Vaidas Bacys. Prieš 12 metų „išmuštas“ mokytojų noras dirbti kūrybiškai

Ponas viceministras gudrauja, beje, neišradingai. Dėl apverktinos švietimo padėties kaltinama tai, kas vyko prieš keliolika metų, tuo tarsi pasiteisinant - mes niekuo dėti. Tokio marazmo, kuris vyksta švietime dabar, tikrai nebuvo prieš 10 metų, bijau, kad apskritai niekada nebuvo. Armija biurokratų, paskutinį kartą mokykloje buvusių gal prie 20+ metų, nenuilstamai "triūsia" reformuodami mokyklą, o mokytojų pozicija - tai savotiška savisaugos reakcija, nes rimtai priimti visa, kas plaukia "iš aukščiau" - garantuota šizofrenija. "Tuo metu Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė teigė, kad nuomonę apie mokyklų privalumus ir trūkumus tėvams padėtų susidaryti Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros skelbiami išorinio audito duomenys." Mokyklų tobulinimo centras, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra - tai tik pora iš daugiau nei dešimties (!) institucijų, kurios sprendžia, kokia turi būti mokykla. Tik kai devynios auklės, žinom, kas būna su vaiku.

po 5 m ta pati kalbes apie sveikatos sistema, kad visi dirba tik advokatams nuramint, o nieks negydo. cia ir yra esme isvystytos teisines sistemos, ir mes jei didziuojames isvystyta teise, tai is to nieko gero laukt ir nereikia, viskas vykdoma papunkciui, nesvarbu kad lyja, bet medzius laistom, nes taip parasyta

Viceministrui pavydas bambą griaužia, ne kitaip. "Veido" reitingai būtent ir atspindi, kiek mokytojai atstovauja moksleivių interesus, paruošia būsimai specialybei, padeda atrasti save ir savo išskirtinumą. Patys klerkai kalti, kad profiliuodami, restruktūrizuodami, reorganizuodami, optimizuodami, normindami nesukūrė tokios sistemos, kuri būtų konkurencinga su jiems mažiau pavaldžiomis įstaigomis kaip KTUG ar Licėjus. Tiesa, kad tokios internatinės talentų kalvės susirenka geriausius moksleivius, bet juk kiekvieno moksleivio tėvai nori, kad jų atžala įgytų kuo geresnį ir naudingesnį išsilavinimą. Dabartinė sistema orientuojasi net ne į vidutinybes, o į mažaraščius tinginius, kuriems pataikaujama mažinant krūvius, paprastinant egzaminų užduotis, leidžiant atsisakyti "neįdomių" dalykų - kad tik jie, vargšeliai, nepersimokytų ir turėtų laiko su chebra pasitūsint. Mokytojams pareigų vis daugėja, teisių mažėja, o alga beveik neauga. Moksleiviams atvirkščiai - gali nors ir ant stalo šokti, nieko mokytojas nepadarys. Apie kokią dar "šviežieną" tarp mokytojų galima kalbėti, kai pabaigus pedagoginį lengviau ir labiau apsimoka dirbti Maximos kasoje nei kaimo mokykloje tarp puskvaišių pasikėlusių kaimo paauglių.