Lietuvos „profkės“ jas išbandžiųsių jaunuolių akimis

Labai gerai, kad daugiau jaunimo renkasi profesines mokyklas, o ne kaip kvailiai renkasi gimnazijas ir vidurines mokyklas del vardo ir kad neapsneketu kaimynai. Reikia tiesiog siekti ko tu nori ir kas tau labiausiai sekasi.

Tačiau vis dar vyrauja nuomonė, ypač tarp darbdavių, kad jei esi baigęs profesinę mokyklą, tai tu greičiausiai protiškai atsilikęs. Kolegija, nors ir aukštoji mokykla, vistiek prilyginama profesinei mokyklai. Nors abejose tikrai ką gero išmokt galima.

Reikia vengti tokių „rusiško mąstymo“ darbdavių, nes vėliau su tokiais tik problemos kyla.

Aktuali tema. Bet kuriuo atveju įsidarbinimą labiausiai lemiantis veiksnys yra pažintys. Sunku prasimušti. O ką jau kalbėti apie tokias kastas kaip medicina... Gaila, kad nepaėmė interviu iš medikų... Būtų tikrai karštas straipsnis.

todėl kad visuomenė žino, jog jei vaikas nesimokina ir problema, kad negadinti kitų mokinių, siūloma mokslus tęsti "profkėse". Plius neretai tokių profkių "moksliukai" miestuose kelias problemas. Tad ko norėti jog darbdaviai vertintu kitaip. Visa išsilavinusi visuomenė žino kad proftechninės mokyklos ruošia darbininkus, o universitetai išsilavinusius žmones.

Žino kad ruošia darbininkus, bet kaip reik paimt tai ir chronius kurie nieko nebaigia paima į tą darbininko vietą.. Ką noriu pasakyt, kad tie išsilavinia žmonės apie tą profkę tiek pat nusimano žvaigždes.. Neskaito profkės kaip mokymo įstaigos, dažniausia tai asocijuojasi vos ne su pataisos namais, tarsi įstaiga suteikianti antrą šansą.. o juk patys matot skaičius 40proc. stojusiūjų stojo baigia 12kl. Čia jau turbūt pasijautė mokesčiai už mokslą, nes neįsivaizduoju kitos priežasties kodėl tiek daug stojo po 12kl. net kolegijoj į mokamą vietą geriau nei į profkę. Visgi sutinku kad profkės ruošia darbininkus. Bet kas mane piktina kad tas darbininko išsilavinimas prilygsta jokiam išsilavinimui - čia irgi didelė problema

ko tie profkenai nepatinka firmu virsininkam? pvz: kazkadais i mokyklos kiema prie mokiniu atejo 3 juodi is profkes... paruke, keliem i nosi pasiule, visus torpedom isvadino...ir nuejo, atrode kaip is zonos pabege kokie. Taip kad ateity susitikus ofise del darbo bosas mokykla+uni baiges ir parodo kur profkenu vieta... bet cia realiai baigti profke yra busimu emigrantu profesija kiek zinau.

Dėl emigracijos nesutinku - lygiai taip pat pabaigę aukštąsias Lietuvoje žmonės emigruoja, kas neturi gerų "dėdžių".

Šiek tiek ant "aukštuomenės" stumtelsiu Esu sutikęs tokių "profkinių", kurie savo žiniomis savo srityje lenkia net magistrantūrą baigusius inžinierius Tokių gal ir nėra daug, bet jie puikūs savo srities specialistai. Įsivaizduokit tokią mūsuose neįprastą situaciją. Gerai besimokantis jaunuolis, svajojantis tapti elektronikos inžinierium po 10 klasių išeina į "profkę" ir ją baigęs stoja į tą patį universitetą bakalauro mokslų krimst. Kartu su juo studijuoja ir dešimtukininkas iš gimnazijos, puikiai išmanantis formules ir teoriją, bet visiškai tolimas nuo praktikos. Iš kurio išaugs geresnis inžinierius?

