Diplominiais darbais prekiaujančios bendrovės vadovas: grėsmės valstybei nekeliame

Nesąmonė išvis tie rašto darbai. Rašyti skirta ne kiekvienam ir rašyti reikia knygas, o ne kažkokius kvailus referatus ir kursinius. Diplominai darbai kai studentui liepiama maždaug rašyk apie ką nori, kad kažkiek su tavo studijom būtų susiję, tai išvis absurdas. Tai ir sakau, tegul rašo rašytojai, o man dzin.

Iš savo patirties galiu pasakyti, jog nėra tas diplominis darbas toks ir sudėtingas. Nemanau, kad verta pirkti. Geriau pačiam pasirašyt. Vistiek būna užtektinai laiko jam parašyti. Nebent aišku studentas laiko labai neturi. Būna visokių išimčių juk. Svarbiausiai su darbo vadovu dažniau pakontaktuoti ir viskas normaliai ten pasirašo...

O išsiaiškinti tiksliai niekuomet nebandei su dėstytoju apie ką tas darbas turi būti? Nes man nesuprantama, kad užduotų darbą apie bile ką, svarbu kažkas su specialybe susiję. Taip nebūna. O, kad tau nesirašo, tai čia jau tavo reikalas.

Labai nepalaikau studentų perkančių rašto darbus. Jei studentas nesugeba per pusę metų parašyti diplominio ar kursinio darbo, jis neturi teisės į diplomą, nes paprasčiausiai 4 metus studijavęs kažkokį dalyką, jis neturi ką pasakyti. Taip nebūna - reiškia jis yra arba durnas arba tinginys ir tokie žmonės aukštojo mokslo diplomo nenusipelno. Tačiau juoką kelia tokios kalbos, kad rašto darbų rašymą ar svetimo darbo pateikimą, kaip savo reikėtų traktuoti kaip civilinį ar baudžiamąjį pažeidimą. Tai yra nevykusios, neefektyvios aukštojo mokslo sistemos padarinys. Visos galios šitą reiškinį mažinti ar visai išnaikinti yra universitetų ir švietimo ministerijos rankose: 1. Švietimo ministerija turi pagaliau susidėlioti realistiškus prioritetus, kokių specialistų jiems labiausiai reikės po 5-10 metų. Visko nenumatysi, bet kai kas tiesiog akivaizdu (inžinieriai, realių ir gamtos mokslų specialistai), todėl reikia dar mokykloje prieš profiliavimą šviesti vaikus, kodėl verta rinktis vieną ar kitą specialybę, kad jie būtų informuoti, o ne tiesiog kaip lemingai sektų masines tendencijas ir rinktųsi dėl nesuvokiamų priežasčių prestižines specialybes. Galų gale reikia dar mokykloje mokiniams paaiškinti kaip veikia darbo rinka, kaip veikia valstybės mokesčių sistema, kad jie iš anksto galėtų bent kažkiek planuoti savo gyvenimą. Dabar gi ŠMM mano supratimu nedaro jokių strateginių žingsnių, išskyrus galbūt nelabai efektyvią aukštojo mokslo reformą. ŠMM sėdi daugybė kadrų iš tarybinių laikų - jie nematė normalios nei aukštojo nei ne aukštojo mokslo sistemos jie tiesiog yra tarybiniai biurokratai. 2. Universitetai, kuriuose klesti nusirašinėjimas, darbų plagijavimas ar užsakomieji rašto darbai, visų pirma yra patys kalti, kad nesugeba užtikrinti efektyvaus studijavimo ir egzaminavimo proceso. a) Įvairūs rašytiniai egzaminai, o ypač testai, yra tiesiog tobulas egzaminas nusirašinėtojui, o ne studijuojančiam. Normaliuose užsienio universitetuose egzaminai vyksta žodžiu. Per egzaminą žodžiu ne tik kad nieko nenusirašysi, bet net jei ir gerai nežinosi kažkurio dalyko niuanso, sugebėsi įrodyti, kad gerai išmanai kitus niuansus, todėl sumažėja laimingo atsitiktinumo įtaka ir pagerėja egzaminavimo kokybė. b) Dauguma dėstytojų Lietuvos universitetuose stokoja jei ne dalyko, tai bent jau pedagogikos kompetencijos. Neskaitant tų atveju (dažnų ekonomikoje ar vadyboje, kur dėstytojai paprasčiausiai neturi net žalio supratimo, kas yra ekonomika ir vadyba kapitalizme), kai dėstytojas dėsto visiškas sovietines atgyvenas, net ir tie, kurie savo dalyką išmano, dažnai turi papildomų veiklų ir paskaitoms skiria per mažai laiko. Ką jau kalbėti apie bendravimą su studentais kaip su žmonėmis. Tam įtakos be abejo turi ir darbo krūvis - kur matyta, kad kursas būtų vykęs, jei jį sudaro tik srautinės paskaitos 100-200 studentų. Jei ir vyksta srautinės paskaitos, turi būti ir to paties dėstytojo kuruojami (bet galimai jo asistentų/kolegų vedami) praktiniai užsiėmimai, bei tarpiniai atsiskaitymai leidžiantys suprasti koks yra grupės žinių įsisavinimo lygis. Man užteko 2 metus pasimokyti skandinaviškame universitete, kad suprasčiau, koks gali būti aukštasis mokslas. Ten nėra daug studentų, tačiau tais, kurie yra, užsiimama. Jie nepaliekami likimo valiai ir todėl gana greitai dėstytojai susidaro išsamų vaizdą apie studento sugebėjimus. Tokiam universitete, jei stengiesi ir rodai rezultatus tave vertina ir kalba kaip su perspektyviu kolega, o ne žiūri kiaurai, nes per kursą net tavo veido nesugebėjo įsidėmėti. Po tokios patirties, grįžus dar trumpam į Vilniaus Universitetą man buvo graudu žiūrėti kas čia vyksta - kai gali gauti stipendiją mokslams per savaitę skirdamas max 2 valandas, o paskui per 2 savaites parašyti diplominį darbą, kuris tik dėl griežto darbo vadovo (vienas iš retai bepasitaikančių normalių dėstytojų) įvertinamas 9 balais. Pagal tokią logiką, visas bakalauro studijas (gal išskyrus 2-3 dalykus) čia galima nesunkiai praeiti per 1 metus. Tai vat maždaug nuo 1/4 iki 1/2 bakalauro ir vertas tas lietuviškas bakalauras. Man būtų labai keista netgi, jei tokioje sistemoje, kuri yra tik aukštojo mokslo parodija, neatsirastų studentų, kurie išnaudotų jos bardaką savo naudai ir įgytų aukštojo mokslo diplomą su tuo aukštuoju mokslu praktiškai neturėjęs nieko bendro. Tokie sukčiaujantys ir sėkmingai praeinantys studentai tik parodo, kad mūsų švietimo sistemoje dirba dar už juos kvailesni biurokratai.

