Abiturientų pasirinkimas: bus daug teisininkų

Turbūt tokią problemą geriausia spręsti keičiant vidurinio lavinimo kursą. Didinant tiksliųjų mokslų pamokų skaičių. Stengtis sudomint moksleivius naudingesniais ir reikalingesniais dalykais.

Paprasciau sumazinti teises finansavima iki 0-1% bei padidinti tiksliuju mokslu finansavima.

ir taip visiem socialiniams mokslams skiriama tik 30 procentu sumazinimas nepades. Reikia keisti vidurines mokyklas pvz fizikoje chemijoje reiketu daugiau labaratoriniu darbu dabar moko vien teorija.

Nas litovcov nipanet... geri svarščikai (specialistai) po 5-10 tūkstančius uždirba, vidutiniai minimum 2, o eiliniai biurokratai 1.5-3 tūkstančius gauna ir vistiek visi nori būti biurokratais. Negi mes tokie tinginiai ir taip bijom darbo? Na ką turėsim dar daugiau biurokratu kurie nieko nesukurs nei sau, nei kitiems. Taip ir liksime "išsilavinusiais" skurdžiais be profesijos.

Problema nebutinai pamoku skaiciuje. Rinkdamasis teise, ekonomika, vadyba busimas studentas galvoja bus teisininkas, advokatas, finansu ekspertas ar dar kas nors. Toks darbas ir apmokamas gerai ir ivaizdzio negadina. Tuo tarpu rinktis inzinerines specialybes atbaido mintis apie darba. Elektrikas? Mechanikas? Statybininkas? Mokslininkas kazkoks, ar servizo darbuotojas? Trumparegiskai paziurejus nesimato perspektyvu arba to norimo darbo, o buti kazkokiu mokslininku is viso atrodo nesamone. Todel ir renkasi teise, vadyba...

Duok man dabar pat skelbimą kur ieško suvirintojo ir moka jam nu kokius 3tūkstančius į rankas ir tada pašnekėsim kaip gera būt suvirintoju

Darbdaviai graibsto technologinių mokslų specialistus? Iš savo asmeninės ir pažįstamų patirties galiu pasakyti, kad dauguma žmonių bėga iš technologijų mokslų, kai juose padirba. Mano klasėje buvo 30 žmonių. Klasė - gamtamokslinės srities. Praktiškai visi mes mokėmės puikiai, egzaminus išlaikėm l. gerai, didelė dalis - puikiai. Visi sėkmingai įstojom ten, kur norėjom ir visi baigėme puikiai. Ko gero, visiems teko padirbėti savo pasirinktose srityse ir dabar, praėjus trejiems metams po bakalauro studijų baigimo, situacija tokia, jog dauguma perėjo į socialinius mokslus. Ne todėl, kad blogai sektųsi inžineriniai ir gamtos mokslai, o todėl kad darbas socialinėje srityje nepalyginamai įdomesnis ir pelningesnis. Pabandykit įsivaizduoti save - pabaigėte chemiją ar kokią genetiką. Dirbate pagal spec. ir susitinkate su senu pažįstamu, kuris dirba su marketingu. Jis mokykloj nesimokė, univėrkėj išvis "pjovė grybą" ir gauna daugiau nei 2 kartus daugiau nei jūs, mažiausiai 4 metus lieję prakaitą prie tos chemijos arba genetikos. Ir čia dar ne blogiausia. Blogiausia tai, kad socialinių sričių darbai paprastai būna daug įdomesni, kūrybingesni ir net lengvesni nei tiksliųjų mokslų. Tai kaip jūs jausitės po pokalbio su tokiu pažįstamu? Taigi jei darbdaviai ir graibsto techn. mokslų specialistus, tai tik dėl to, kad tikrai retas, padirbėjęs tokį darbą, jame atranda save. Šiuolaikinis žmogus siekia gyvenimo kokybės, kūrybinės erdvės idėjoms, laisvės, galų gale finansinės gerovės... Technologinio pobūdžio darbas tai gali pasiūlyti tik išskirtiniais atvejais... Ir galui truputį pačios naujausios "statistikos". Esamu metu ieškausi darbuotojo papildomam darbui pareigoms - fotografo vadybininkas. Per kelias dienas gavau virš 350 CV. Tikrai daugiau nei 1/3 yra chemikai, inžinieriai ir biomedicininių mokslų atstovai. Dauguma motyv. laiškuose rašo, kad darbas pagal specialybę jų visiškai nedomina ir CV matau, kad jiems jau teko jį padirbėti.

Nu, nu kur čia taip uždirba?

http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=58665493 apie suvirintojus

TIK trečdalis. Tai yra normalu. O kaip tu manai, ką jie turėtų rašyti motyvaciniame laiške, turėdami tiksliųjų mokslų išsilavinimą? Sėdi liaudis be darbo ir siunčia CV į visas puses. Motyvacinius pagal šabloną rašo, šiek tiek pakoreguoja ir vuolia. Ir tik jau nereikia, kad dirbant fotografo vadybininku gali geriau savo kūrybines galias realizuot, nei dirbant kuriančiu inžinieriumi ar pan.