Žmonės, profesinės mokyklos ne tik po 10 klasės galimos yra. Yra tam tikrų sričių, (gavus vidurinį išsilavinimą). Profesinė mokykla puikus būdas įgauti SOS specialybę prieš einant studijuoti į kolegiją ar tai universitetą. Aišku aš kalbu ne apie žemo lygio profesines mokyklas. Nelinkčiau menkinti žmonių kurie metus ar tai du, po dvylikos klasių, pasirenka pratęsti profesinėje mokykloje.

kad neranda darbo, tai ir eina. Valgyt juk norisi!!!

Siaip tai profke, profkei nelygi, ivairiu specialybiu tu profkiu yra, o ir siaip nuo zmoniu priklauso kas bus, o ne nuo mokymo istaigos. Sutinku su zmoniu nuomone, kad profke gali but labai naudinga siekiant igauti ziniu, kurias veliau galima gilinti universitete. Na o ir siaip juokingas kai kuriu poziuris, kad profke ruosia darbininkus, o unversitetas issilavinusius zmones, Jau viena jei nori but geras darbininkas turi but issilavines toj specialybej, o geras darbininkas manau tikrai yra gerai. O gal geriau eit i kokia teises ir verslo kolegija ir studijuot ta, kuom siuo metu rinka perpildyta.

Nera didelio skirtumo kur mokinies, jei zinai ko nori ir pats mokinies bei domies.

Na žinai šiuolaikinėje elektronikoje praktikos vis mažiau pradeda reikėti. Gamyboje praktiškai vien SMD elementai pradedami naudoti, plokštes robotai gaminti. Taip gal tas, kuris mokėsi to profesinėje pradžioje (pirmus metus) geriau lituos, greičiau suskaičiuos ir ras klaidas, bet po to visokie signalų apdorojimai, grandinių teorijos ir taip toliau bus to dešimtukininko kuris išmano teoriją ir formules pirmumas

Ne vien ismanymas cia svarbus. Daug svarbiau ar mokesi pritaikyti bei busi lankstus.

Aš pamenu, kai kalbėjau su vienu suomiu (prieš 6 metus, taigi dar mokiaus mokykloj ir buvau 11 klasėj), kai pasakiau, kad planuoju stot į universitetą, tai jis labai nusistebėjo. Pas juos (bent jau buvo įprasta), kad į univerą stoja žmonės, kurie jau yra dirbę toje srityje ir nori papildomai gilinti turimas žinias tam tikroje srityje, arba norintys tapti mokslininkais. Pas juos didžioji dalis jaunimo profesinėse mokosi, ir tai jiems įprastas dalykas. Aišku nesiimsiu lyginti mūsų profkių su Suomijos Nes užteko pažiūrėt į Alytaus Statybininkų profkę... Ten mokytojai džiaugdavosi gyvi išėję iš pamokos...

Iš dešimtukininko, nes puikiai įvaldytas teorijos žinias nebus sunku pritaikyt dabartinės elektronikos praktikoje.

Na nedrįsčiau taip drasiai teigti. Labai daug kas nuo žmogaus būdo priklauso. Ir galų gale savamokslis inžinierius gali būti daug geresnis specialistas nei tas dešimtukininkas, kuris puikiai sugeba išmokti vadovėlius. Pažiūrėkim kokie protingi dėdės sėdi telekomunikacijų bendrovėse prie tinklo aparatūros, o jie geriausiu atveju baigę elektroniką, ir kas susiję su tinklo technika - viską patys išmokę. Aišku dabar, po truputį, jau ateina jauna karta, kuri baigus telekomunikacijų specialybes, tačiau prieš 15-20 metų tokių specialybių nebūdavo.

Bet niekas nesakė, kad tas profesinę baigęs žmogus yra gabus, gal tiesiog bus vidutinis inžinierius su šiokiomis tokiomis praktinėmis ir teorinėmis žiniomis. Viskas labai priklauso nuo pačio žmogaus, ko jis nori ir kaip bando tą tikslą pasiekt, jei mokysis tik dėl kitų, tai nieko gero ir nebus.

Tą ir norėjau pasakyt, kad nei univeras, nei profkė, nei dar kas nors iš tavęs nepadarys specialisto Arba nuo mažens turėsi išsiugdęs tikslo siekimo savybę, arba bado prispirtas išsiugdysi (tik bėda, kad tada jau būna per vėlu)