Atsiskaitymai visi žodžiu?:D Kokiam čia tu fantazijų pasauly gyveni?:D Bet iš esmės su daug kuo sutinku, bet dėl nusirašinėjimo ir prastų dėstytojų čia jau reik labai žiūrėt fakultetus, dėstomus dalykus ir pan. Pats mokausi VU matematikos informatikos fakultete, tai kiek teko susidurti su įvairiais dėstytojais visi labai kompetetingi ir tikrai nepanašūs į sovietines atgyvenas. Ir nusirašinėjimo aišku yra, bet minimalus ( kokei nors namų darbai ir pan., bet ir tai ne aklai), o per egzaminus tiesiog nėra prasmės paruoštukių daryt, nes matematiką mokantis jos paprasčiausiai nepadėtų Dažnu atveju leidžiamas fomulių lapas ar net patys dėstytojo konspektai

Karve, atsiskaitymai žodžiu nėra pats geriausias variantas. Realiai kai kuriems žmonėms yra labai sunku dėstyti savo mintis žodžiu, todėl toks žmogus gali pasirodyti nieko nemokantis, jei sunkiai sudės sakinį. Todėl idealiausia būtų pasirinkti - laikymas žodžiu arba raštu. Kas dėl laikymo raštu ir nusirašinėjimo, tai jeigu dėstytojas nenorės, kad kas nors nusirašytų - to ir nebus Pačiam teko būt tokiuose egzaminuose, kur į pagalbą ateina dar penki dėstytojai ir stebėjimas vyksta iš visų pusių - žodžiu, nėra galimybių Čia pačio dėstytojo moralės reikalas iš tikro. Wildpants, tu net neprimeti, kokie KTU informatikos fakultete dinozaurai sėdi Baisu tiesiog, 50-70 metų dėdulės IT mokina. Absurdas. Ir dar skaitosi IT specialistų kalvė Lietuvoje... Su jais net elementariomis temomis neina padiskutuot. Aišku ne visi tokie, bet 50% tai tikrai.

