Mokykla kaip geopolitikos objektas: ar mums vertinga Latvijos patirtis?

Kaip cia idomiau ikliuvo sita mokykla fotografijoje mano senoji Gedminu.

Prievartinė asimiliacija? Aš už tai kad pačios tautinės mažumos rinktusi ko nori, o ne per prievartą pasakytu jog bus taip ir taip. Iš vis, dabartinės valdžios kredo matyt "nusispjaut ant visų jūsų norų", nes visur teisūs tik jie, jų tiesios ir sprendimai nediskutuotini, o trūkumai - užsienio propagandos ir destruktyvių jėgų išpuoliai prieš Lietuvos valstybę. Ar buvo kokia diskusija su tautinėmis mažumomis, kaip jos įsivaizduoja savo integraciją į Lietuvos visuomenę? Ne.

Ir kaip tu tai isivaizduoji?? pvz klase is 20 mokyniu , ir kokie 5 sugalvojo daugiau mokytis lietuviu kalba, tai ka dbr su likusiais daryt?

žmogau, pasidomėk kodėl tautinės mažumos, kurios yra pripažintos, turi atskiras mokyklas. Tada ir nekils tokių kvailų klausimų.

O kažkaip Vakarų Europa nemato bėdų ir visi laimingi "prievartaujamom sąlygom" mokinasi Vokiečių, anglų, norvegų ir kt. kalbų. Daugybė emigrantų iš lenkijos visoje europoje augina vaikus ir leidžia į bendrus darželius kur išmoksta jų kalbos ir viskas. O Lietuvoje jie mat "skriaudžiami". Norvegijoje atvykę paaugliai pirmiausia vidurinėje pramoksta norvegų kalbos (metus mokinasi kalbos joje, paskui tęsia mokslus) ir po to labai gražiai asimiliuojasi į bendrą norvegišką visuomenę, aišku su laiku. Kodėl man turėtų gatvėje kelti lekiškus, žydiškus, rusiškus, kiniškus vietovardžius? pavadinimus? Man pakolkas nėra bėdų suprasti politiniame žemėlapyje "LIETUVA" arba Lietuvos teritorija. Nors senai aš tos lietuvos ir nemačiau, bet esmė kad į lietuvą grįžęs nesitikiu smulkintis su mažumomis. Be to aš visados mandagiai padedu kitataučiams. Ir pagelbėdavau Lietuvoje. Ir padėsiu. Bet ne tiem kurie gyvena Lietuvoje ir planuoja tenais numirt. Kaip pasakė man vienas norvegas - atvykai į Norvegiją, tai ir mokykis norvegų kalbos. O jei Arns nepatinka sistema - tundroje daug gerų miškų. Arba pietų amerikoje yra genčių kurios gyvena šiandiena ir nemato tokių globalių mažumos problemų nors ta gentis keli šimtai žmonių Ten gali gyventi ramiai ir laimingai. O kol bus politikai, valdžia, sistema tol niekur niekas nebus patenkinti.

Pritariu, kokioj vastybej esi, tokia kalba ir turi kalbet, taip isreiski pagarba ir nora prisijugti prie valstybes ir jos gyvenimo. Tautines mazumos ar ne, bet taisykles visiem vienodos. Tie dvikalbiai zenklai lenku kalba, na man tai atrodo akiu draskymas ir saukimas, kad musa vienu metu, tiesiog ima siuta, kodel jie tUri tokias teises. Tai tiesiog keliu asmenu ambicijos kurios ir kursto tautine nesantaika ir nerek nuolaidziaut ar leistis i gincus, nes jei savo kieme negali but seimininkas, tai kur? Kodel jie kuria nauja valstybe valstybeje?

Visų pirma matosi daug demagogų susirinko, kurie nesupranta apie ką eina kalba. O kalba apie tautinių mažumų mokyklas. Pateiktas pvz Norvegijos netinka, nes tu nepatenki į tautinių mažumų mokyklą, todėl tave priverstinai asimiliuoja. AŠ nieko prieš jog lietuviškose mokyklose nesisaskintu ir jei lietuviškai vedama pamoka, vertėjo ar psichologo(visokiems sutrikusio intelekto vaikams) šalia neturi būti. Kas kitas, tautinės mokyklos, kurios kaip po pačios turi garantuoti ką, ogi kad žmogus mokysis gimtąją kalba. Jei nepatinka tautinės mažumos, taip reikia ir sakyti, bei sunaikinti visas jų mokyklas, priversti lankyti bendrąsias lietuviškas mokyklas, kur jau niekas nesispyrios ir reiks persilauš lietuviškai. Bet kol išlaikom/palaikom tautinių mažumų mokyklas, tol ir nereikia šitų išsidirbinėjimų. Nenori duoti išskirtinių teisių? Tai ir neduok, kovok su išsišokėliais, pasitelk policiją kad nuimtu savavališkus užrašus, o atsakingus nubaustu. Nepatinka įstatymai, duoti pinigų ir į pirmą traukinį judantį iš šalies įsodinti. kam taikstomės, juk savo šalį galime kitiems komanduoti...

