Lietuvius „ištiktų šokas“ sužinojus, kiek mokomasi Azijoje

Azija, tai čia Japonija su P. Korėja? Jei procentaliai visa azija, tai nelabai tikiu.

Kad ir kaip ten bebūtų, šalys, kurios dar prieš dešimtmetį buvo ekonominių pajuokų objektas, augant jauniems protams greit taps lyderiaujančiomis. Kita vertus, Lietuva bendrame kontekste neatrodo apgailėtina. Tik, žinoma, ta intelektualioji jėga bus panaudota kitose šalyse...

Mokos daug, bet ne kažką sukuria daugiau, nei Vakarų Europa. Kiek esu girdėjęs, tas jų mokymas paremtas kalimu, o ne suvokimu.

Visoje Azijoje yra taip. Šiuo metu Kinija jau kone pasivijo Japoniją mokymosi sunkumu. Vaikai ateina valanda prieš pamokas į mokyklą, ir pasidaro skyrių į priekį, tam, kad viską iš anksto žinotų ką mokytoja aiškina. Pamokoms pasibaigus, jie dvi, tris valandas sėdi mokykloje papildomai mokydamiesi, grįžta namo apie 6h vakaro, pavalgo ir toliau sėdi prie knygų iki 23h. Tada iškart eina miegoti, keliasi sekančią dieną 5-6h ryto. Savaitgaliais darbas su korepetitoriais ir pan. Toje pačioje Kinijoje kyla nuolatiniai debatai visose medijose ar tai normalu ir ar reikia vaikus taip užkrauti. Iš esmės, universitete lengviau nei mokykloje. Čia kaip vienam Kinijos blog'e 11tokas rašė: "Norėčiau sugebėti ištverti nevalgęs, tada turėčiau dar daugiau laiko mokymuisi". Kas liečia korėjiečius, tai dabar tarkim, mokausi Kinijoj, 70 proc. grupėje yra korėjiečiai. Visi jie į priekį pasidaro visą skyrių, pasiruošia kiekvieną pamoką, taip kiekvieną dieną. Tas atima žiauriai daug laiko, mes, vakariečiai dažniausiai tiesiog pasiduodam, nes norint varyt taip kaip jie reiktų prie knygų sėdėt 4-6h per dieną, neskaitant paskaitų. Ir taip kasdien. Mums pradeda stogas važiuot, jiems tai atrodo visiškai norma ir savaime suprantama, nes jie prie to pripratę.

Papasakok ką pats mokaisi, kaip tos studijos atrodo ir pan. Galėtum ir daugiau papasakot apie jų kultūrą ir įpročius, susijusius su švietimu ir mokslais.

Na bet čia juk aprašomi kažkokie rezultatai. Ne procesas, o rezultatai. Dėl sukūrimo, tai čia tik laiko klausimas. Juk dar prieš 10 metų rytų šalys, neskaitant Japonijos ir P. Korėjos, išvis nieko nesukurdavo. O dabar - ekonomika kyla, auga elektronikos, telekomunikacijų ir IT korporacijos. Sparčiausias vartojimas ir svarbiausia - kapitalizacija. Svarbu ne tai, kaip ten dabar yra. Svarbu - tendencija.

Kad ner pasjuos rezultatu. Vieninteliai rezultatai - puikus kalikai, zino mintinai 10 irankiu, bet nesuvokia kaip jais naudotis.

Japonai, p.korejieciai nieko nepasieke? Niekur ne pirmauja? Is kur pareina visos naujausios technologijos?

siaip japonai ir korejieciai dar nera tokie ziaurus kalikai, kaip kinai. Bet is esmes taip, didzioji dalis populiacijos moka tik iskalti. O tose paciose aziju kompanijose yra ne vienas ir ne du vakarieciai vadovaujanciose pozicijose, kurie ir kuria. Yra zinoma dalis ir vietiniu, kurie nestandartinio mastymo, bet is esmes, rytuose visa laika buvo koks karalius ar Dievas, kuris ir pasakydavo, kada reikia eit ravet ryzius, kada jau pjaut, ar dar ka nors daryt. Todel ir dabar jie vis dar iesko, kas jiems galetu pasakyt.

. Čia yra kažkas nerealaus.

- manau esi teisus, tai nerealu, nes padaryta su video redaktoriumi visai iš kažko kito..

