91 mln. litų – humanitarinių studijų programų atnaujinimui

tiek milijonu i bala..statybininkai aisku tures uzsakymu bet ilgalaike nauda yra 0.fundamentinius ir technologinius mokslus reikia stiprint jei norim tureti stabilu geroves augima o ne humanitarus kepti

Trumpas požiūris. Žinoma, kelti reiktų kokybę, ne kiekybę, bet galvoti, kad pasaulis sukasi dėl fizikų, chemikų ir IT ganėtinai skurdu.

Nesuprasti, kad jie sukuria 90% pasaulio produkto ir paslaugos, yra trumparegiška.

davaj tik nepradek svaigti kaip koks teisininkas ar vadybininkas prisideda prie salies geroves kurimo.realiai tokiu specu uztektu keliu tukstanciu per visa LT kasmet,dabar gi tu socialiniu mokslu prikepama desimt kartu daugiau ko pasekoje didzioji dauguma dirba zemos kvalifikacijos reikalaujanti darba ir savo igytu ziniu panaudoja 0.0001%.technologiniai ir fundamentiniai mokslai yra ateitis,prideciau dar gamtos mokslus su medicina,o tokius menininkus ir humanitarus palikciau tik po viena katedra VU,VDU ir KU,tuomet atsirastu ir kokybe,o baige zmones rastu normalu darba.baiges tiksliuosius mokslus zmogus nesunkiai gali paskaityt finansu,marketingo vadovelius ir turet pakankama ziniu bagaza verslui pradet,o vadybininkas gali tik kupi-pradaj organizuot,kas kuria menka pridetine verte.

Pasiklausyk rašytojo - jis pasakys, kad vertė yra tik literatūra. Dailininko - tik dailė. Vadybininko - gebėjimas parduoti, nes sukūrimas pats savaime vertės neturi. Teisininkas - nesusipjovusi visuomenė, kuri kitaip negalėtų egzistuoti. Mokestininkas - visuomenės gėrių paskirstymas. Ūkininkas - žemės ūkio produkcija, nes tik ji mus maitina. ir t.t. ir kt. Manau reikalingi yra visi, kurių tik yra. Nėra nieko idiotiškiau kaip susikoncentravimas į vieną savo sritį ir įsivaizdavimas, kad apie ją sukasi pasaulis. Nenoriu gilintis ir aiškinti, kodėl tom pačiom technologijom yra būtinas tinkamas teisinis reguliavimas, palanki socialinė terpė, psichiškai sveika ir stabili visuomenė. Kiekio klausimas yra kitas dalykas. Bet pareiškimai apie vieną katedrą... Viena, akivaizdu, kad sunkiai suvoki kas yra katedra, sunkiai supranti, kiek jų yra dabar ir į koncertą (ne YVOS) paskutinį kartą ėjai, kai dar kompų nebuvo... Siauras mąstymas ir daro iš žmogaus sraigtelį, kuris sukasi tik tų pačių teisininkų dėka. Jei užtektų vien "paskaityti kelias knygeles", niekas nemokėtų už mano ar kolegos darbo valandą tiek kiek moka dabar. Gali būti, kad tas knygas ir visą gyvenimą paskaitęs nesuprastum kas jose parašyta.

to Ar_as? nupjovei i lankas kaip ir budinga humanitarams.kalba ejo apie tai kad 91mln Lt yra pinigu svaistymas.beje as nesakau kad humanitaru visai nereikia,aisku kad jie reikalingi,tik minimum 10 kartu maziau nei ju ruosiama dabar.na o jei pradesim matuoti "kieno ilgesnis" tai tokia diskusija niekur nenuves,visi amatai reikalingi bet tik tuomet kai pasiula atitinka paklausa nes kai sis desnis neveikia tai ir vaziuoja diplomuoti teisininkai ar sociologai skinti apelsinu i ispanija

Na, su etiketėm nereikėtų persistengti. Nepradėsim aiškinti, kad tu, kaip visi tiksliukai toliau savo nosies nematai ir nesupranti. O dėl kiekio visiškai sutinku. Ribas reikia išlaikyti (beje, nepažįstu nei vieno diplomuoto teisininko, neskaitant neakivaizdininkų, neuniversitetinių stebuklų ar savaime rinkai jokioje srityje netinkančių egzempliorių, kurie norėtų ir nerastų darbo), Kiekį reikia mažinti ir didinti kokybę. Kadangi pažįstamas dėsto KTU informatikams, galiu pasakyti, kad ir ten reikia mažinti kiekį ir didinti kokybę - pristoja ten tokių dundukų (nes konkurso realiai nėra). Tad ne vietų kiekius didinti reikia ir čia.