O aš pakomentuosiu Nierkos komentarą: Jeigu studentas nesugeba kalba išreikšti savo minčių (o kažkodėl tą padaryt gali raštu), tai kalta ta pati švietimo politika dar mokykloje. Būtent ten jis turėtų įgyti tokių sugebėjimų O atsiskaitymai žodžiu gerai tik tuomet, kai nėra didelio srautų studentų. Kitokiu atveju diskusijos (normalaus atsiskaitymo) jokios nebus. O kas dėl dėstytojų stažo, patirties ar žinių kiekio, bei mokymo ypatumų tai čia jau manau ne sistema kalta. Kaltas pats universitetas, kad nesugeba surasti gerų ir jaunų specialistų, o vis dar laiko senukus. Lietuvoje tikrai yra puikių pavyzdžių, kai dėstytojai yra pakankamai jauni ir itin geri specialistai, sugebantys viską išdėstyti taip, kad tik dundukas nesuprastu (o jeigu nesuprastų, tai ir su tuo vėliau dirbtų tol, kol išaiškintu). Tad kokia pačios įstaigos politika ir tikslai yra - tokia ir studijų kokybė

Nu čia jau iš dalies ir nuo žmogaus priklauso. Būna labai uždarų žmonių, kuriuos prakalbint yra labai sudėtinga, o ir prakalbinus nieko jie nepasako aiškaus. Tačiau specialistai būna puikūs dažniausiai. Tenka susidurt su tokiais žmonėmis, ypač inžinerinėse studijose. Bet čia jau kita tema

Per tris metus turėjau tik vieną egzaminą žodžiu unversitete. Buvo pats geriausias, ir mokėdamas tikrai ne viską sugebėjau gauti 10. Testai man nepatinka dėl to, kad juos parašęs LABAI retu atveju gali apginti savo mintis...

Negaliu nesutikti su tavimi. Labiausiai nervina, kai būna duota ribojama vieta atsakymui, kurios, nors nusišauk, negalima "praplėsti" savo nuožiūra. Tada dar užtrunka savo atsakymo suspaudimas (surarinimas) iki reikiamo ilgio

Turejau pora egzaminu zodziu, kurie leme 100% pazymio. Nieko gero galiu pasakyt, nes labai priklause nuo to, kas vertino (buvo nemaza grupe zmoniu, teko stebet kaip visi 4 destytojai vertino), tai kiekvieno vertinimo kriterijai kazkiek skyres, vertino kai kurs nesuvokiamus dalykus palankiai. Nieko nera teisingiau vertinant kaip testas. Ten nera galimybes prasisukti ar pan., tai maksimaliai patikrina zinias ir vertinima gali atlikti kompas - 100% teisingas vertinimas.

Testai ne visoms sritims tinka. Be to, čia neapsisaugosi nuo nesupratimo, tiesioginio iškalimo. Man labiau patinka egzaminas raštu+žodžiu. Jei ko nedarašei, lieka galimybė gauti klausimą ir nenukentėti. Fizikos fakultete kai kada populiarus dalykas yra. Ypač, kai reikia paaiškinti fizikinius reiškinius. Gali pasirašyti beveik viską arba nieko, ir tada pakalbi su dėstytoju. FF buvo atvejų, kai leisdavo nuo knygos nusipilt viską, dėstytojas išeidavo arbatos pagert, o atėjęs paklausinėdavo taip, kad išsiaiškintų, ar studentas dalyką. Taip būdavo, kad su knyga studentas vos 5-kis gauna Klausimai sukti - jei nesupratai, jokia knyga negelbėja.

Studijuoju vienam geresniu UK universitetu ir pas mus visi atsiskaitymai(isskyrus keleta moduliu, keliose specialybese) vyksta rastu. Sudaromos tokios salygos, kad nusirasyti net teoriskai neimanoma. Deja neteko studijuoti Lietuvos universitetuose, bet is mano draugu ir giminaiciu patirties ir pasakojimu, tai susidariau toki vaizda: universitetai yra diplomu gamybos cechai, kuriu tikslas yra ne sviesti, o surinkti pakankamai studentu (studentai = pinigai), kad uztektu destytoju, dekanu ir tt atlyginimams. Minetos personos dazniausiai buna senukai is paskutiniuju besilaikantys savo kedes. Jau net nekalbu apie tai kaip ir ko mokoma LT universitetuose, kai pvz autoelektrikai turi filosofija, biologai anglu kalba, o galu gale nieko neismano apie pacia savo specialybe ir kertasi ant tokiu ne i tema moduliu... Nenoriu nuskambeti kazkaip netaip, bet studijavimas Lietuvoje yra laiko gaisimas... Jeigu butu teke likti Lietuvoje, jau geriau buciau isidarbines ir studijaves neakivaizdiniu, bei nusipirkes visus darbus, taip bent gauciau issilavinima( ir turbut zinociau ne ka maziau uz tuos, kurie sedi dieninese), bei neprarasciau gyvenimo metu trindamas suola beprasmiskai, bei pakopciau karjeros laiptais. Manau, visi darbdaviai Lietuvoje jau senai zino, kokiais budais gaunami tie diplomai ir jie nieko jau nebereiskia, svarbus tampa asmeniniai gebejimai ir pazintys, tad tai tik dar vienas teiginys palaikantis mano minti, kad Lietuviskas diplomas yra nieko vertas... Taigi, tegu gaudo ar negaudo tu, kurie perka ar parduoda rasto darbus, vistiek bus tas pats sudas tas diplomas, kol patys universitetai neprades keistis.

