Vienos lyties mokyklos Lietuvoje: gerai ar blogai?

visiškai sutinku, bet atskirt dviejų ličių per mokyklas gal nederėtų. Tiesiog gal padaryti reikėtų kad į vieną klasę eina TIK vienos lyties atstovai. Bet mokykloje būtų visokių

Vienas geriausių šitos delfio diletantės straipsnių... Privertė kiek susimąstyti... Aš už bendras mokyklas, kur

Viskas ko reikia tai daugiau vyru mokytoju. Kad priviliotu vyrus i toki darba reiktu jiems padidinti atlyginimus lyginant su moterimis. Kas nors tuoj pavadintu tai diskriminacija lyties atzvilgiu ir viskas tuo pasibaigtu.

: yra labai daug psichologinių priežasčių, dėl ko vyrai nenori dirbti mokytojais. Kaip ir, kodėl reta moterys viršininkė sugeba kartu būti ir gerbiama, vertinama, ir "motiniška". Tiesiog vyrų prigimtis - konkuruoti ir skatinti konkurenciją, moterų - sugyventi, globoti, kooperuotis, siekti socialinio teisingumo.

RWC, gerai sakai, pradedu suprast kodėl man tokie prasti pažymiai mokykloje...

Jo jo, atskirkim, kad butu dar didesne atskirtis, kad nemoketu bendrauti tarpusavyj. Mano brolis mokes beveik visad klaseje kurije buvo bent 4-5 panos ant vieno vaikinuko. Nuo pat pradiniu klasiu ir matos gerokai skirtumas, nuo to, kai as mokiaus praktiskai vien bernu klaseje ilga laika.

Mažiau lošk kompiuterinius žaidimus ir pažymiai pasikeis! Asmeniškai aš prieš tokias mokyklas. Paauglystėje formuojasi seksualinis elgesys. O jei berniuko aplinkoje vien berniukai, o mergaičių - tik mergaitės, kas iš to gali gautis? Anksčiau man teiginys, jog paaugliai moteriškėja, kėlė juoką, bet kai padirbau daugiau nei porą metų edukacinėje srityje, tuo tikrai įsitikinau. Merginos išliko maždaug tokios pačios, kokios buvo tais laikais, kai pats mokiausi, o vaikinai tapo labai dėmesingi savo išvaizdai: šukuosena, drabužiai, daiktai... Dabar dauguma jaunuolių sportuoja, bet keisčiausia, kad tikrai ne tam, jog būtų stiprūs, o tam, kad gerai atrodytų. Tiesa, tendencijos aiškios, bet tokio vyrų elgesio nepavadinčiau moteriškėjimu, kaip tokiu pačiu savaime suvokiamu procesu. Viską lemia kultūra, darbo rinka ir kt. Kai ūkio struktūra buvo paremta fizine jėga, stiprūs ir agresyvūs vyrai turėjo pranašumą, nes iškasdavo daugiau anglies ir daugiau uždirbdavo. Dabar ūkis iš esmės paremtas intelektualiniu indėliu ir nuosavybe. Jei šiuolaikiniam vyrui nebūdingas dėmesingumas, komunikabilumas, kūrybingumas ir bendradarbiavimas, jis praktiškai neturi jokių perspektyvų. Konkretus pavyzdys - neseniai iš savo kuriamo verslo komandos išmečiau vieną vaikiną, nes buvo per daug agresyvus, savarankiškas, nekūrybingas ir t.t. Taigi šiuolaikinės rinkos tendencijos pranašumą suteikia nebe tiems vyrams, kurie "gali sumedžioti mamutą". Bet įdomiausia yra tai, kad labiausiai vyrų evoliuciją keičia moterys, o moterų - vyrai.

Kas trukdo tokias mokyklas steigti kaip privacias,manau tada ir pasimatytu ar jos pasiteisina.As tik uz mokymo modeliu ivairove.O del lytines brandos ir kitu bla bla bla ,mokykla ne tam skirta,uz kasyciu patampyti galima ir kieme .

Ok, o kas girdeja kodel vyrai tampa gejeis is ju paciu? sako, kai jie dar buvo kaip visi, stengdavosi uzmegst santykius tarp dailiosios lyties, likus dviese buvo jauciamas didelis diskomfortas, neturejimas ka sneket, tai issivysto i fobija, jiem ne tik issivysto baime likt su moterim bet jie ju kad ir slaptai nekencia, tarp geju yra ziauriai tyciojamasi is merginu, ir tai del to jog jie nemokejo niekada uzmegst rysio su mergina, ogi taip lengva su vaikinu. But lb idomu pamatyt statistika is kokiu seimu kyla homoseksualai 1.] vienturtis 2.] turi sese 3.] turi broli, manau maziausia homoseksualu turinciu sese. p.s. neturiu as pazistamo homoseksualo, zinios is seminaru.