100% pritariu zergui. Turi buti balansas. Dabar gi bent jau Lietuvelej musu tai tu humonitaru per daug. Visi galvoja, ai cia lengva ziauriai busiu vadybininkas/teisininkas daug uzdirbsiu ir pns , bet kai to nereikia tai ir kaip sake vaziuoja i Ispanija skint apelsinu. Lietuvai reik modernizuotis ir kelti butent fiziku, IT mokslu specialistu skaiciu

Šiuo metu, Lietuvai reikėtų TIKRAI ne į socialinius mokslus orientuotis, o į technologinius, tiksliuosius, galų gale mediciną. Šiuo metu yra tokia situacija ir taškas. Reikia įvairių mokslų atstovų, bet šiuo metu Lietuvoje yra per daug teisininkų, vadybininkų, ala "ekonomistų" ir panašiai. Tokie universitetai kaip MRU jų prikepa nežmoniškais kiekiais. Zergas labai teisingai pastebėjo. Baigęs inžinerinius mokslus asmuo drąsiai galėtų stoti vėl į vadybą, ekonomiką ar mokytis savarankiškai ir įgyti žinių, su kuriomis drąsiai kurtų verslą pagal savo inžinerinę specialybę. Kitas klausimas, ar vadybininkas sugebėtų įveikti atvirkščią procesą? Į temą: blogas ministerijos sprendimas.

Ar_as: teisingai mąstai, reikia mažinti kiekį. Tiksliau, reikia griežtai atskirti, kas yra universitetinis išsilavinimas, ir kas - profesinis. Įrodyti, kad profesionalas nėra prastesnis už teoretiką. Tegu teoretikai sukuria 99% teorijų technologijų. Tegu inžinieriai 99% tų technologijų įgyvendina, vadybininkai parduoda, valdžia ir teisininkai palaiko tam sąlygas. Bet jie visi didelę dalį pajamų (pasiturintys - didžiąją) išleidžia laisvalaikiui ir tobulėjimui, kas vėlgi sukuria tam tikrą papildomą jų vertę. Kokybiškas ir turiningas laisvalaikis yra net aukštesnė grandis už teoretikus kalbant apie produktyvumą ir kokybę. Visuomenė, turinti pakankamai duonos ir žaidimų (t.y., juodadarbių ir yvų), neišvengiamai sukurs teoretikus ir klasikus. Bet vien pyragų ir operos (aristokratų ir haute culture) irgi nepakanka - anksčiau ar vėliau prireiks duonos ir žaidimų. Aristokratams reikia operos. Abiems reikia juodadarbių. Juodadarbiams reikia yvų. Be yvų negali būti operos. Uždaras ratas. Vietoj yvos įsistatykim džiazą, bitlus, elvį - ir aiškiai pamatysim, kad neruošdami yvų skurdintume save.

ziuriu cia kai kurie technologai per daug susireksmine kagi, sekmes kuriant produktus, ar ka ten jus veikiat gvyenime, nesigilinsiu vadyba, teise, taip, sitoj vietoj kiekybe lenkia kokybe, bet nepamirskit, kad MENU STUDIJOS taip pat yra humanitariniai mokslai, technologas gali parasyti programos koda, bet web dizainas, programos apipavidalinimas etc. deja jau nebe jo sritis, o dizainerio, cia paprasciausias pavyzdys. ka jau kalbet apie tokius dalykus kaip kinas, televizija, radijas, ziniasklaida, muzika, kas yra neatsiejama siu dienu visuomenes dalis (na televizija ir ziniasklaida labiau reiktu priskirt prie mediju, bet tai vistiek humanitariniai mokslai), todel nereikia teigti, kad pasaulis sukasi tik jusu deka kitas klausimas, kaip protingai tie pinigai bus panaudoti? zinant kaip pas mus juos "skirsto", galim dideliu permainu nesitiket

