Jei tikėsime specialistų įžvalgomis, 2030 m. Lietuvos mokslo ir studijų laukia rojus: studijos atitiks aukščiausius tarptautinius standartus, žmonės mokysis visą gyvenimą, daugelis studentų aukštąjį išsilavinimą įgis keliuose šalies ir užsienio universitetuose.

Tokios ambicijos piešiamos parengtoje ilgalaikėje mokslo ir studijų ateities vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030 m.“ Vizijos kūrėjai kelia klausimą, ar laimės indeksas nėra svarbesnis už bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Minėtoje įžvalgoje visuomenės atstovai, ekspertai ir akademinė bendruomenė pateikia viziją ir ambiciją dėl to, koks po 18 metų galėtų ir turėtų būti Lietuvos mokslas ir studijos.

Pasak įžvalgos autorių, studijų kokybės, metodų ir technologijų, studentų ir dėstytojų kiekių požiūriais Lietuvos aukštasis mokslas 2030 metais atitiks aukščiausius tarptautinius standartus.

Teigiama, kad studijos aukštosiose mokyklose bus perorientuotos nuo akademizmo į asmens kūrybiškumo, inovatyvumo, verslumo ugdymą. „Aukštasis mokslas yra pagrįstas darniosios visuomenės nuostatomis ir kuria socialinę darną. Jis yra vienodai prieinamas visiems sugebantiems studijuoti visuomenės nariams“, – rašoma įžvalgoje. Manoma, kad ateityje akademinės studijos bus daugiau siejamos su praktine veikla.

Vizijoje aukštasis mokslas matomas kaip integrali ir esminė mokymosi visą gyvenimą dalis. Pasak ekspertų, pagal individualizuotą modulinę studijų sistemą Lietuvos aukštosiose mokyklose turėtų studijuoti nuo jauno iki seno.

Įsivaizduojama, kad 2030 m. studentai migruos šalies viduje ir tarptautiniu mastu. „Daugelis Lietuvos studentų aukštąjį išsilavinimą įgyja keliose šalies ir kitų šalių aukštosiose mokyklose. Lietuvos aukštosios mokyklos vykdo tarptautiniu mastu konkurencingas jungtines studijas su kitų šalių universitetais. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja daug studentų iš kitų šalių“, – rašoma įžvalgoje.

Mokslinių tyrimų srityje prognozuojama, kad 2030 metais jie bus esminė šalies politinio ir socialinio gyvenimo, ūkio, kultūros raidos paskata. Mokslas matomas kaip esminis šalies strateginių planų formavimo dalyvis, teikiantis įrodymus įvairių sektorių politikai formuoti. Vizijoje rašoma, kad taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose bus įsigalėjusi verslumo kultūra, o fundamentinio mokslo vystymas yra perorientuotas į tarptautinio lygio rezultatus.

Reikšminga šalies mokslo sistemos dalimi matoma mokslo komunikacija – visuomenės informavimas apie šalyje ir pasaulyje vykstančius mokslo procesus, mokslo ir technologijų naujoves.
G. Viliūnas: gal laimės indeksas svarbesnis už BVP?

„Mane labiausiai nustebino principiniai kertiniai orientyrai, dėl kurių ekspertai gana vieningai ir lengvai susitarė. Panagrinėjus pasaulio tendencijas suprantama, kad Lietuvos visuomenė bus labai stipriai technologizuota, stipriai persunkta žiniomis – mokslioji visuomenė. Kitaip negali būti – kitaip šalis negali išlikti“, – DELFI viziją komentavo ekspertų darbo grupių vadovų koordinatorius, Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius dr. Giedrius Viliūnas.

Pasak G. Viliūno, įžvalga – pasiūlymas, kokią programą visuomenė turėtų priimti ir į kokius ilgalaikius tikslus orientuotis. Pašnekovo teigimu, ekspertai lengvai sutarė, kad ateityje esminis – darnaus vystymosi principas. Pagal jį socialinėms, kultūrinėms ir psichologinėms visuomenės problemoms skiriama ne mažiau dėmesio nei ekonominėms ir technologinėms.

„Man pačiam tai buvo netikėta, maniau, dėl to reikės ilgų diskusijų. Taip pat stipriai akcentuotas integralus žmogaus asmenybės ugdymas – dabar visa aukštojo mokslo sistema ir visa valstybė labai nukreipta į funkcines savybes – rengiame funkcinius specialistus, laviname jų savybes, bet nelaviname žmogaus kūrybiškumo, sąžiningumo, jo verslumo – pagal asmenybių verslumą esame paskutiniai Europoje“, – kalbėjo ekspertas.

G. Viliūno teigimu, tai – raktiniai dalykai, kurie galbūt atrodo banalūs, tačiau yra esminiai. Jis atkreipė dėmesį, kad šiandien Lietuva iš esmės orientuota į ekonomiką, ekonomiškai mąsto Vyriausybė ir visuomenės elitas. „Gal laimės indeksas svarbesnis už BVP? Apie tai rimtos diskusijos nėra“, – sakė G. Viliūnas.

Klausė abiturientų ir studentų nuomonės

Vizija parengta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) iniciatyva.

Pasak MOSTA direktorės Jurgitos Petrauskienės, įžvalgos tikslas buvo strategijos „Lietuva 2030“ kontekste parodyti, kaip galėtų vystytis Lietuvos mokslas ir studijos.

„Tikslas nebuvo vien parengti kažkokį dokumentą. Tikslas buvo paskatinti aktyvią diskusiją tarp visų dalyvaujančių šioje srityje apie tai, kokios mokslo Lietuvos mes norime, kokią aukštojo mokslo ir mokslo viziją turime“, – sakė N. Petrauskienė.

Pasak N. Petrauskienės, jeigu yra bendras sutarimas dėl įsivaizduojamos ateities, kitas žingsnis turėtų būti apsisprendimas, kokių konkrečių priemonių imtis tam pasiekti.

Dėl Lietuvos mokslo ir studijų raidos alternatyvų diskutavo daugiau nei 120 ekspertų, apklausų metu savo nuomonę išsakė daugiau nei 500 akademinės bendruomenės narių ir daugiau nei 2000 studentų ir abiturientų.

Įžvalga parengta pagal specialią prognostinio vertinimo metodiką, kurią Lietuvai parengė Vokietijos Fraunhofer ISI institutas. Tikimasi, kad remiantis įžvalgos nuostatomis bus suformuluota ilgalaikė Lietuvos mokslo ir studijų strategija.