VU rektorius: studijuoti universitete ne kiekvienam Dievo duota - valstybei reikia ir santechnikų, ir vairuotojų

iš įstojusių bent 20% tikrai neduota buvo įstoti ir egzaminų jie turėtų neišlaikyti... tik negalima gi studentų sodinti, krepšelį reikia saugoti...

Užskaitau rektoriaus požiūrį ir žodžių nevyniojimo į vatą. Universitetas turi būti visų pirma mokslo įstaiga, o ne aprūpinti rinką. Universitetas turi išlaikyti griežtą poziciją ir prestižą, ir turėti kažkiek autonomijos nuo valstybės. Juk istoriškai būtent universitetai ir jų studentai dažniausiai turėjo daugiausia įtakos revoliucijoms ir valstybių raidai. Juk būtent universitetai visada buvo laisvos ir naujos minties oazės, jei pagrindines mokslo ir mąstymo įstaigas užveršim kaip valstybės nuosavybę, tai kas tuomet reformuos valstybę, kai to reikės? Kvepia tam tikra stagnacija

Nesutinku su išreikštu rektoriaus požiūriu. Kalbėjimas apie universiteto prestižą ir kažkokį vardą išvis neturi prasmės. Universiteto pagrindinis tikslas turėtų būti visuomenės švietimo centras, kuriame būtų kuriamos ir perduodamos žinios bei supratimas apie pasaulį, gyvenimą. Tuo būdu universitete visuomenės nariai galėtų tobulėti ir iš jo išėję pakelti visų narių gyvenimo kokybę. Aišku, tai yra visų švietimo įstaigų tikslas. Prestižas, garbė ir panašios savokos turėtų nebūti asocijuojamos su universitetu, nes jos neprisideda prie pagrindinio tikslo įgyvendinimo. Atvirkščiai, tik apsunkina: eikvojamas laikas ir pinigai - ir labai dažnai užgožia. Paplitęs mitas, kurį mini rektorius, kad norint studijuoti universitete reikia, kad būtų Dievo 'duota'. Absoliučiai klaidingą įspūdį sudarantis 'faktas'. Visų pirmą mažiausiai 50% populiacijos gali studijuoti universitete 'turi galvą'. Iškur 50%? Yra toks Gauso pasiskirstymas (http://en.wikipedia.org/wiki/Normal_distribution), kuris puikiai atvaizduoja, kaip žmonių populiacija pasiskirsčiusi pagal IQ (šis koficientas padeda įvertinti žmonių "AKADEMINIUS" sugebėjimus, pvz. kaip jam seksis įprastos studijos). Sveiko žmogos IQ - 90, čia bus tas Gauso kreivės maximumas. Čia dauguma žmonių. Visi turintys aukštesnį IQ yra į dešinę nuo šio taško, ir jie yra 'protingesni nei vidutinis žmogus'. Klausimas: ar užtenka IQ = 90, kad žmogus sugebėtų studijuoti universitete? Praktika rodo, kad užtenka. Žinoma, priklauso nuo studijų. Beveik visų studijų esmė yra ta, kad reikia įsisavinti jau surinktas žinias ir jas išmokti taikyti. Reikėjo Einšteino, kad būtų suformuluota reliatyvumo teorija, bet ar tik jis gali ją taikyti? Taigi kas antram žmogui Dievo 'duota'. Klausimas: ar biurokrato 'leista'?

Jei nebus prestižo, tai protingos galvos nei dirbti nei mokytis į tokią įstaiga neis. Kas yra Gauso kreivė žino visi, ir neskieskim nesamonių kad kiekvienas nors kiek protingesnis už vidutinį runkelį yra vertas aukštojo mokslo. Pvz kalahario dykumos bušmenų vidutinis iQ yra 60, tai ką, vadinasi pusė jų jau gali būti kandidatais į aukštus mokslus ? Reliatyvimo teorijai suprasti ir taikyti truputį aukštesnio intelekto nei vidutinis neužtenka.(turiu galvoje su formulėmis n shit, o ne pasakėčias apie skirtingai senstančius brolius kosmonautus). Neužtenka intelekto man, besiu aklai į tamsą ir spėsiu kad neužtenka ir tau. Universitetas neturi būti vieta vidutinybėms, nes kokia nauda iš jų mokslo? sukurti jie nieko vistiek nesukurs, kas iš to kad prikiši į tuščią galvą formulių ir apibrėžimų, jeigu žmogus nesugeba suvokti proceso ir visko susiteminti tai jis to niekad nepritaikys ir iš to naudos apvalus nulis, geriau tegu iškart eina dirbti netrynęs suolo keturis metus.

