Reikia neegzistuojančių specialistų (38)
Jau ankstesniuose interviu su Andriumi Francu kalbėjome apie vienų ir kitų sričių trūkstamus bei perteklinius specialistus ir apie valstybės neaiškią viziją arba jos nebuvimą. Šiandien pokalbį baigsime Lietuvos darbo rinkos prognozėmis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Eikime prie klausimo esmės – kokių, Jūsų prognozėmis, specialistų stigs po kokių penkerių metų?
Tų specialybių net nesukurta. Viskas labai sparčiai virtualėja. Pavyzdžiui, tikrai reikės virtualios erdvės duomenų apsaugos specialistų. Jau dabar bankai samdo specialistus, kad jie bandytų įsilaužti į sistemas ir taip jas patikrintų. Arba socialinių tinklų vadybininkų, kurie galėtų skaičiuoti, kokią pridedamąją vertę ir naudą gauna įmonė, reklamuodamasi ar pritraukdama klientų per socialinius tinklus.
Viskas taip greitai keičiasi, kad net verslas nesugeba prognozuoti tiek toli į priekį. Tačiau jei apklaustume verslo gigantus, dauguma jų ir šiandien pasakytų, kad reikia daugiau darbuotojų, turinčių ne aukštąjį, o vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Gamybos pramonei ir dabar reikia analitikų, laisvosios rinkos specialistų. Lietuvoje per mažai investuojama į technologijas, nes darbuotoją pasamdyti pigiau, nei nusipirkti technolologijų. Bet konkuruodami su šalimis, kurios investuoja į technologijas, galime atsidurti gale.
– O kokių pokyčių prognozuojate nedarbo statistikoje?
Nedarbo skaičiai mažės dėl emigracijos. Darbuotojų poreikis jau dabar yra. Kitas klausimas, ar darbdaviai pasirengę tuos žmones išlaikyti. Be to, verslas nesijaučia socialiai atsakingas už specialistų rengimą, nėra ilgalaikio bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis. Darbdaviai nenori tik baigusiųjų, nes jie neturi praktikos, bet praktikantų nepriima. Verslas galėtų turėti daugiau įtakos aukštųjų mokyklų studijų programoms, užsienyje verslininkai dėsto universitetuose, veda praktinius seminarus. Antra vertus, nesuabsoliutinu, bet mokslas pakils į kitą lygį, kai universitetuose po studijų pasiliks dirbti ne tie, kurie niekur negavo darbo, o šviesiausi protai.
– 17 proc. nedarbas, valstybė investuoja į aukštąjį mokslą, rengiantį specialistus, kurių nelabai reikia. Užburtas ratas.
Pastangos per biurokratinę sistemą nenukeliauja iki įgyvendinimo. Valstybė neskatina smulkiojo ir vidutinio verslo: užuot dalijus verslo liudijimus, reikėtų skatinti steigti kirpyklėles, kepyklėles, taisyklėles, kurių trūksta. Vyriausybei reikia struktūrinio požiūrio į nedarbą: gilintis, kokių specialistų labiausiai trūksta, kaip jie rengiami, o jei jų rengiama daug, bet vis tiek trūksta, – kur jie dingsta. Reikėtų drastiškiau jungti universitetus, panaikinti dalį fakultetų, studijų programų. Kiekvienam universitetui tikrai nereikia mokyti vadybininkų, teisininkų ar sociologų. O jaunimui patarčiau rinktis specialybes, kur yra kažkoks konkretus objektas, nes sociologu, vadybininku ar draudėju gali būti bet kas, mokantis bendrauti.
