Jaunasis mokslininkas. Ši frazė ne tik maloniai nuteikia gomurį ją tariant, ne tik įspūdingai skamba, ne tik masina universitetuose studijuojančius jaunus žmones rinktis mokslininko kelią, bet ir užgula pečius didžiule atsakomybe. Tik spausdamas rankose daktaro diplomą imi suprasti, kad tai tik viena didžiulės dėlionės, kurios pavadinimas „mokslo kelias“, detalė.

Jaunajam mokslininkui, kaip ir bet kokiam kitam ką tik „iškeptam“ specialistui, labai trūksta mokslinės patirties, o podoktorantūros stažuotė kaip tik ir yra ta galimybė, kuri suteikia puikią progą tobulėti ne tik vykdant mokslinius tyrimus mėgstamoje srityje, bet ir išvykti į užsienio mokslo institucijas, pasisemti patirties iš geriausių savo srities specialistų ir, žinoma, pristatyti savo idėjas.

Vienas žymiausių matematikos mokslo centrų

Kai 2021 metais Lietuvos mokslo tarybos puslapyje pamačiau paskelbtą Europos Sąjungos fondų finansuojamą podoktorantūros stažuočių konkursą, – apsidžiaugiau, kad tai – kaip tik man ir nusprendžiau jame dalyvauti. Pateikta paraiška tema „Susietų matricinių iteracinių modelių tinklai – teorija ir taikymai“ gavo finansavimą. Taip prasidėjo nuostabi mokslo tyrimų ir mano pačios, kaip jaunosios mokslininkės, kelionė, apie kurią ir noriu papasakoti.

Stažuotės metu teko gilintis į keletą įvairių tematikų, buvo publikuoti straipsniai aukšto lygio žurnaluose, o mokslinių tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose. Be minėtų rezultatų, bene svarbiausias ir sunkiausiai išmatuojamas podoktorantūros stažuotės pasiekimas, yra naujų mokslinių pažinčių užmezgimas.

Vykdant stažuotės projektą bendri interesai chaoso tyrimų srityje suvedė mane su prof. dr. Mark Edelman, kuris yra Stern College for Women at Yeshiva university (JAV, Niujorkas) dabartinis profesorius ir ilgametis mokslo instituto Courant Institute of Mathematical Science at New York University tyrėjas.

Šis institutas yra viena prestižiškiausių matematikos tyrimų mokyklų ir matematikos mokslų tyrimo centrų pasaulyje, JAV jis nuolat išrenkamas geriausiu šioje srityje. Tarp šio centro darbuotojų galima pamatyti daugybę garsių mokslininkų, pvz., tokius kaip „Abelio“ premijos (Nobelio premijos atitikmuo matematikos srityje, nes matematikos srityje Nobelio premija neskiriama) laimėtojus – Mikhael Gromov, Peter D. Lax bei S. R. Srinivasa Varadhan; ACM „A.M. Turing“ apdovanojimo laimėtoją Yann LeCun ir daugelį kitų žymių mokslininkų.

Profesorius M. Edelman buvo ilgalaikis NYU Courant Institute of Mathematical Sciences instituto tyrėjas Magneto-Fluid Dynamics Division katedroje. Be įspūdingų pasiekimų fizikos srityje, profesorius M. Edelman mokslo pasaulyje yra žinomas kaip mokslininkas pradininkas ir modelių, pagrįstų trumpeninėmis išvestinėmis, srityje.

Profesorius M. Edelman 2016 m. buvo apdovanotas tarptautiniu „Zaslavsky“ prizu, kuris buvo įsteigtas po profesoriaus George M. Zaslavsky mirties 2008 m. už nuopelnus netiesinės dinamikos ir kompleksiškumo srityse.

Profesorius M. Edelman buvo paties profesoriaus G. M. Zaslavsky, dirbusio NYU Courant Institute of Mathematical Sciences, kolega ir daugelio straipsnių bendraautoris. Prof. M. Edelman yra Amerikos fizikos asociacijos narys, „Fractional Calculus and Applied Analysis“, „Journal of Applied Nonlinear Dynamics“ ir kitų žurnalų leidybos narys.

Paskutinį stažuotės projekto ketvirtį kartu su prof. M. Edelman teko nagrinėti sudėtingus procesus ir jų pobūdį trupmeniniuose modeliuose, o rezultatai buvo publikuoti bendrame straipsnyje. Nuvykus į Niujorke esantį Yeshiva universitetą, toliau buvo atliekami teoriniai ir skaitiniai tyrimai trupmeninių modelių srityje, ypatingą dėmesį skiriant matricinių trupmeninių iteracinių modelių divergavimo procesui ir divergavimo greičiams bei tokių sistemų stabilizavimo problemoms.

Pasaulio skruzdėlynas

Nors minėtuose universitetuose teko lankytis mokslinio darbo reikalais, tačiau sunku būtų ignoruoti faktą, kad gyvenau didžiausiame JAV mieste – Niujorke. Tad keli žodžiai apie patį miestą. Kadangi Niujorką pasiekiau naktį, jo šviečiantys įspūdingo aukščio dangoraižiai ir mašinų judėjimas neleido nepastebėti jame vykstančio gyvenimo kuris nesulėtėja net ir naktį, – šis miestas niekada nemiega.

