Specialistai nustėrę: fiksuojamas dramatiškas berniukų ir mergaičių rezultatų mokyklose skirtumas

Kam rūp tie pažimiai mokykloje visą tiesą atskleidžia galutinis egzo rezas

Ir kokią gi tą tiesą atskleidžia? Kad paskutiniai abitūros metai yra dūros stumimo metai?

Aš kalbu iš savo patirties nes mokykloje mane lenkė dauk tokiu moksliuku katrie del pažymio kalė kiekvieną terminą nesuprasdami esmes, per egzą juos apdėjau ir įstojau aukštesniu balu. Nekalbu apie visus moksliukus, kaikurie išties gerai varo. Įdomu man būtų pasižiųrėti valstybinių egzų rezus, neabejoju jog ten susivienodina tas skirtumas tarp merginų ir vaikinų buvęs mokykloje. Nu lietuvių kalbos egze gal visgi panos stipriau pasireiškia...;D

išlaikyti net nesupratus pačios esmės; svarbu, kad iškalama, kas reikalaujama. Na, dar fizikos ir chemijos egzaminai džiugu, kad reikalauja ne vien iškalti, bet ir pamąstyti logiškai, dėl ko bukai iškaltos žinios nevisad padės. Kalbant į temą: labai abejoju, jog tikrai kalbama apie visą pasaulį. Greičiau kalbama apie Vakarų, nes Azijoje neteko girdėti apie kažkokius pokyčius... Kinijoje mergaitės mokosi geriau, Japonijoje, P. Korėjoje - maždaug taip pat. Taip, pritariu, kad reikia keisti mokymo priemones, nes informacinė visuomenė tikrai padarė įtaką visam gyvenimui, pradedant buitimi, laisvalaikiu ir baigiant mokymųsi. Džiaugiuosi, kad aš iš tos kartos, kai vis dar nebuvo plačiai naudojami naujovės - ar tai projektoriai, ar tai planšetės. Man nepatikdavo net naujojo leidimo chemijos ar fizikos vadovėliai, kur paveiksliukai ir visos vaivorykštės spalvos vadinama „informacija“.

Todėl, kad per paskutinius metus būna daugiausiai švenčių

Dažnai pamirštama biometrinis-funkcinis vyrų ir moterų pasiskirstymas. Pagal beveik bet kokius požymius moterų populiacijos tiriamų individų reikšmės ties viduriu išsidėsto gerokai labiau nei vyrškos populiacijos tiriamųjų. Tai reiškia, kad vyrų populiacijoj gerokai dažniau pasitaiko tiek visiškų idiotų, tiek genijų, nei kad moterų populiacijoje. Paskutinį šimtmetį, ar net daugiau švietimo sistema tobulinama link optimalaus modelio, kai didžioji dalis vaikų sugeba pasiekti maksimalių rezultatų. Dėl to stipriai nukenčia berniukai, nes nei genijai, nei silpnesni už vidurkį negauna mokymo pagal jiems pritaikytą metodiką. Kadangi toms dviems kraštutinėms kategorijoms priklauso daugiau berniukų, nei mergaičių, rezultatai gaunami tokie, kokie aprašyti straipsnyje. Kitas niuansas, ar kurį teko skaityti - švietimo sistema paremta tuo, kad ilgą laiką reikia būti susikaupusiu. Berniukai žymiai trumpiau gali išlaikyti sutelktą dėmesį. Žodžiu, kaip ir rašo Dvigubas Nulis, šiuolaikinė sistema yra matriarchalinė. Na o tiems, kurie mėgsta lyginti savo klasės draugų egzaminų rezultatus, siūlau truputį apsiraminti. Egzus taiso daug žmonių. Nors tą patį darbą taiso du mokytojai, bet tikimybė praleisti klaidą - milžiniška ir priklauso nuo taisančio kompetencijos. Pvz., viena mano giminaitė su raudonais diplomais ir krūva mokslinių straipsnių yra tikras kirvis. Nuoširdžiai užjaučiu visus, kieno darbus ji taisė... O tarkim kita pažįstama, kuri dėsto chemiją, dažnai man skypina, kad padėčiau išvesti kokią nors elementarią formulę, nes pačiai nepavyksta. Tai patys pagalvokit - jei vieno mokinio darbą taisys dvi kokios mokslininkės, tai jis ir gaus tiek, kiek nusipelnęs arba net mažiau, nes vis tiek ras, prie ko prisiknisti... O kito darbą taisys kokios nors dvi blondinės, tai gaus gerokai daugiau ir paskui girsis visiems klasėje, koks jis gabus, aplenkė pirmūnus ir pan...

. Lyg ir dar buvo šnekėta apie įvairius vertinimus, bet jau sunku prisiminti kur ir kokiose diskusijose šios temos buvo nagrinėtos.

Ką aš pastebėjau, mokykloje panos varo geriau, unike panom iki vyrų būna toli toli. Vyrai susikoncentruoja geriau į vieną dalyką, moterys į visumą. Tai įtakota evoliucijos.

man atrodo kad berniukai pagaliau pamate kad nebutina gerai mokytis ir zubrinti viska is eiles mokykloje tam kad gerai gyventi. Siuo metu kaip tik tie bemoksliai daznai gyvena X kartu geriau uz moksliukus, kuriem labai rupi ju pazymis uz kontrolini. O merginom kaip tik labai rupi tie pazymiai, tam kad nebuti prastesniai uz savo drauges, iskelt save auksciau uz kitas.