Juokingai skamba kai tokie verslininkai gindami savo interesus sako, kad žalos nedaro... Sutinku, kad vienas kitas nusipirkęs, taip ar taip pirktu, tik dabar bent mokesčius sumoka, tačiau yra ir kita medalio pusė - motyvacija. Kol vieni geria, tusina ar dirba, kiti mokosi. Ateina atsiskaitymų metas, besimokantys ateina su žinom gauna tarkim 8, nemokslus kontingentas ateina su paruoštukais gauna irgi 8. Studijos baigtos ir visi gauna diplomus. Prasideda darbo paieška, tūsintojai užgyvenę kontaktu, kabina makaronus, vinioja vatą į saują ir išsimuša darba, dirbantys toliau sau sėkmingai dirba, o doras ir išsilavinęs žmogus darbo jau negauna - visos tos pastangos ir jokio darbo. Toks jaunimo sktatinimas veda tik prie baisingai intelektualios valstybės su baisingai intelektualiais žmonėmis... paskaičius niudienos aktualijas matom lietuviško švietimo rezultatus...

Ne, būtent - verslininkas žalos nedaro. Juk man nieks nedraudžia iš tavęs užsisakyti ir nusipirkti tyrimą apie Lietuvos griovių vidutinį gylį. Nemažai tyrimų bendrovių taip pragyvena - visokie TNS-Gallup'ai, sociologinių tyrimų bendrovės, etc. Tačiau pažvelk - visada tuose tyrimuose, jų ataskaitose būna nurodyta užsakovas ir atlikėjas. Tuo tarpu studentas, ištrindamas/nepateikdamas darbo, tyrimo atlikėjo duomenų, arba jų vietoj pateikdamas savo duomenis, pažeidžia įstatymus. Ir tik studentas. Ir tik universitetų pareiga sugaudyti tokius studentus, o ne naikinti iš kito galo - verslininkus, korepetitorius, ar ką kitą.

Taisykles sukurtos tik akliems durniams tam, kad sumazetu bereikalinga konkurencija (imu pavyzdzius is verslo, politikos ir visur kitur) O kol jusu sovietinis mastymas gaus updeita, jog saziningiem darbstuoliam vietos po saule nera, tol kiti sieks kuo daugiau sviesos ir augs greiciau, nes nebijo issukiu. Geriausios pamokos is univero buvo - gudrauk, apsimesk geresniu negu esi, nes jei ne tu, tai kazkas kitas tai padarys ir liksi sesely. Taisykliu nera. Tik desniai.

Štai ko reikia mokyti univeruose! O tai jaunimo galvose - kažkokios kreivos idėjos apie laisvą rinką, ekonomikos dėsnius, teisines valstybes ir valdžios kovą su korupcija

Leisk paklausti, daug pasiekei pagal savo specialybę? Ir dar vienas pastebėjimas - būtent tavo mąstymas yra sovietinis. Tiksliau išsivystęs, kai mes buvom SSRS sudėtyje. Ir būtent tavo mąstymui reikia update'o.

Jei mano mastymas sovietinis, tai kodel jis naudojamas daug intensyviau vakaru salyse? ypac amerikoj, vakaru europoj? Tie patys biznieriai mieliau ciukcias ir arabus samdo pigiam darbui spjaudami i belekokias etikas, nes yra konkurencijos desnis, kuris priestarauja tavo religinems etinems taisyklems.

Tu, pasakyk kaip galima kovoti su korupcija, jei esi pats korumpuotas? Čia tas pats, kas varnas varnui akies nekerta, ar ne?