Butent todel ir reikia vyru mokytoju, nors jie ir nenori jais buti. Butu skatinama konkurencija bent dalyje pamoku, berniukai turetu vyrus pavyzdzius i kuriuos lygiuotis, ir is ko mokytis socialinio elgesio. Bet savaime to nebus del tavo minetu priezasciu kodel vyrai nenori but mokytojais, del to reiktu papildomu pastangu finansavimo idet i tai.

Ne tai, kad anksčiau homoseksualai buvo normalus, o tai kad anksčiau jie nenorėjo to pripažinti ir bandė elgtis kaip visi. Bet kadangi jiems merginos jau tada nepatikdavo tai ir jausdavosi nepatogiai ir neturėdavo ką veikti dviese. Čia mano loginis mastymas. Kažkur girdėjau, kad yra homoseksualumo genas

, merginoms visai ne meškos paslauga, nes ir valstybinių egzaminų rezultatai priklauso nuo lyties. Jos išties anksčiau subręsta ir šiaip geriau mokosi - nes, kaip ir rašyta, bendrojo lavinimo sistema labiau orientuota į mergaites/merginas. Greičiau kaip tik meškos paslauga berniukams/vaikinams, nes jie ir taip būdami mažiau motyvuoti, perlenkus lazdą, apskritai praranda norą mokytis ir gauti gerus pažymius.

Vienareikšmiškai prieš tokią idėją. Nebent taikyti visose visuomenės dalyse, ne tik mokykloje, bet ir darbuose ir pan. Bet kas tada gausis?.. Tai gal tiesiog paliekam kaip yra ir adaptuojam mokymo programą kuri vienodai gerai tiktų vyrams ir moterims. Nemanau, kad tas kelių procentų pranašumas tam tikroje srityje(matematikoje, fizikoje ir t.t.) yra vertas bendravimo įgūdžių ir pan. paskandinimo. Asmenybė formuojasi pradinėse klasėse? ***, kvailiau negirdėjau.

klasių, o aš kalbėjau apie pradines, kuomet asmenybė dar tikrai nebūna brandi, arba kitaip - galutinai susiformavusi. Tuščia dialektika, kabinėjimasis prie žodžių vien tam, kad turėčiau įrodyti nesąs kupranugaris.

Visiškai sutinku su dauguma tavo teiginių. Bet ar tai reiškia, kad turime atskirti ir uždaryti į atskirus narvus priešingas lytis? Kam? Nepaprasčiau tiesiog suteikti galimybę tobulėti tiek merginoms savose srityse, tiek vaikinams? Tose srityse, kur skirtumai didžiuliai - tiesiog atskiros pamokos(pvz. darbų pamokos). Koks tikslas išskirti, tarkim, matematikos pamokas atskirai vyrams ir merginoms? Tikrai yra sričių švietime kur galėtumėm patobulėti labiau, nei atskirdami lytis mokyklose. Natūraliai vyrai ir merginos 10 klasėje pasirenka skirtingus dalykus, po to dirba skirtingus darbus ir pan. formuojasi asmenybė" - tai arba tau su lietuvių kalba bėdos, arba po to persigalvoji dėl savo nuomonės, arba eilinį kartą bandai prasisukti su savo beletristikomis(ką jau ką, bet tu tai moki). Asmenybė sparčiai formuojasi visus 20 metų. Todėl yra puiku, kai jauni žmonės gali išmokti vienas prie kito prisitaikyti, suprasti ir pan. visose situacijose, kurių tikrai pasitaiko būnant kartu. Gyvenime taip pat retai būna visiškas susiskirstymas į grupes. Atskyrus merginas ir vyrus atskirai, vėlesniame gyvenime pasitaikytų daugiau bėdų(darbe, šeimoje ir pan.) dėl vienas kito nesupratimo, kuris akivaizdžiai ateina jau mokykloje. Ir taip tikrai kur kas labiau ugdomas supratimas apie lyčių skirtumus. Jei pagal ką ir reiktų skirstyti, tai tik pagal gebėjimus, o ne pagal lytį.