"Gerai būtų šiek tiek argumentų (statistika ar pan.?), kad pagrįsti šitą teiginį". VISI mano pažįstami dirbdami su foto, ekonomika, dizainu, teise, reklama, viešaisiais ryšiais ir kitu marketingu gauna daugiau nei tie, kurie dirba privačiose farmacijos ir technologijų įmonėse. Aš tikrai galiu surašyti atlyginimus, kiek moka didžiosios technologijų kompanijos Lietuvoje, bet kadangi žiniatinklyje neslepiu savo tapatybės, nenoriu veltis į konf. info skandalus. Bet patikinu - dideli technologų atlyginimai Lietuvoje - iliuzija! O kad išgraibstomi specialistai, kurie dirba už 1500 Lt - jokia naujiena... "Ir tik jau nereikia, kad dirbant fotografo vadybininku gali geriau savo kūrybines galias realizuot, nei dirbant kuriančiu inžinieriumi ar pan." Kūrybinius gebėjimus gali realizuoti visur. Galimybės beribės! (-:

Nepamiršk lyginti pareigų "aukštumo" ir atsakomybės, kurią prisiima darbuotojas. Eilinis ekonomistas, eilinis teisininkas ar vadybininkas krapšto tuos pačius varganus 1500-2000lt(jei dar darbą gauna, o tai padaryt yra gerokai sunkiau, nes konkurencija begalinė), kaip ir eilinis inžinierius, taigi nereikia čia spangt, kad dirbdamas ekonomistu, teisininku ar kokiu kitu šūdmaliu krausi šakėm pinigus (per tokį mąstymą už tai ir turim bedarbių). Taip nėra, ir aplinkiniai pavyzdžiai man puikiai tą rodo. Net darbo skelbimai ką kita rodo. Be abejo, nereikia norėt, kad eiliniu dirbantis uždirbtų kalnus - taip nėra jokioje srityje. Ir apskritai, užjaučiu tuos, kurie sutinka dirbt už 1500lt.

Nežinau, ar darbo skelbimai kažką labai objektyviai rodo. Juk vienai technologinei įmonei tenka daugybė socialinių.

Kiek teko girdėti, Lietuvoj tikrai daugelio inžinierių (kad ir kokios specializacijos) atlyginimai yra [1,5k;2k] intervale. Ir žmonės susitaiko su tokia padėtimi, toliau gyvena. Technologinių mokslų junior'as, turintis polinkį būtent tai sričiai, užsienyje iš pradžių skina 6-7k lt/mėn., vėliau, aišku, atlyginimas augas prisiimant daugiau atsakomybės, kylant karjeros laiptais, įgaunant patirties. Tuo tarpu Lietuvoje žmonės, apimti nepaaiškinamo beviltiškumo, savęs neįvertinimo ar nesugebėjo pamatuoti galimybes racionaliai, skundžiasi ir toliau merdi nesiimdami priemonių.

man tai keista, kaip žmonės šneka "užjaučiu tuos, kurie sutinka dirbt už 1500lt.", kai patys dar tik vos mokyklą baigę ir jokio darbo nedirbę "1500lt per mažai, 5000lt nieks nemoka,nes nemoku nieko daryt už tuos 5000, tai nafig, visai nedirbsiu" oj kiek daug su tokiu nusistatymu lakstančio jaunimo

Šiek tiek ydinga praktika - vienas darbuotojas, kuris kuria, ir 3-4, kurie vadovauja ir skaičiuoja.

Taip turėtu būti, bet Lietuvoje taip nėra. Pvz. koks nors "kietesnis" informatikos specialistas Lietuvoje dirba kokioje nors biurokratinėje institucijoje "IT projektų komisijos pirmininku", ir dėlioja parašus, o kitas toks specialistas toje pačioje institucijoje kuri tik užsiima parašų dalinimu prižiūri jos IT infrastruktūrą. Nei vienas, nei kitas jokios pridėtinės vertės nesukuria, o pirmas dar ir trukdo tiems kas užsiima kokia nors veikla. Va tokių "specialistų" Lietuvoje daugiausia, bet ar jie reikalingi ir ar jie išviso verti pinigų? Lietuvoje privačiame sektoriuje dirba tik 200 000 žmonių iš milijono! tai apie kokia pridėtine verte mes galime šnekėti. Atmetus medikus, mokytojus, policija, kareivius ir gaisrininkus beveik visi kiti likę yra tokie "diplominiai specialistai" . Be to daug privataus sektoriaus gyvena iš valstybinių užsakymų. Taip, kad Lietuvoje situacija tragiškai bloga todėl, kad "diplominiai specialistai" ir nesukuria tos pridėtinės vertės. Reikia kurti, daryti verslą tik tuomet atsiras ta pridėtine verte. Ir prie jos prisidės nuo šlavėjų iki vadovų. O algos tiesiogiai ir priklauso nuo sukuriamos pridėtinės vertės(privačiame sektoriuje), o ne ir lempos "tiek aš vertas".