Tiesa, labai norėjosi pasižvalgyti ne tik į mašinų keliamą bruzdesį, bet ir į pačius žmones, vaikštančius vieno didžiausių pasaulio miestų gatvėmis ir gatvelėmis... Ilgai laukti nereikėjo – jau kitą viešnagės dieną išvydau patį margiausią Niujorko paveikslą – nuo prabangiais kostiumais pasipuošusių žmonių, skubančių į darbą, iki benamių, miegančių tiesiog gatvėje.

Kadangi mano viešnagė vyko vasarą, negaliu neatkreipti dėmesio ir į mieste tvyrojusį karštį. Ten, kur vien asfaltas, buvo itin karšta ir tvanku. Akivaizdu, kad karštį lemia ne tik išorinė oro temperatūra, bet ir mieste išvystyta infrastruktūra.

Karštis keliavo ir pro angas šaligatviuose nuo po miestu veikiančio metro, tad būdamas miesto centre, jautiesi kaip būdamas saunoje. Gaivesnis oras ir kiek kitoks vaizdas atsivėrė tik tolstant nuo miesto centro Hadsono upės link. Palei upę ramiau, čia galima pamatyti daug bėgiojančių žmonių, besivažinėjančių dviračiais ar riedučiais ar tiesiog ramiai vaikštinėjančių.

Tarp Amerikos simbolių

Miesto centre, kaip ir buvo galima tikėtis, labai daug turistų; o kur turistai, ten netrūksta ir vietinių, siūlančių turą autobusu po žymiausias Niujorko vietas ar pasivažinėjimą rikša po miesto centrą, ir dažnas keleivis tik įsėdęs sužino, kad tai jam kainuos „vos“ dešimt dolerių per minutę.

Apstu ir siūlančių prie Times‘o aikštės nusifotografuoti su personažu už keliasdešimt dolerių. Netrūko ten ir keistų fotografų, kurie tau nežinant ir neprašant nufotografuoja, o paskui priėję tas nuotraukas stengiasi parduoti.

Nemažą įspūdį paliko ir gatvėse vykstantys įvairūs muzikantų ar sportininkų pasirodymai – eidamas jautiesi, kad atsidūrei pačioje didžiausioje pasaulio mugėje. Bet jei tik stabtelsi prie kurio nors gatvės artisto, teks pakrapštyti piniginę, nes gatvė – jų didžioji scena ir jie visi taip užsidirba pragyvenimui.

Būdama Niujorke negalėjau nepamatyti Volstryto gatvės ir čia esančio buliaus, simbolizuojančio Niujorko dvasią: kad čia kiekvienas gali atvykti, sunkiai dirbti ir sulaukti sėkmės bei turtų...

Lankiausi ir turtingiausioje pasaulio Šv. Trejybės (angl. Trinity) bažnyčioje (turtinga dėl valdomų žemių Manhetene, kurias dar 1705 metais bažnyčiai padovanojo Anglijos karalienė Anne). Teko plaukti keltu į Staten Ailendą (angl. Staten Island) ir bent iš tolo pamatyti Laisvės statulą.

Neišdildomą įspūdį paliko ir dirbtinis salų parkas Hadsono upėje – Mažoji sala (angl. Little Island) – daugiau nei hektaro ploto žaliuojantis parkas ant vandens su erdve renginiams bei amfiteatru ir atsiveriančiu nuostabiu vaizdu į Manheteną, Naujojo Džersio miestą ir pačią Hadsono upę. Teko aplankyti Rugsėjo 11-osios memorialus, kuriuose išgraviruota beveik 3 tūkst. aukų vardų, pagerbiant žuvusiuosius per 2001 ir 1993 metų Niujorko atakas.

Lietuva – Sabonio žemė

Ir vis tik, jeigu manęs kas paklaustų, kas paliko didžiausią įspūdį JAV, nedvejodama atsakyčiau, kad ne vien muziejai ir dangoraižiai, bet ir žmonės bei tų žmonių šiltas bendravimas.

Šalyje, kurioje ne kiekvienas žino, kur yra Lietuva ir ne kiekvienas ją galėtų lengvai parodyti pasaulio žemėlapyje, buvau labai maloniai nustebinta, kai mane pro šalį einančią užkalbino One World Trade Center apsaugos darbuotojas, o išgirdęs, jog esu iš Lietuvos, po trumpos pauzės tarė: „O, Lithuania – the land of Sabonis“ („Lietuva – Sabonio žemė“ – aut. vert.).

Maloniai sušildė ir tai, kai net užkandinėje, sužinoję, kad esu iš Lietuvos, man lietuviškai pasakydavo „ačiū“, o pati keisčiausia patirtis – sutiktas taksi vairuotojas iš Maroko. Vos tik išgirdęs, kad esu iš Lietuvos, ėmė pasakoti, kad ieškojo darbo žaliojoje Lietuvoje, bet galiausiai atsidūrė Niujorke...

Tad įspūdžių iš tiesų labai daug – ir paties krašto, jo žmonių pažinimo, ir mokslinės patirties pasisėmimo, naujų mokslininkų rato praplėtimo. Džiaugiuosi, kad ši stažuotė suteikė retą galimybę –  dirbti mokslinį darbą šalia pačių iškiliausių pasaulio mokslininkų ir leisti iš arčiau žvilgtelėti į svečią šalį, bent trumpam tapti jos dalimi.

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Šmidtaitė

Komentarai ()