Šitą straipsnį galim apskųsti lygių galimybių aniems, kaip jie, kontrolieriams Pagal įstatymą skirstyti pagal lytis... Juokauju Tiesiog kvailai skamba - dvidešimt metų nepriklausomybės visi seimai po kelis kartus reformavo švietimą - viskas dėl švietimo kokybės! Visame pasaulyje mokymas vyksta pagal revoliucines metodikas, mokiniai neskatinami kalti, amerikonai net nebemokina ranka rašyti - ir viskas perniek? Tai arba reformatoriai sugriovė švietimą (vakarų pasaulyje, nes rytuose mokiniai gudrėja) arba šitas tyrimas kenkėjiškas Visvien juokinga Prisimenu mokyklų holus - kur nenueik, visur kaba tarybinio stiliaus šūkiai: „mokykla garantuoja geresnį efektyvesnį, mokykla rūpinasi, mokymo vizija...“ tai žinot, atrodo kad iš tikro kažkam rūpi švietimas

Šiaip tema labai įdomi, noriu palikti komentarą ir iš medicininės pusės. Labai ilgą laiko tarpą merginų protinis vystymasis sulėtėdavo joms prasidėjus mėnesinėms - dėl elementariausios geležies trūkumo. Yra atlikta daug eksperimentų su gyvūnais, kad neduodant reikiamo geležies kiekio maiste vėliau jiems visą gyvenimą išlieka kognityvinių sutrikimų. Tačiau maždaug po 1980-90 metų geležies trūkumo anemijų ėmė labai smarčiai mažėti it vis mažiau mergaičių susidurdavo su šia problema - dėl ko ir vėliau gyvenime išlikdavo su geresniais kognityviniais gebėjimas, kaip liaudis pasakytų, protingesnės Medikai tą labai senai yra pastebėję ir patys pedagogai jau laukė tos dienos, kai mergaitės pralenks vaikinus, bet tikrai nėra taip, kad vaikinai dėl to kvailėtų - nebent jeigu berniukas auklėjamas ir auginamas šeimoje, kur jam aiškinama, kad jis yra kažkoks gudresnis už moteris vien dėl to, jog yra vyras, tokiu atveju protingų mergaičių ( o kai kuriems ir kitų berniukų) buvimas jam gali tikrai numušti motyvaciją mokytis mokykloje (kad ir kaip kietai jis bandytų aiškinti kodėl nesimoko ) Bet nereikia jaudintis - per keletą kartų, jei tik kas nors nenutiks, turėtų viskas išsilyginti. Apskirtai tai nebalai suprantu kas čia per skambinimas pavojaus varpais. Na, buvo protingesni vyrai, dabar bus protingesnės moterys, po to gal bus lygu, po to vėl kurie kurios ir t.t. Vien tik protas gyvenimui laimės nesuteikia ir pasisekimo negarantuoja, nors mums, tokiame forume besilankantiems, gal selektyviai ir atrodo, kad žmogaus protas yra svarbiausia jo savybė.

, didelę įtaką turi dėmesys ir jo sukoncentravimas.

Aš visgi sutinku dėl Enorcos teiginio dėl proto per didelio sureikšminimo. Dažniausiai labai protingi žmonės nebūna labai laimingi. Žinoma, dar daug kas priklauso nuo to, kaip apibrėšime protą ir dar kokioj aplinkoj tą protą vertinsim. Jei paleisi bušmetą ar dar ką iš ten pat kur nors Londone, tai atrodys kaip idiotas, bet lygiai taip pat bušmenams atrodys pas juos atvežtas Londono gyventojas. O žmogaus vertinimas, kad ir kaip norėtųsi tai paneigti, visada yra subjektyvus.

Dėl viso pikto, ne tik protą reikėtų apibrėžti, bet ir pačią laimę, kuri kiekvienam individui bus individuali Kaip bepaimsi, viskas reliatyvu

O aš manau, kad mokyklose dirba per mažai mokytojų vyrų. Kiek pamenu iš savo mokyklos laikų, tai jei dalyką dėstydavo moteris, tai tas dalykas geriau sekdavosi mergaitėms, jeigu vyras - tai geriau sekdavosi berniukams. Tiesiog mokytojų vyrų ir moterų dėstymo stilius skirdavosi. Mokytojai vyrai labiau palaikydavo discipliną, griežtą pamokų tvarką ir vertinimus. O mokytojos moterys pamokas labiau vesdavo bendravimu, bandydavo mokinius papirkinėti įvairiomis nuolaidomis ir pan.

Prie ko čia ta laimė? Apie gebėjimus kalbam. O laimė, labai jau sunkiai apibrėžiamas dalykas...

Kokios salygos toks ir mokslas. Berniukai uzsieme isgyvenimu mokykloje, mergaitems px, jos kaip ir apsaugotos, gali sau krimst mokslus. Tokie auklejimo padariniai. Kai del tiesiogines naudos dabar aukojama tolimesni tikslai. Anksciau budavo kontrole, tai kai kas galejo mokytis, siuo metu pagal principa isgyvenk jei gali, mokslui laiko nelabai lieka

Iš savo vaikų pavyzdžių galiu pasakyti, kad dukra, būdama 2m, du gaidelius atpyškindavo be užsikirtimo. O vat bachūras 2,5m, dar tik iki žirnius kūlė moka Čia šiaip, nuotaikai pakelti. O skirstyti į jis ar ji gudresnis, manau yra kvaila. Tą gudrumą lemia per daug veiksnių: aplinka, tėvai, gyvenimo būdas. sveikata...

turbūt problema yra ta, kad reikia "iškalti" informaciją, o ne suprati ją. Todėl ir yra toks skirtumas.

Kur yra riba tarp taip vadinamo iškalimo ir supratimo?