Lietuva pagal mokslus metančių jaunuolių skaičių – tarp pažangiųjų ES šalių

Negerai. Didelis procentas toliau besimokanciu rodo silpna atranka. Nevyksta naturali atranka, atsiranda disproporcija visuomenej, nuverteja diplomo statusas. Viena is priezasciu gali but per lengvi aukstieji mokslai, per mazi reikalavimai. Didelis procentas baigusiu rodo, per dideli sistemos pralaiduma. Daug baigusiu turi tik popiereli, bet nieko galvoj. Studiju kokybe yra apgailetina. Universitetai yra tik pelno siekiancios organizacijos, jie suinteresuoti i kieki, didesnis kiekis - didesni pinigai, todel pralaiduma (studiju lengvuma) aitinkamai subalansuoja didesniam pelnui. Kol taip bus, diplomo verte bus pastoviai krentanti. Pats meciau mokslus, nes pasidare gaila laiko sedet paskaitose is kuriu nejauciu apsoliuciai jokios naudos sau, per ta laika galiu savarankiskai mokintis svarbesnius dalykus tiek teoriskai tiek praktiskai.

Belieka pritart kolega. Visgi manau kad specialybiniuose dalykuose situacija geresnė, kalbant apie profkes ir kolegijas, jose praktikos yra žymiai didesnis skaičius, todėl jeigu jau ir nusirašai per teoriją, per praktiką vis vien turi užduotis atlikti, taigi mokslas kiek sudėtingesni, ar reikalaujantis daugiau įdėto darbo. Tačiau mane piktina nusirašymo mastai, juos pažabojus mokslo kokybei neturėčiau didelių priekaištų.