Nei dėstytojai, nei studentai nepatenkinti studijomis

Net tokioje salyje kaip Norvegija, didzioji dalis literaturos yra Anglu kalba. Tai gal nebukim tokie ispaike ir nenorekim vadoveliu lietuviu kalba, kai musu tik 3.5 milijono ir praktiskai ne vienas is studentu nesiruosia tu vadoveliu pirkti. P.S. jei destytojai noretu ka nors keisti studijose, jie pilnai tai galetu daryti. Atejo vienas destytojas is VU i ISM'a, tai galiu pasakyt, kad ilgai jis netemps, nes visi baisiai nepatenkinti juo. Nuolat veluoja, ilgai krapstos kol pradeda paskaita, per paskaita pats vos gaudos skaidrese ir tiesiog jas skaito.

Jei mokslas visiems būtų nemokamas, visiškai sutikčiau, kad gali studentai verstis iš anglų kalbos. Bet kai yra tokių, kurie už studijas moka didžiulius pinigus ir yra pasiėmę paskolą, o jiems net literatūros nepateikia. Nėra logikos. Tai už ką tada yra mokama?

Jau praėjo viduramžiai kai visos knygos buvo popierinės, dabar kompiuterijos amžius, tad manau ir knygas reiktu pritaikyti prie to. Knygos universitetams rašomos mokslininkų ir dėstytojų tai jei jiems valstybė už knygos parašymą mokėtu atlyginimą. O pačia knyga nemokamai platintų internetų, nekiltų jokių problemų. Vienai knygai parašyti gal reiktų 1-2 m labai neskubant. Tai už jos parašymą jei mokėtu kokius 10-12 tūkst. manau atsirastų norinčių rašyti. Ir tai manau labai biudžeto neapkrautų, nes yra tam tikras reikiamų knygų sąrašas, o ne bet kokios knygos. O rašytojas išrenkamas konkurso būdu. Taip valstybė galėtu pagerinti mokslo padėti šalyje. Ir viskas turėtu atsipirkti.

ir vistiek liktu pagrindine problema - jokiu realiu pavizdziu. dabar mokaisi ir kali teorija, be jokio supratimo kokiem velniam tau to reikia, ir stai kurioi vienoi paskaitoi tarp kitko pasako "sita galima panaudot [kazkur], o dabar pereinam prie najos temos" O_O

kas liecia bibliotekas as galiu pasakyt kad mano studento pazymejimas laukia patvirtinimo ar kazko ten lsas jau metus laiko ir ne vienos knygos is bibliotekos, pirkau savomis islaidomis. esu neakivaizdininkas ir i sesijas gryztu is uzsienio + susimoku sesijas. per 5 mokslu metus turejau 2 destytojus kurie verti demesio, zino ka moko ir mato kada grupej reikia jungti stabdzius ir pasiaiskinti kodel darosi tamsu. Visi kiti jei ir verti tai nedaug, sausa info apie teorija ir nulis praktikos arba praktika destytojo pasakos forma kur nera jokio ojektyvumo. Destytoja Cingiene LKKA, seminaro metu Belgijoj 16km dviraciu vaziavo 2h su aukstakulniais, jos kolege kudyki maitino krutimi sustojus salia kelio. Musu begike balciunaite nubega 42km per 2h 30min, o cia... Galiu prisipazinti kad musu grupej yra dalyku, kur po pirmu dvieju paskaitu i jas einam pakaitom susirinkti konspektus egzaminui brangindami vienas kito laika.

@imortallt, visi destytojai VU skaito skaidres. jie ne skaidres tai knyga skaito. o studentai konspektuoja. studijos lietuvoj yra didele slamsto kruva. nebent gal isskyrus kelias ant pirstu suskaiciuojamas specialybes.

