Profiliavimo pasekmė: vidurinės mokyklos fizikos kursas universitete

Sakyčiau labai teisingas ir šiuolaikiškas požiūris. Tikėjausi, kad bus kokie nors sovietiniai triedalai apie tai, kaip prie ruso buvo geriau Iš tiesų pasirinkimai gal ir nėra blogas dalykas - mokslo šakos šiandien kur kas platesnės ir ko gero būtų sudėtinga mokytis visko iš karto. Tačiau kai reikia likus dviems metams mokykloje apsispręsti dėl savo ateities - tai sudėtinga. Iki šiol šiek tiek gailiuosi, kad neėmiau fizikos. Per tuos du metus mano planai pasikeitė gal tris kartus. O biologijos (B) man bet kuriuo atveju nebūtų reikėję.

Pasirinkimai yra geras dalykas. Blogas dalykas yra tinginiai ir negabūs, kurie nori gauti diplomą, nors yra buki, arba tikisi lengvai praslysti. Aišku, neįmanoma priversti studijuoti fizikos ar chemijos. Bet čia problema ne pamokose, jų sandaroje, o moksleivių galvose. Juk iškalti istoriją(kurios 80 proc. besimokančių TIKRAI nemėgsta ir yra negabūs padiskutuoti istorinėmis temomis) yra palyginus labai lengva, nei suprasti ir išmokti fiziką, chemiją. Technologinėse specialybėse TIKRAI neturi būti tų, kurie nesimokė fizikos. Taip yra stabdomas mokymosi procesas. Žinoma, o universitetai nori susirinkti krepšelius, dėl to jie ir priima tokius. Viceministras įdomiai šneka: Tai jei neįdomūs mokykloje, tai kaip gali būti įdomūs universitete ir ko ten išvis stoti?

Geras pastebėjimas, bet manau šis komentaras bus ištrintas už įžeidinėjimą. Aš pats dabar būsiu 11-tokas, tai tikrai sunku apsispręst buvo. Per didelis spaudimas iš tėvų ir mokytojų. Kai prieš metus aš dar kvailus žaidimėlius žaisdavau prie kompiuterio ir apie nieką daugiau negalvojau (nes vaikui daugiau kažką galvot ir nereikia), o dabar iškart reikėjo apsispręst ko noriu iš gyvenimo... Nors IT specialybę pasirinkus tikiuosi neapsirikau...

Jei nežinai ko nori, renkiesi tuos dalykus, kurie geriausiai sekasi. O čia jau tėvų pareiga iki kokios 10 klasės pažiūrėt, kad vaikas neužleistų nei vieno dalyko.

Na nezinau kaip dabar, bet kai as mokiausi 1 kurse tai buvo papildomos paskaitos sestadieniais tiem kurie nesimoke mokykloj tu dalyku. Tai anokia cia ir naujiena.

Universitete niekam neidomu, kas tau idomu . Ideja tokia, kad universitetas tau suteikia prienomes ir papildoma ziniu bagaza, gilintis i mokslus paciam, tu jau turejei jais dometis mokykloje. Aisku si ideja neveikia, del destytoju ir fakultetu kaltes

bacys tai isvis klounas,papezejo apie indenus tai nei juoktis nei verkti.jis aisku savo kaltes nemato,cia universitetai kalti kad is mokyklu ateina vis bukesni ir bukesni vaikai.juk jei padarytu egzaminus kokie buvo tarybiniais laikais,tai juos sekmingai islaikytu maksimum 50%,like gautu dvejetukus.o sitas neveksla aiskina kad visam pasaulyje taip.ne bacy,azijieciai labai noriai kremta tiksliuosius mokslus,todel neuzilgo perims technologiju lyderiu pozicijas,o tokie humanitarai ir socialai dirbs juoda darba nes vadovaut gali ir savi

Mano nuomone profiliavimas buvo kvailystė. Suprantu, kai gabiausiems ir žinantiems ko norės galima gimnazijose dėstyti SUSTIPRINTĄ vieno ar kito dalyko kursą. Bet jokiu būdu, neleisti atsisakyti kažkurio dalyko. Vidurinis išsilavinimas jau iš pavadinimo toks turėtų būti - susipažinimas su VISAIS dalykais, tegu ir ne taip nuodugniai, tačiau kad jį baigęs galėtum stoti bet kur. Ir jau kolegijoje ar universitete griebti pilnai tai kas reikalinga specialybei. O dabar priešingai - mokyklose profiliavimas, o universitete techninėje specialybėje pilna humanitarinių dalykų... Pats patyriau šitą. Mokyklos vadovybė su savivaldybės švietimo skyriumi nusprendė, jog mokykla turėtų būti humanitarinio profilio. 10 klasėje nebenorėjau keisti mokyklos, bandyt pritapti kitur, tad likau toje pačioje. Tiesą sakant tie keli metai buvo festivaliai. Per pamokas spėdavai dar ir ką tik užduotis namų darbus padaryti, ant tiek buvo totalus nieko neveikimas. 10-12 klasėse turėjom keturis!!! skirtingus istorijos pakraipos dalykus: istorija standartinė, meno istorija, dailės istorija ir pribaigimui tautos kultūra ar kažkaip panašiai vadinosi. Užtai pvz. informatikos galima sakyti nebuvo išvis. Na gerai, buvo vienus metus, tik kad mes daugiau žinojom už mokytoją Studijuot norėjau informatiką... Mokiausi kažkiek savarankiškai. Nepaisant to pirmame kurse buvo šokas. Kaip sesuo pasakė: "O geras, niekad nemačiau, kad brolis mokytųsi, o čia vietoj studentavimo sėdi paskaitose nuo ryto iki vakaro ir dar namuose turi mokytis, laborus daryti". Studijavimas pasiteisino, baigiau, dirbu pagal specialybę, bet mokyklai ir švietimo reformoms kažkodėl nejaučiu jokios meilės... Norėjosi tikėtis, jog tai buvo po nepriklausomybės atgavimo pereinamasis laikotarpis, ir dėl to buvo eksperimentuojama su mumis, bet tikrai pikta, kad tas eksperimentavimas su žmonėmis vis dar tęsiasi.