Praktiškai viskas ką pasakei yra dalinai teisinga, tačiau iki pilnos tiesos irgi ilgas kelias. Japonai ir Korėjiečiai neatrodo tokie dideli kalikai, nes pas juos yra daug "priverstinės" po pamokinės veiklos. Tai yra, tuo metu, kai kinas toliau mokosi, japonas po pamokų spardo kamuolį, nes taip numatyta švietimo programoje. Tačiau, grįžus namo, tiek kinas tiek japonas vienodai laiko kals toliau. Realiai, Japonai iš tiesų kala mažiausiai, nes jų ekonomika ir visuomenė bene stabiliausia. Korėjiečiai kala tikrai labai daug. Ir jų žinios dažniausiai yra grynai iškaltos. Bet kokioje diskusijoje atsakymai eina klišiniai, bene tokie, kokius pateikia ir pavyzdžiai vadovėliuose. Kas liečia kinus, tai realiai toks krūvis yra pakankamai naujas reiškinys, nes dabartiniai magistrantai mokėsi pagal visai kitokį krūvį, negu dabartiniai Kinijos penktokai. Realiai laikas parodys, kaip toli tas kalimas nueis. Vakariečiai vadovaujančiuose pozicijose yra tam, kad juos būtų galima išnaudoti dabartiniu laiku, tai yra perimti jų sukauptą know-how. Po kiekvienu vakariečiu stovi kinas, kuris praktiškai mokosi ir periminėja know-how. O šiaip vidutinis kinas vidutinį vakarietį verslumu lenkia dešimteriopai. Kinijoje perspektyviausi yra tie vaikinai, kurie moka daryti pinigus, tai yra ne tie, kurie dirba pastovų darbą, ar ypatingai gerai mokosi, o tie, kurie visada kažkaip jų sugeba pasidaryti. Labai daug kartų teko girdėti išsireiškimą "he knows how to make money". Dėl paskutinės dalies su diktavimu kada ką daryt į lankas jau nušienauta visiškai. EDIT: MrT po paskaitų 4-6h. Lietuvoje buvo visai dzin. Nes Lietuvoje turėjom daug dalykų, ir bendras laikas susidėdavo iš skirtingų dalykų. Tuo tarpu Kinijoje, visi mes mokomės kinų kalbą. Įsivaizduok taip, 4h kinų kalbos paskaitose, tada grįžti namo ir sėdi prie tos pačios kinų kalbos dar 4-6h. Laikas paimtas priklausomai nuo to, kada grįžti, nes realiai ar taip ar taip sėdi iki nakties Esmė ne tame, kad tingisi ar sunku, esmė tame, kad pasidaro bloga žiūrėti į vieną ir tą patį dalyką nuolatos.

Patariu tada pasidometi apie japonu Soroban ir kaip jie mintinai skaiciuoja su juo. Pradziai: http://www.youtube.com/watch?v=Px_hvzYS3_Y

- bendrai, tai suplakta keli dalykai: 1. Visame pasaulyje esama fenomenų, kurie sugeba greitai mintinai skaičiuoti.. 2. Tas dvejetainis mechaninis procesorius, tai tiesiog alina vaikus, pažiūrėk kaip jie visi yra persistengę.. 3. Pilnai pritariu, kad tokia buka aritmetika niekur neveda, ką ir pastebėjo "times911"..

gerai butu jei isviso svietimo sistema butu perkratyta ir klases daromos ne random o pagal sugebejimus, igudzius mokiniu. zinoma tai butu brangiau ir reiktu sukurt gera sistema, bet jei norime tobuleti reikia nuo kazko pradeti

Pilnai pritariu! Neisivaizduoju kam mokykloi ejau as i tos etikos pamokas, kiti i tikybos. Absoliuciai nieko nebepamenu is ju as.

Na del tikybos, nezinau, kaip kitu mokyklose, bet pas mane nuo 5 klases nebuvo kazkokio svietimo religine prasme. Realiai tai buvo etika, tik gal labiau is dvasines puses nei is kulturines. O siaip mokykloje poziuri gerai atspindi fizinio lavinimo pamoka. Kur realiai tu atsiskaitineji normatyvus, o ne gerini fizine forma. Pvz., atsiskaitymas suolio i auksti. Kelektas pas mus mokejo sokti (kurie lengvaja atletika lanke) ir turi sokt is karto ir moket. Kaip as isivaizduoju, turetu aiskinti apie mityba, sporta, mokinti daryti apsilima ir manksta, kaip teisingai derinti sportus ir pan., o ne normatyvus atlikinet, kad galetu geresnius i armija atsirinkti is karto. P.S. del Azijos, tai pats nebuvau, tik is ivairiu Erasmusininku (nu kitaip vadinas i azija), ka girdejau perpasakojau. P.S.S. Statistinis kinas gyvena kaime ir nemoka net bendrines kinu kalbos

Ir augina taip sau sraigtelius sistemai. Pats mokausi tarp krūvos azijiečių ir matau, kad mokslinėm žiniom ir darbu jie tikrai lenkia kitus, bet neturiu jokių kitų savybių, todėl dauguma jų gali dirbti tik paprastą sausą skaičiavimų darbą ir prie valdymo retas gaus prisiliesti. Dar galima pridėti prastesnius komunikacijos įgudžius ir iš visų tų daug dirbančių vaikų lieka tik sraigteliai, neretai net ir be asmenybės...

Straipsnyje rašoma, kad mokosi daug, bet nenurodo kiek konkrečiai. Po tokio mokymosi vaikas visai nustotu mokytis.