Visų pirma, tai klaidinga išvada. Visų antra, šiuo metu, studijuoti gali VISI. Užtenka tik noro. Kur nors tikrai įstosi, ką nors tikrai pabaigsi. Galima net ir nemokamai pasibaigt neįdedant pastangų. Tik kas iš to?..

Sovietmetis davė "universtitetinį" rengimą gamykloms, dabar darbo rinkoms. Postvietmetis išvengimą karinės tarnybos ir būtinumą diplomo net valytojai. Tuščias prestižo vaikymasis. Užtat šiandien turim tai ką turim. Krūvas niekam tinkamų diplomuotų ir didžiulį stygių profesinio parengimo. Visi profai dažniausiai patys išsimokslina. Ar tai plytelių klojėjas, ar IT guru, ar statybų inžinierius. Na su kokiais medikais, architektais normali situacija. Bet mūsų šaliai teko ir tenka pergyventi tokius etapus, kurie duoda savo palikimą. Tikiu, kad pergyvensim ir išaugsim tai. Reik pradžiai išmokt gerbt ir vertint bet kurį dorai ir nuoširdžiai darbą, vertint visas specialybes ir profesijas. Kiekviena jų prisideda prie kiekvieno mūsų gerbūvio. O tada ir į mokslą pradėsime žiūrėt sveikai. Ne kaip į prievolę, ar loterijos bilietą, ar mados reikalą, o kaip į galimybę realizuoti save. Taip, universitetai privalo nustot būt godūs ir atiduot didžiulę dalį studentų ten kur jiems ir vieta - profesiniam mokymuisi.

Galima niekur nestot, universiteto nebaigt ir tapt kirpėju ar picų kepėju. Tik kas iš to?.. Žinoma, atsiras čia tokių, kurie pasakys jog kirpėjai ir 50 litų nepagaili, bet įprastai tai yra minimumas į rankas arba darbas ant savęs slepiant mokesčius nuo valstybės. Kol situacija bus tokia, kad darbininkas iš atlyginimo negali išgyventi, tol bus vaikomasi aukštojo mokslo diplomo lyg kokio išganymo. Visuose skurdžiuose kraštuose taip... Pažiūrėkit tuos pačius meksikietiškus serialus— ten turtingi tik advokatai, gydytojai arba stambūs ūkininkai.

Bet supranti, niekas nuo to nesikeičia. Vejasi žmonės diplomo, o po to jo vis tiek neišnaudoja. Galų gale iš valytojų aukštojo pradeda prašyt, nes ar taip, ar taip - visi turi. Bent jau studijas tada padarykim sunkias, kad tą diplomą gaut reikėtų daug vargt, mokytis - tada bent naudos turėsim. O dabar, tai tik popierius...

Ir straipsnis, ir jūs, bičiuliai komentatoriai, apie darbininkus šnekate iš aukšto - na, tipo, ne universitetas, bet duonai va uždirbsi... Toks požiūris nemažai lemia jaunimo pasirinkimą nebūti darbininkais. Būtent - renkasi nebūti darbininkais, nes tai nekieta Būti verslininku kieta Štai ir lenda į univerus, kad tik nereikėtų dirbti „paprasto“ (suprask - prasto) darbo Žeminkim ir toliau varguolius, mums tai kas Mūsų IQ didesnis

Ir kokios tu naudos turėsi jei visus pradėsi smaugti? Vis tiek vadybininkai ir turintys pinigų tas studijas baigs, o inžinieriai su tiksliukais ir dabar pakankamai sunkiai mokosi. Pasikartosiu, aukštojo mokslo diplomo vaikomasi visuose skurdžiuose kraštuose su didele socialine atskirtimi. Ta pati kirpėja ar santechnikas pinigus pradeda uždirbti tik tada, kai pradeda dirbti sau. Jei lėtesnis ir su matematika nedraugauji, tai lieka minimumas su voku. Ar ne taip?

Priklauso nuo fantazijos. Matematika apskritai ne visur reikalinga.

Ne vien tik ŠU, bet ir visur kitur tos pačios problemos. Čia ne besimokančiųjų, o valstybės problema. Iš tų pačių inžinerinių mokslų, labai dažnai, naudos nulis, nes paprasčiausiai nėra kur savęs realizuot. Kaip negali visi būti programuotojais, taip ne kiekvienas ims kastuvą į rankas ir eis griovių kasti. Galim apsimest, kad Lietuvoj didesnės problemos, kaip universitete studijuojančių skaičius, nėra ir toliau pilstyt iš tuščio į kiaurą. Nuo to niekas nepasikeis— kaip dirbo inžinieriai su vadybininkais už Norfos kasininkės atlyginimą, tai taip ir toliau dirbs

Tai viena iš didžiausių problemų. Nes tai susiję ir su darbo vietomis, soc. išmokomis, o kiek dar pinigų paleidžiama vėjais be rezultato...