Arthurai, man su lietuvių kalba viskas gerai. Aš juk nesistengiu formuluoti visko moksliškai, teisiškai ar algoritmiškai, tad ir kai kurie neformalūs teiginiai gali keisti prasminius niuansus priklausomai nuo konteksto. Apibrėži, kad asmenybė formuojasi 20 metų. Kodėl ne 18 ar 21 - tokios ribos įvardytos daugumos šalių įstatymuose? Tūlas psichologas galbūt pasakytų, kad asmenybė susiformuoja tuomet, kai vaikas pradeda suvokti save kaip individą, supranta sąvoką "aš" (tikriausiai 2-3 metų amžiaus). Kadangi kalbame apie lytiškumą, tai aš akcentavau tą laikotarpį, kai vaikas pradeda tapatinti save su lytimi (berniukais, vyrais arba mergaitėm, moterim), suvokti savo padėtį socialinėje sistemoje, skirtumus tarp lyčių. Kai berniukai nustoja žaisti su mergaitėmis, kai išsiskiria interesai, pomėgiai, laisvalaikio praleidimo būdai. Esi velniškai teisus, kad klases reikėtų formuoti pagal gebėjimus. Tik kaip to pasiekti? Mano mokykloje penktokai buvo išskirstyti į A - tiksliukus, B - humanitarus ir C - nei šiokius, nei tokius, arba, kaip dabar įprasta vadinti, hiperaktyvius arba sunkaus charakterio. Koks rezultatas? Tiksliukuose 6-iems berniukams teko 18 mergaičių, humanitaruose - panašiai. C-kai buvo beveik vien bernai ir kelios pasiutusios mergos. Ta klasė buvo iškart mokytojų nurašyta ir iš anksto pasmerkta profkėms. Traumuoti likome visi, nes mes jautėmės nepilnaverčiai priskirti "prie mergų" ar liurbių, bet kaip žiūrėjome į C-kus turbūt ir taip aišku. Mergaitėms viskas tvarkoj - bet berniukai neturėjo jokios savaiminės motyvacijos gerai mokytis, jei ne tėvų spaudimas. Toks perskirstymas šalino pasekmes - kad mergaitės tokiame amžiuje tiesiog gabesnės, stropesnės, dėmesingesnės. Nors iki abitūros jų galimybės daugmaž susilygina, o vaikinai daug kur pralenkia merginas - jiems tiesiog nesuteikiamas šansas. Išsilavinimo spragos nuo vidurinių klasių velkasi iki pat universiteto. Teko matyti ne vieną informatikos studentą, atmintinai nemokantį daugybos lentelės, išspręsti paprastutės tiesinės lygties. Merginos priešingai - turėjo problemų su analitiniu mąstymu, nes vyresnėse klasėse, kai būtent jis labiausiai ugdomas, jos nuobodžiavo, joms pakako tik išmokti vieną kitą naują formulę ir laukti, kol vaikinai suras kaip išsisukti iš situacijos. Esu ne vienerius metus dirbęs su įvairaus amžiaus moksleiviais (laisvalaikiu ir dabar užsiimu popamokine veikla - tiek su olimpiadininkais, tiek su neįgaliaisiais, iš asocialių šeimų). Galiu atsakingai pareikšti: tą pačią pamoką kiekvienoje klasėje dėstydavau kitaip, duodavau skirtingas savarankiško darbo užduotis, visuomet eidamas iš klasės į klasę, prisimindavau, kokie veidai į mane žiūrės ir kuo kiekvieną iš jų individualiai galėčiau sudominti. Faktas tas, kad mergaitėms/merginoms ruošdavau vienokias užduotis (daugiau reikalaujančias kruopštumo ir estetikos), berniukams/vaikinams - visai kitokias (greitas efektas, pragmatinė nauda, vizualumas, išradingumas). Taip pat ir visiškai skyrėsi vertinimo skalės: nors jos dauguma atvejų buvo labai individualios, bet bendrais bruožais vienokia - klasiokėms (vieną trimestrą paskaičiavau: Gauso pasiskirstymas su mediana ties 9.7), kitokia - klasiokams (beveik monotoninė parabolė tarp 5 ir 10 su mediana 8.8) Bent jau man darbas būtų žymiai palengvintas, jei klasės būtų vienalytės. būti dėstomi mišrioms grupėms - nori to moksleiviai, ar ne.

Kažko nesupratau, arba tu teigi, jog mokytis klasėje su mergomis "ne fasonas", bet lankyti mergaitiškus papildomos veiklos susirinkimus - normalu.

Būtent tai ir teigiu. Man buvo žymiai jaukiau berniukų chore nei mišrioje muzikos mokyklos klasėje, kol manęs su mergaitėmis nepradėjo sieti bendras interesas - kūrinio repeticijos kvintetu. Tuomet jausmas, kad esi svarbus, gerbiamas, nepakeičiamas komandos narys paėmė viršų. Jaučiausi "tikru bachūru" tarp 4 mergų, nors mokykloje klasiokams tokia mano veikla atrodė "bobiška". Beje, kaip ir dainavimas berniukų chore. Savaime suprantama, mano kvinteto narės buvo ne iš mano klasės. Bandžiau su klasiokėm - bet kad kažkaip nejauku... kažkokia nesveika konkurencija, noras pasirodyti geriau už jas, ar kas...

Visiškai nesutinku, nes nebūtų įdomu, bei mano manymu atsirastų daug nukrypimų t.y. gėjai pasidarytu.

Mano nuomone net dabartinės mokyklos(ypač Lietuvoje) yra atgyvena, o jei norima pereiti prie dar senesnių laikų kada mokyklos buvo skirstomos tai patylėsiu.