Ką aš žinau - fiziką ėjau A lygiu ir VGTU pirmam kurse problemų su fizika nebuvo. Čia šiaip papildomi kursai yra studentams privalomi, jei jie lankė fizika B lygiu, o įprastomis sąlygomis įstoti su B lygiu į inžineriją ar fundamentalųjį mokslą nemokamoje vietoje mažai šansų, o kur nereikia fizikos stojant panašu, kad ten fizika grūdama tik dėl valandų.

nu nzn, kokia po velniu mokyklos paskirtis? mano supratimu gal ir kvailu,:gaut bazines zinias apie aplinkini pasauli, bei ismokt elementariausius dalykus be kuriu gyvenimas visuomenej taptu sunkiai imanomas (rasymas, skaiciavimas, rislus minciu destymas ir tt), tiek chemija tiek fizika aplink mus visur kasdienybej ir tu desniu nezinojimas labai apsunkina gyvenima...nors is kitos puses dzin nuo tokiu abliu technikai daugiau uzdirbs nesvarbu kokia sritis bebutu ar auto taisymas ar dazu parinkimas, nekalbant apie elektronikas visokias...

Na siaip ne tik del valandu, pavyzdziui fizika pasirinkes b lygiu, nes paprasciausiai noriu pagrindus tureti.Galbut man to nereikes busimai specialybei, bet tiesiog gyvenimiski dalykai, kuriuos noriu zinoti.Pats busiu 12-tokas ir turiu pasirinkes 5 dalykus a lygiu.Dabar tos zinios sudo vertos, kai yra interneto amzius, todel ir padare tuos pasirenkamus dalykus, nes zmonems galvos jau ir taip prikrautos informacija, kuri keliauja is visu pusiu, tarybiniais laikais, to nebuvo, zmones kale viska is knygu, jie negalejo ieiti i toki puslapi kaip technologijos ir pasiskaityti informacija ivairiomis temomis.Todel manau cia yra palengvinimas, bet geriausia, kad butu visi dalykai mokomi, bet tik leidziama pasirinkti, ar nori b ar a lygiu mokytis, nes sie lygiai daug kuo skiriasi, pavyzdziui jeigu matekios a lygi turi 5, tai b tikrai turesi ne maziau nei 8-7.Del to turetum ziniu is visu dalyku, kuriu reikia univere, ar tai kolegijoje.

Žmonės skaitė knygas, žiūrėjo televizorių, laikraščius, žurnalus ir gaudavo ne ką mažiau informacijos. Tais laikais buvo apie gamtą, keliones, mokslą, techniką, elektroniką, hobius, ne vien smegenų plovimas "Komjaunimo tiesoje". Kaip beje ir dabar - gali žiūrėti National Geographics per TV, gali pirkti žurnalą, gali nueiti į jų interneto puslapį (ir rasti kur kas mažiau visko, bet greitai). Internetas geras tuo, jog jis pagreitina informacijos suradimą. Bet ją visų pirma turi suprasti. Va pvz. iš namo susirinkimo. Internetą turi bent pusė iš susirinkime buvusių, bet 9 iš 10 neskiria W nuo Wh ir nemoka susieti šilumos kainos su kiekiu ir litais. Pirmininkas pasiūlė kaip galima sutaupyti pakeitus mazgo priežiūrą, bet niekas netiki. O patys paskaičiuoti nemoka. O internete nėra parašyta, kiek konkrečiam butui kainuotų jeigu... "Internete" (turiu galvoj populiarius puslapius, kuriuos dauguma skaito) tokiems žmonėms tik parašyta, kad "VISKAS BRANGS".

Tai tokie dalykai, kaip apskaiciavimas kiek kainuos ir pan., tai jo, bet dauguma dalyku internete gali surasti ir kitas dalykas, del to greito informacijos suradimo yra tas, kad tu gali surasti ir suzinoti daug daugiau visko, nei anksciau, anksciau zmones jeigu surasdavo kokia informacija, tai enciklopedijoje, knygoje, ar zurnale kokiame, tai paprasciausiai jie sugaisdavo kelis kartus daugiau laiko, per kuri dabar internete galima kelis kart daugiau informacijos rasti.Todel zmonems ir perkrautos galvos tom ziniom, reikia suprast.Pavyzdziui vaikai uzauge interneto aikais, jie daug geriau ir greiciau suranda tai ko jiems reikia, nei suaugusieji, tai yra faktas, vien del to, jie gauna daug daugiau ziniu ir manau cia visiskai negincytinas klausimas...