Cia buvo daug nuomoniu apie viska.. Kas be ko paramos reikia visoms sritims, nes tokiame gyvenime gyvename, kad be nieko neapsieisime... Gyvendami vieni tarp kitu turime problemu sprendima - teise, davasios atstatymas - muzika, kinas, literatura.. technologijos padeda gyventi efektyviau bei lengviau. Taciau kalbant apie ekonomika ir pridetine verte - technologijos, tikslieji mokslai kuria tikra pridetine verte... Zmogus idejes darba ir zaliavas pagamina realu produkta, kuris turi savo kaina.. Vadybininkas (spekuliantas ) pardaves preke brangiau nesukuria relios pridetines vertes, nes jis tik padidino pinigu mase o is to jokios naudos ... Ekonomistai gali patvirtinti kaip BVP skaiciuojamas.. niekas neskaiciuoja perparduotos produkcijios , nes ten jokia verte nebuvo sukurta... Mes ir siuo metu matome kaip relios vertes buvo iskreiptos ir prie ko tai priveda... dingsta stabilumas ir prasideda krize... Taip, kad pridetines vertes kurimas priklauso gamybai... Ir patys supraskite tai... jei nebut tiksliuju mokslu, nebutu technologiju kurios kuria produkta ir nebus pramones , jei nebus pramones nebus ir vadybos, teises ir galu gale meno, nes kiek zinau menas yra subsidijuojamas... Nors musu mazos Lietuvos krastas yra zemdirbiu, bet kiek zina pats is saves nelabai isgyvena, ukininkai gauna subsidijas, ismokas... o is kur tie pinigai ? Is pramones .... Taip, kad visi esmame viename katile , visiemas reikia pinigu, tik ju proporcijos turetu buti pasvertos. Dekui uz demesi

lygiai taip pat, jei nebutu humanitariniu mokslu, nebutu politikos, todel apie kazkokia pramone galim pamirst, nebutu teises, todel pjautumemes visi kaip sunys, nebutu istorijos, todel technologams kaskart reiktu visko mokytis nuo nulio (ko pasekoje vis dar gyventumem urvuose) ir nebutu net tokiu dalyku kaip rastas o del meno, nepriklausomas menas egzistavo ir egzistuos visada, nepriklausomai nuo jokiu subsidiju

kam politika norint arti zeme plugu, ar sumatyti tinkla zuvims gaudyti ? Teises nereiketu jei nebutume issivyste technologiju deka (zmones pradeje valgyti silta maista padidino smegenu mase) tarpusavyje bendrautume akis uz aki... tik dabar ale civilizuotai gyvename. O istorijos ir sukauptos patirties nemaisyk.. nes istorija mokslas apie praeiti , atseit turetume pasimokinti is praeities, bet kiek zinau zmones to nelike daryti... ir istorija tikrai neitakoja pramones, ji tik papasakoja kaip pramone ir pasaulis isivyste.. jo menininkui reikia valgyti... jei jis kurs ir uz tai nieko negaus? is ko jis gyvens ? nevisi yra sekmingi .... didesne dalis yra mazai zinomi visuomenei , bet jei ju nebutu niekaip neatsirastu ir tu grynuoliu... o dabar isivaizduok kaip gyventai jei nesivystytu technologijos o tik visi dainuotu grotu , istorija ismanytu ... nebutu sio pasaulio... o kadangi gyvename sitam pasaulyje tai ir technologijos bei mokslas sudaro pagrinda Bet cia tik mano nuomone, kaip sakoma tiesa gimsta gince (diskusijoje)

linksmai jei rimciau, paziurejus i visa tai is praktines puses, taip, zmones svajotu, filosofuotu, grotu ir nieko nedarytu, nes neatsirastu kas igyvendintu ju idejas, bet man net baisu pagalvot kokiam nykiam ir pilkam pasauly gyventumem, jei nebutu kulturos, meno ir panasiu dalyku is esmes man sitas gincas primena Platono "Idealizmas" vs Aristotelio "Materializmas", ir turbut siais laikais mazai atsiras norinciu mane palaikyt bet as vistiek laikausi nuomones, kad viso ko svarbiausia yra ideja, viskas gime is idejos, ir atkreip demesi, tie patys tikslieji mokslai gime is humanitarinio mokslo - filosofijos

to nondescript... Taip tu teisus gyventume nykiame pasaulyje... Aplamai cia per didelius samprotavimus nuklydome nuo esmes, kazkur buvo iskeltas klausimas ar tas finansavimas yra pasvertas Esme ta, kad negalime gyventi be viso sito, del to, kad mes patys is saves negalime ko nors kito aukstesnio suvokti... Tai koks pasaulis, tokiame ir gyvename, kaip visko reikia taip visko ir reikes, kaip sakoma is dainos zodziu neisbrauksi O diskusija yra diskusija.... visados yra malonu pasamprotauti.. P.S. Bet procentaliai produkto daugiausiai yra sukuriama gamyboje ir pramoneje, taigi investicijas reikia paskirstyti tolygiai, jei jau kalbame apie finacavima... P.P.S . O del lauzo :d .... tai jei tarkime prasidejo viskas nuo kibirksties po to zmones sumaste degtukus, tai nebutina ateities kartoms zinoti apie kibirksti is akmens, svarbu zinos kaip degtukas gaminamas

nesijuok norejau pasakyt, kad praktika dazniausiai gimsta is teorijos, o istorija gal sioje vietoje ir nelabai tinka

nagrinejimu, pvz kokiai filosofinei krypciai Pitagoras priklause , ar tikrai zeme ant triju banginiu laikesi ir tt.. Arba amzinas pagrindinis filosofu klausimas - is kur atsirado pasaulis? Zinoma, kai suprasti siuolaikines fizikos teorijas ir visatos formules darosi per sudetinga, galima nors jau 3000 metu senumo isminciu filosofija apie pasaulio prada is ugnies ir oro panagrineti...

