Studentams, klaidžiojantiems karjeros keliais ir takeliais, praktikos laikotarpis studijų metu neretai atrodo, kaip poilsis nuo mokslų. Be abejo, prie to prisideda ir darbdaviai, dažnai ieškantys ne praktikantų, o vergų, nemokamai dirbančių mechaninius darbus. Tačiau į praktiką bei praktikantus reikėtų žvelgti gerokai rimčiau tiek studentams, tiek juos įdarbinančioms įmonėms.

Lietuvoje visi supranta krepšinio terminus, tad įsivaizduokite, kad praktika abejoms pusėms – tarsi NBA naujokų birža, kur komandos (įmonės) gali atrasti geriausius pasaulio talentus ir juos priglausti, o talentai (šiuo atveju – studentai) turi galimybę augti kartu su geriausiais žaidėjais. Tik, žinoma, tuos geriausius reikia atrasti, o talentams reikia nepatingėti konkuruoti.

Praktika – tik vergavimas, tad svarbiausia – parašas

Dažnas studentas Lietuvoje yra įsitikinęs, kad ieškodami praktikantų, verslininkai ieško vergų ir nemokamos darbo jėgos. Toks nusistatymas atsiradęs ne šiaip sau. Apmokamą praktiką daugiau įmonių pradėjo siūlyti tik per pastaruosius kelerius metus, tačiau net ir dabar dar galima rasti nemažai bendrovių, kuriose vietoje atlyginimo siūloma „neįkainojama patirtis“.

„Paprastai tose pačiose įmonėse „neįkainojama patirtis“ pasibaigia ties kavos gaminimu kolegoms, el. laiškų siuntinėjimu, skambinėjimu ir kitais mechaniniais darbais, kurie nepadeda išmokti absoliučiai nieko, tik paklusti vadovui“, – pastebi užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ direktorius ir karjeros ekspertas Andžej Rynkevič.

VU Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius, daktaras Rimvydas Laužikas, mano, kad renkantis praktikos vietą, svarbiausia yra studento ar studentės iniciatyva, nes jie yra pagrindiniai naudos gavėjai: „Tad ar tik įgyti žinias, ar gauti žinias ir atlyginimą, pirmiausia, yra praktikanto ar praktikantės apsisprendimas. Atsakingai renkantis praktikos vietą, tariantis dėl jos su įmone, tiek vienas, tiek kitas variantai gali būti priimtini. Tas pats atsakingas pasirinkimas saugo ir nuo paminėtos vergovės.“

Abu specialistai tvirtina, kad motyvuoti praktikantai reikalauja kiek daugiau įmonės investicijų: reikia skirti laiko jiems apmokyti, atsakyti į kylančius klausimus, suteikti atgalinį ryšį. Tačiau tai ilgainiui atsiperka, kadangi tokie praktikantai nevengia dalintis idėjomis, kurios gali būti ir už jų tiesioginių atsakomybių ribų, įsitraukia į vidines iniciatyvas, nebijo planuoti darbų vėliau nei praktikos pabaigos laikotarpis.

Studentai ieško lengvesnės išeities

Dėl nuobodžių, nenaudingų ir neapmokamų praktikų egzistavimo iš dalies kaltinti galima ir pačius studentus – dalis jų ieško kaip įmanoma lengvesnio sprendimo būdo ir, jeigu įmanoma, praktiką „atlieka“ pas pažįstamus, tėvus ar jų draugus. Tokiu atveju, dažnai praktika netgi nėra atliekama visai – gaunamas parašas, o studentas „praktikos metu“ dirba kokiame nors restorane.

Nemotyvuoti praktikantai rodo mažai iniciatyvos užmegzti ryšius, įsitraukti į kolektyvą, prisiimti daugiau atsakomybių, o dėl tokių studentų mažėja motyvacija ir įmonei: jie ateina tik dėl parašo, nenori mokytis ir galiausiai tampa tinkami tik mechaniniams darbams. Taip užsisuka nemotyvuotų praktikantų ir nekokybiškų praktikos vietų ratas. Anot A. Rynkevič, daugelį nemotyvuotų studentų pavyksta pastebėti dar jų nepasamdžius, tačiau kai kurie tampa nemotyvuotais jiems supratus, kad šis karjeros kelias – ne jiems. „Tai normalu ir dėl to sukti galvos nereikėtų. Tokiu atveju, tiesiog reikėtų negaišti savo laiko, nesibaiminti keisti studijų ir karjeros krypties ir ieškoti kelio iš naujo“, – priduria jis.

R. Laužiko teigimu, nors aukštosios mokyklos kai kuriais atvejais gali užkirsti kelią netinkamai praktikai, kurioje būtų gaunamas tik parašas, galutinis sprendimas vis tiek nugula ant studentų pečių: „Praktikos vietas renkasi studentai. Jų pasirinkimus vertina ir tvirtina Studijų programos komitetas. Toks yra filtras. Universitetas suteikia jaunam žmogui vienas ar kitas galimybes ir jei pats suaugęs žmogus nenori jomis pasinaudoti, pirmiausia nukenčia jis pats. Tad visada siekiu skatinti studento ar studentės sąmoningumą. Juk diplomas – pats savaime – nesuteikia jokių karjeros galimybių. Jas suteikia žinios, gebėjimai, darbštumas, kurių nebus studijuojant „dėl pliusiuko“ ar praktikuojantis „dėl parašo“.“

Praktika gali tapti pilnaverčiu darbu

Karjeros specialistai sutinka, kad į praktiką reikėtų žiūrėti kaip į savo įgūdžių tobulinimo programą. Gerai pasirinkta vieta praktikai gali padėti įsitraukti į profesinę veiklą ir patobulinti savo įgūdžius, kurie, daugelio atveju, iki praktikos buvo tik teoriniai.

Anot R. Laužiko, praktika – pats geriausias laikas suprasti, kaip funkcionuoja viena ar kita institucija ar veiklos sritis, ir kartu tai būdas įgyti specializaciją savo studijų programos kontekste: „Jauni žmonės turėtų suprasti, jog tai yra didžiulė galimybė, nes jau esant darbo rinkoje, niekas taip paprastai nesidalins žiniomis ir know how, kaip yra dalijamasi su studentu ar studente praktikos metu. Tad labai svarbu rinktis praktikos vietas atsakingai.“

Paprastai, praktika suplanuota paskutiniame studijų kurse ir kai kuriems gali pasirodyti, kad tokiu metu keisti savo karjerą yra vėlu, tačiau specialistai jau ilgą laiką stengiasi šį mitą išsklaidyti ir tikina, kad keisti savo karjerą niekada nėra vėlu. Svarbiausia, kad pasirinktas kelias tenkintų ir teiktų džiaugsmą – juk darbe praleidžiame po 8 ar net daugiau valandų kasdien.

„Praktika turėtų būti vertinama, kaip galimybė išbandyti savo jėgas ir taip pat įrodyti įmonei, kad esate tinkami tapti nuolatiniais komandos nariais. Priežasčių, dėl kurių praktikantai nepasilieka, būna įvairių – kartais jie nepatenkina mūsų lūkesčių, kartais praktikantams tai yra pirmoji darbovietė ir jie neturi su kuo pasilyginti, o kai kurie tiesiog supranta, kad ši sritis – ne jiems. Bet kuriuo atveju, praktika yra puikus būdas pažinti ne tik savo karjeros kryptį, bet ir save patį“, – apibendrina A. Rynkevič.

Komentarai ()