Arns; Integruotis ir asimiliuotis nėra tas pats. Vien todėl kad žmogus išmoksta svetimą kalba jis nuo to nepraranda savo tapatybės. Lietuvis išvažiavęs į Angliją ir pramokęs anglų kalbos, netampa britu. Jis ir toliau išlieka lietuvis. Asimiliacija įvyksta tik gerokai vėliau, kelintoje kartoje, kai atsiranda mišrios įvairių tautybių santuokos ar tautinės mažumos netenka pakankamos masės tautiniam identitetui išsaugoti. Jeigu jūs taip bijote tos asimiliacijos, tai gal vertėtų uždrausti mišrias santuokas kaip tai buvo viduramžiais? Ar tautines mažumas suvaryt į getus? Šiaip ar taip asimiliacija yra natūralus procesas, nereikia jo nei skatinti, nei slopinti. Žmonės neturi būti laikomi muziejiniais eksponatais. Ir šiaip ar taip, kalba eina ne apie asimiliaciją. Kalba eina apie integracija. Lietuvoje yra tik viena valstybinė kalba. Dvikalbystės ar trikalbystės čia nebuvo ir nebus. Lietuvių kalba čia kalba visi ir visur, todėl ją mokėti privalo visi. Būtent dėlto ši kalba ir vadinama „valstybine“. Čia yra neginčijama ir visame pasaulyje yra būtent taip.

Vytax, tai ir sakau, jei nenori svetimos kalbos, uždrausk oficialias tautinių mažumų mokyklas. Jei nori, tegu kaip lietuviai Airijoje ar Anglijoje rengia savaitgalines mokyklėles gimtąja kalba. Jei sukuriame galimybes. kad Lietuvoje galima mokytis užsienio kalba(ne tik mokyklos, bet ir Europos humanitarinis universitetas Vilniuje, kuris skrtas baltarusiams), tai ir neprisidenginėkime tokiais lozungais "privaloma išmokti". Yra pasirinkimo laisvė, tai tegu ir turi. Ar mes diktatūros sąlygas gražiname, ant popieriaus vienaip, realybėje viskas atvirkščiai? Kas kita, ar atliko tyrimus kas, kur tie lenkai, rusai, kurie gerai baigia mokslus keliauja studijuoti, dirbti?

Arns, niekas tautinių mažumų mokyklų ir nenori uždrausti. Yra ir turi būti bendri mokymo standartai visoms mokykloms ir visos, ypač valstybinės mokyklos turi jų laikytis. Lietuvių kalba tuose standartuose turi būti, nes ji Lietuvoje būtinybė. Ir nereikia čia tyrimų, jau seniai žinomas faktas, kad tautinių mažumų abiturientams žymiai sunkiau įstoti ir išsilaikyti universitetuose. Pats turėjau keletą grupiokų kurie dėl kalbos barjero labai greitai susikirsdavo per bet kokio darbo gynimus. O darbo birža dar prieš krizę, lietuvių kalbos nemokėjimą visą laiką įvardindavo kaip vieną iš pagrindinių ilgalaikio nedarbo priežasčių. Ir šiaip aš nematau ryšio tautinių mažumų mokyklose tarp Lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimo ir gimtosios kalbos naikinimo. Nejaugi abi kalbos kartu negali sugyventi?