1. Medžiaga, kuri šiaip ar taip yra sukonspektuota, turi būti studentams prieinama laisvai. Absurdas, kai skaitomos skaidrės ar konspektuojami vadovėliai. Nebent dėstytojas laisvai papasakoja keliskart daugiau, nei yra teksto - bet tuomet irgi, studentai privao ateiti su atsispausdintomis skaidrėmis ir jose žymėtis pastabas. 2. Dėl lietuviškos medžiagos. Jos reikia srautiniams, baziniams moduliams. Magistrantūroje išvis gali nebūti jokios lietuviškos medžiagos. per maža rinka, per mažai paklausos - geriau lietuvių profesoriai spausdintų angliškai ar vokiškai, tuomet bent kažkiek užsidirbtų ir keltų savo universiteto prestižą. Kai man reikėjo - išmokau skaityti vokiškai ir prancūziškai, apie anglų/rusų net nekalbu. Vis tiek be šių žinių nesusirasi "ko nors daugiau", nenuvažiuosi į konferenciją, nesuprasi darbinės programos aprašymo.

Na Šiaulių universitete nėra labai blogai. Taip daugelis dėstytojų dėsto iš skaidrių, bet nuo jų neskaito, tikrai tie dėstytojai žino kas ten yra ką mes turime žinoti, būna retas atvejis, kad konspektuotumėmės būtent vien iš klausos. Šiaip knygų biblietekoje yra, bet jų aišku nepakanka visiems, tačiau 1 knyga visada būna palikta biblietekoje ir blogiausiu atveju galima ją paskaityti bet kada, o atsišviesti kokį skyriu irgi nėra problema. Būna ir dėstytojų pasamprotavimų ir realių pavizdžių. Šiauliuose tikrai nėra blogai ir nelabai kas skundžasi (bent jau negirdėjau).

Smarkiai ir net labai smarkiai nusišneki. Mokaus VU, turiu pvz anglų dėstytoją kuri porą metų oksforde dėstė. Pas ją visos paskaitos laisvu stiliumi, renkamės patys ką norim mokytis, tik aišku medžiaga turi būti susijusi su specialybe. Per paskaitas žiūrim video paskaitas iš harvardo, TED paskaitas, diskutuojam, analizuojam, darom prezentacijas. Dar nei karto nebuvo, kad dėstytoja šnekėtų iš lapo ar skaidrių. Apskritai, turiu tik vieną dėstytoją, kuris skaitytų iš lapų ir reikėtų konspektuotis tiek, kad net rankos paskaustų, bet tai tik vienas dėstytojas iš ~7. O ir ta medžiaga, kurią reikia konspektuoti yra labai įdomi. Edit : O vat su literatūra tai tikrai problemų yra, taipogi ir su stipendijom. Dažniausiai, bent jau kaip vyresni kolegos pasakojo, tai stipkę iš visos grupės gauna vos vienas studentas, o vidurkiai gal 5-6 žmonių viršija 9 . Kai tuo tarpu kolegijose, arba kitose specialybės, stipendiją gauna vos ne trečdalis grupės. Tokia nelygybė tarp specialybių ir vidurkių neatitikimas tai tikrai erzina.

Galbūt tau pasisekė ir pasirinkai vieną iš tų "kelių ant pirštų suskaičiuojamų specialybių"? Nelabai protinga teigti, jog būtent VU skaitoma tik iš skaidrių ir apskritai, kaip supratau iš kancaro žodžių, mokslas nekokybiškas. VU nelygu visai studijų sistemai ir turbūt tikėtiniau, kad studijos bus prastesnės universitetuose, kuriuose, pvz, žemesnis priėmimo balas. Dėl skaitymo iš skaidrių - deja, tokių dėstytojų pasitaiko visur, kaip ir studentų, kurie nesugeba galvoti patys ir seka priimtu modeliu - kad ir tos pačios skaidrės metai iš metų. Nelogiška paimti kelis atskirus atvejus ir daryti apibendrinimus. Ir būtent VU gali pajusti atmosferą, kad mokomasi ne dėl diplomo, o siekiant tobulėti. Dauguma dėstytojų to ir tikisi iš studentų - todėl nesutinku, kad reiktų nagrinėti vien konkrečius atvejus grynai praktiniais tikslais - galbūt tai tiktų kulinarijos kursuose, bet ne akademiniuose dalykuose. Svarbiau ugdyti mąstymą ir žmogų, o ne išmokyti jį kaip elgtis tam tikrais atvejais. Siaura specializacija - rizikinga, daug naudingiau mokėti prisitaikyti, ieškoti galimybių ir informacijos, pasirinkti, o ne keikti savo švietimo sistemą ir aklai sekti vakarais.