Pala pala,91 milijonas?! Ir kaip jiem negaila sitiek sukist i privacias kisenes... Uztektu ir keleto milijonu,bet pasiekianciu studentus(t.y. nupirkta technika)... O kas sako kad humanitariniai mokslai nesvarbus tai tegu logiskai pamasto- reik ne tik IT ir panasias sritis kelt,bet ir sviest visuomene humaniskumo linkme-sitiek pykcio, smurto, o humanitariniai mokslai turetu padeti zmogu sviesti psichologiskai

Graudu iš tikro žiūrėti kiek čia trumparegių. Aš kaip humanitaras asmeniškai ko gero nepritarčiau tokiai investicijai, nes bent jau kol kas neįsivaizduoju kur tuos pinigus būtų galima paskirti apart literatūros pirkimo, o literatūrai abejoju ar reikia 91 mln. Šiuo metu juos tikslingiau būtų skirti technologinių universitetų kokybei gerinti bei studentams atsijoti. Nes dabar, bent jau kiek teko asmeniškai susidurti, tai pusė "technologų" yra tų vietų mažiausiai neverti, galima net teigti, kad jei perkeltume kokį motyvuotą ir darbo nebijantį humanitarą į pvz fizikos fakultetą, jis nors ir sunkiai, bet prisivytų ir kai kuriuos dundukus aplenktų. Ir taip yra ne todėl, kad fizika būtų lengvas mokslas, o todėl, kad į daugumą technologinių specialybių stojant visiškai nėra konkurso. Pavyzdžiui, norint įstoti į kokią istoriją VF reikia iš istorijos ir kitų egzų surinkti minimum 90 proc. Norint įstoti į statybų inžineriją, elektros inžineriją ar praktiškai bet kokią kitą technologinę specialybę užtenka surinkt neretai vos 60proc. fizikos bei kitų egzų. Arba, norint būti visiškai užtikrintam svertinio egzo daugiau nei 90 proc. o visų kitų, kad ir po 50... Taigi, įstoti į technologinius mokslus yra tiesiog absurdiškai lengva. Kad ir kokia sunki būtų fizika, bet kai norint įstoti tau pilnai užtenka mokytis vien tik ją, o ant kitų mokslų +- gali visiškai padėt, tai tikrai nėra sunku. Aš sutinku, kad istorija išmokti bent jau mokykliniame lygyje yra kur kas lengviau nei fiziką, bet neužmirškit prie tos istorijos dar pridėt lietuvių kalbos, anglų kalbos ir neretai dar daug kur prireikiančios matematikos. Iš karto gaunasi žymiai platesnis išsilavinimas. Po to visokie technologai kitų mokslų, apart savo srities niekad neragavę ir rašo absurdiškus ir trumparegiškus komentarus. O jei kalbant apie mokslų naudingumą, tai pritarčiau rwc. Žmogus yra politinis gyvūnas, kad ir koks protingas jis būtų darant išradimus, visada prireiks lygiai tokio pat protingo socialine prasme, kuris galėtų tą žmogų apginti nuo būrio pavyduolių. Visada reikės žmonių, kurie koordinuotų pačią visuomenę, jos kultūra. Kad ir dabar, pavyzdžiui, Lietuvos kultūra skurdžiausia ko gero per visą savo gyvavimo laikmetį, nėra žmonių, kurie stengtųsi per kultūrą kelti žmonių moralę ir skiepyti optimizmą, patriotiškumą, tai viena iš priežasčių, kodėl matome tokius absurdiškus emigracijos mastus. Aišku, nemažai žmonių ko gero nesutiks ir sakys, kad tai ne kultūros, o išgyvenimo reikalas. Bet vėlgi, kad ir kaip žmogui būtų sunku, jei jis matytų bent iš kultūrinės pusės, kad savo valstybėje likti verta, jei jis matytų nors kiek optimizmo, manau pusė tiek nebūtų išvažiavę.