Vytax, prisimink mokyklą, kaip jaustumeisi jei tarkime tavo trečia kalba, tarkim rusų, prisidėtu prie bendro mokinimosi krūvio? Juk sutinki kad lietuvių kalba yra per menko svorio, jog ją galima būtu laikyti antra, net ir Lietuvos lenkas ar rusas nusipelno kad jo antra mokinamasi kalba būtu tarptautinė anglų, prancūzų... Kitas dalykas, net nedideliuose miesteliuose Vilniaus krašte neretai būna 3 mokyklos: lietuvių, lenkų ir rusų moksleiviams. Jei tėvai nori, ar vaikas nori, niekas jam nedraudžia pereiti į pilnai lietuvių mokyklą. Kuo ši bloga tvarka? Jei jos nereikia, tai naikinkim tokias mokyklas ir palikime tik lietuvių mokyklas, kiti tegu namie ar savaitgalį mokinasi savo gimtąja kalba, o realų diplomą tegu gauna tiktai konkurencinga lietuviu kalba. Kitas dalykas, niekas neatlieka tyrimų su mokyklas baigusias kitataučiais, kiek iš jų neišvažiuoja į tarkime Lenkiją studijuoti. T.y kokia reali problema su integracija į visuomenę, ar tikrai lietuvių kalba JIEMS yra svarbi ir reikia priverstinai ją mokinti(t.y mano minėti pvz, kad miesteliuose yra sąlygos pasirinkti kalbines mokyklas). Paaiškink, kam tada iš vis Lietuvai reikia skirtingų mokyklų tipų, jei jose bus vienodinamos programos? Kalbant apie lietuvių kalbą, aš manau turime ne reikalauti ir priversti išmokti, o pasiekti kad ją išmoktu užsieniečiai. Tokiais įstatymais, būtent ĮSTATYMAIS, yra prievarta lietuvinama. Žvelgime abstrakčiau, kodėl tiems žmonėms lietuvių kalba nėra būtina išmokti, ir kaip pasiekti jog jie patys norėtu išmokti lietuviškai(bei sudaryti sąlygas tam).

Arns: Tautinė mokykla tai ne vien tik kalba, žymiai svarbesnė tautos kultūra, papročiai, tradicijos, literatūra ir menai. Čia ir esminė problema, kitataučiui atėjus į lietuvišką mokyklą jis praranda absoliučiai viską. Pvz.: Rusatautis vietoje Tolstojaus ar Dostojevskio jau turės mokytis jam svetimus Granauską ar Škėmą. Ar tai visiems priimtinas variantas? Tame ir esmė. Kitataučiai norėdami išsaugoti savo tautinį identitetą renkasi tautines mokyklas. Kaip jie išmoks lietuvių kalbos jeigu jos deramai ten nemokoma?

Vytax, bet egzamine apie Tolstojų ir Dostojevski minimumas, po šios reformos egzaminas bus bendras ir tavo mokinimasis apie didžius rusų autorius bus bevertis, kai iš tavęs pareikalaus lietuviškos programos su lietuviškai rašytojais. Čia aš kaip pvz duodu. Būtent tą aš ir sakau, jei leidžiame tautines mokyklas, tai joms ir reikia taikyti ne tokius standartus kaip lietuviškoms, jei reikalaujame to, klausimas ar ne per didelis krūvis ir kas bus naikinama kad krūvis sumažėtu(juk ir vėl, tą leistiną krūvį nustato ŠMM o ne mokiniai ir mokykla). Dabar dėl išvažiavimo, atsiminkime kur gyvenome ilgą laiko tarpą. Kas neišvažiavo atgal į namus, o įleido šaknis čia, nenori keltis nes dėl kainų skirtumo, savo "gimtinėje" jie negalės įsikurti taip pat kaip ir čia. O su jaunimu reikia daryti tyrimus, kiek tautinių mažumų sieja save su Lietuva. Bet kur tau, ŠMM net lietuvių į užsienį išvažiuojančių studijuoti nesugeba suregistruoti. Mąstai žmonių, lietuvių, linkusių studijuoti užsienyje, bent skaitant forumus, irgi milžiniški. Dėl kalbos, aš gi sakiau, o ar yra sąlygos kurioms reikia lietuvių kalbos? Jei miestelyje 95% lenkų, kiek jiems reikės tos kalbos. Jei įvedame kad vos ne viskas bus mokoma lietuviškai, tai kuo tada ta mokykla bus tautiška ir padės nenutautėti? Čia du sunkiai suderinami dalykai, bet tu diskutuoji ir apie juos net negalvoji. Tau lietuviškai kalbėti kitatautis , bet sutinki kad tautiškas mokyklas renkasi jog nenutautėtu, ir viena nenutautėjimo priežasčių yra tai, kad ten aplinka sudaroma artimesnė jų šaliai(lenkų, rusų, žydų ir pan) mokomajai aplinkai.

Taip, Lietuvoje norint dirbti, mokytis daugelyje auštųjų mokyklų, norint pasinaudoti daugeliu valstybės paslaugų - lietuvių kalba yra būtina. Čia neginčijamas faktas. Ir dar karta kartoju, tautybė tai toli gražu ne vien tik kalba. Taip pat jūsų paminėti žydai labai tinka kaip pavyzdys. Visi iki vieno jie puikiai moka lietuvių kalbą. Bet žydas nuo to nepasidarė mažiau žydas, jie per šimtmečius išsaugojo savo gimtąją kalbą, tradicijas, papročius ir t.t.