. Taip, jie turi daug teoriniu ziniu, bet praktiniu igudziu jokiu. Visu studiju metu juos uz rankutes paeme vede destytojai, rode kelia, sake ka daryti, kokias knygas skaityti, kokius ir kaip laboratorinius daryti. Studentai savo ruoztu ta teorija i galva grudo, dienom ir naktim kale, o galiausiai paaiskejo, kad baigus taves uz rankos niekas nebeveda, nebeaiskina kaip ir ka daryt. Tapo aisku, kad to ko moke universitete niekam nereikia. Darbdaviui neidomu koks tu geras ir koks tu svarbus sau atrodai, jam reikia rezultatu ir ne popieriui, o realybej. Tada duzta visos viltys, svajones ir pamato vaikiai, kad niekuo "neparamstytas" sukis AS ESU ASMENYBE! AS PATS GERIAUSIAS!, kuri nuo mokyklos suolo jiems kale i galva tevai, mokytojai ir destytojai, buvo klaidingas. Kaip i vandeni sumesti visciukai tik plaka rankytem ir nieko neina padaryt, nes aplink keliolika metu sukesis pasaulis staiga sustoja ir vercia aplink ji suktis patiems. Aukstojo mokslo diplomas siais laikais Lietuvoj jau nieko nereiskia. Gali buti puiki vadovu, specialistu, o tavo nuomones paisys ir ji bus idomi didesniems vadukams ir direktoriams tokiu diplomu turintiems net po kelis. "Popierius" nepadaro taves protingesniu, geresniu uz kitu ir neatveria visu duru. Tu tik gauni issilavinima ir ziniu is 20 metu senumo konspekto. Visas duris turi atsidaryti pats, o diplomas suvaidins lemiama vaidmeni tik tuo atveju jei eini darbintis pas zmogu, kuriam svarbu popierius (pvz., valdiska istaiga:) )

Siais laikais kiekvienas gali nukeliaut i universiteta ir per kelis metus pasiimti diploma. Ar nuo to jis taps labiau issilavines ir labiau protingas? Ar tu tikras, kad su savo turimu diplomu viena diena neatsidursi darbo birzoje ar prie prekystalio specializuotu (statybos, IT, elektronikos) prekiu parduotuveje kartu su zmonem, turinciais tik "proftechnini" issilavinima?

Bet kodėl jūs į aukštajį išsilavinimą žiūrit tik iš darbdavys-darbuotuojas pusės? Vien tik pinigai. O žmones kaip išsilavinusius žmones pamirštat? Tegu jie daro ką nori, su tai aukštaisiais - ar braškes skina ar valytojom dirba...

Aisku liks issilavinusiu zmogumi bet ne tobulesi toliau ar ne taip ? o ar ne del pinigu ir ne del uztikrintos ateities mokomias ?