Aš nesuprantu iš kur tas nenuvaldomas noras turėti lietuviškus vadovėlius.. Geram vadovėliui parašyti reikia baisiai daug straisniu sukaupti, pastoviai domėtis kas ir kaip yra daroma. Aišku mūsiskiai paima kažkokį garsų užsienio rašytojų vadovėlį ir jį išverčia. Bet juk vertimas niekada nebus geresnis už originalą. Man besimokant daugybę kartų paskaičius vertimą tekdavo ieškoti originalo, kad kažką suprasti. Tai kam tuomet išleidžiama dafiga lėšų užsienio kalbų mokymams, jei nesugebama paskui jų panaudoti tolimesniems mokymasiems. Tiesiog reikia skaityti ir skaityti ir galų gale kažką suprasi. Tik žinoma reikėtų, kad tų vadovėlių užsienio kalbomis bibliotekose būtų daugiau.. daug daugiau.

Dėl . Noriu visus patikinti, kad bent jau VU Fizikos fakultete daugelis dalykų yra dėstoma labai gerai. Tų dalykų dėstymo lygis yra palyginamas su geriausiais Europos universitetais. Aišku, problemų yra, bet jų yra visur. Svarbiausia VU problema, mano nuomone, ta, kad praktiškai nėra dalykų pasirinkimo laisvės. Galiausiai, nurašyti visą universitetą vien todėl, kad kažkoks dėstytojas nekokybiškai dirba, yra tikrai nekorektiška.

Aisku siektiek promachas gaunasi, kai mokeisi viena, o poto kaip saltas dusas atsakineji i visiskai nebuvusius klausimus. Cia sutikciau, jei egzas butu zodziu, ten teorija ir panasiai, o koki uzdavineli lape sprendi. Aj dar idomiai siais metais, vienas destytojas netgi pareikalavo, savo foto prisegti prie egzo

man geriau uzsienio literatura, nes daugumas buna parasyta anglu arba rusu kalba. Techninems studijoms ziniu branduolys rusiskuose vadoveliuose, kurie puikiai isversti i lietuviu kalba, o naujienos - angliskuose. Nematau nieko blogo, kad medziaga pateikiama ne valstybine kalba. Ta pati leidini daznai cituoja kiti zmones, todel lengviau buna susigaudyti kas apie ka sneka, nei kad pirma issiaiskinti koks buvo lietuviskame straipsnyje cituojamas originalas, o po to jau diskutuoti. Tas vadoveliu vertimas i lietuviu kalba tai kaip fax-o aparatas palyginus su email: reikia medziagos ant lapo, tada tas lapas nevykusiai su klaidom suskaitmeninamas ir paduodamas i kita laido gala, veliau bandoma atversti is skaitmenos atgal i lapa, ten dar prarandama kokybes... Galiausiai lieka aisku tik tai, kas ir siaip jau buvo aisku - siuntejo telefono numeris (arba paralele vadoveliams - naudotos medziagos pirminis saltinis, i kuri vistiek turesi eiti paziureti, nes privelta begale klaidu konvertuojant). Zinoma, nepamirstu to, kad rimtos knygos kainuoja ne po 5 E, daznai techniniu dalyku mokomosios knygos kainuoja po 100E ir brangiau. Svietimo ministerija galetu sugalvoti kompensavimo modeli, taip kaip ir sveikatos apsaugos min. turi kompensavima vaistams.