Nebūtina visiems dalinti, jei ateina blogiau paruošti vaikai, tai pirma - kaip jie ten istoja, antra - kaip jie baigia? Pas mus tas aukštasis jokios vertės nebeturi, vis daugiau žmonių su aukštaisiais eina į profkes, nes nesusiranda darbo, o tai jau šį tą pasako. Toks vaizdas, kad universitetai į studentą žiūri tik kaip į pinigų maišą (studijų krepšelį, ar kaip uos ten dabar vadina), neužimta laisva vieta - prarasti pinigai. Nesvarbu, kad pagal darbo rinkos tyrimus rinka yra perpildyta ir tų specialistų nereikia, vistiek į tą vietą priims kokį dunduką, kuris susimokės, tai tokia ir aukštojo kokybė.

Nu, o ką tada jaunimui veikt? Jei kažkam nuo vaikystės patinka su lituokliu žaist, tai kodėl inžinerinių mokslų nebaigt? Kiti aukštąjį mokslą baigia, kad sau pliusą pasidėtų. Galiausiai, visi darbdaviai ieško darbuotojų su aukštojo mokslo diplomu, nors jo realiai nereikia. Galim visus universitetus uždaryt, kolegijas panaikint, bet realiai tai jokio teigiamo rezultato neduos. Ne čia Lietuvos problemos slypi.

Na tik nereik fantazuoti. Tie laikai baigėsi su įstojimu į EU ir darbuotojų išsilakstymu po Europa. Šiek atsilikę esate :)

Jei su lituokliu patinka žaist, bet nei fizikos, nei matematikos normaliai netrauki - stot į kolegiją, o ne universitetą.

Suprantu ir pritariu, kad Lietuvai reikalingas elitinis issilavinimas ir tikrai norisi, kad cia igytas diplomas butu vertinamas uzsienyje, bet velgi, santechniku, kirpeju ir t.t. ju tikrai niekada netruks. Taciau ar ne geriau, kuomet didesnis procentas visuomenes baige aukstesnio lygio moksla? Zinoma, universitetu paskirtis, kurti mokslininkus, pilnai pritariu, bet ir talentingu specialistu reikia, kurei galbut nebus mokslininkais, bet savo srityje bus tikrai reikalingi. Apskritai, kiekvienas sviesesnis visuomenes narys yra pliusas manau valstybei. Kolegijos tikrai neparuos auksto lygio IT ar kitu sriciu specialistu, o pagal elitinio issilavinimo samprata, kuria cia deste, visi geri specilistai turetu buti mokomi tik kolegijose.

Šitoj vietoj noriu labai pritarti Simplicity. Galima diskutuot iki pažalaivimo, kad ne kiekvienam duota ir pan. bet šiuo metu be aukštojo net paprasti darbai nepasiekiami, o darbininko gyvenimas, daugeliu atvejų net dirbant sau, vis tiek negarantuos sotaus gyvenimo. Taigi jeigu žmonės mato, kad aukštasis yra kaip normalaus (net nebūtinai gero) gyvenimo sinonimas VISADA ieškos būdų kaip jį gauti (legaliai, nelegaliai, mokantis ar ne, bet tikrai stengsis, nes tai mažų mažiausiai logiška). Jeigu tam bus paklausa visada atsiras ir visokių privaičų universitetų kurie tą paklausą patenkins su minimalia studijų kokybe. Tikrai žinau ne vieną ir ne du kurie mielai dirbtų statybininkais ar staliais, jei iš to būtų galima oriai pragyventi, bet dabartinė situacija alternatyvos likti be aukštojo nė kiek neskatina.

Ir ką tai pakeis? Kodėl kažkas turi nurodinėti kaip žmogui elgtis su jo gyvenimu? Kodėl Vakaruose niekas nesiveržia į universitetus, o nuo šešiolikos metų lenda į koledžus ir mokosi specialybės? Todėl, kad be klaidų sakinio nesuraitantis krautuvo vairuotojas ten gauna tiek, kad užtenka ir bare su draugais pasėdėt, ir dar alimentus susimokėt Kam jam tas aukštasis jei galima sėkmingai ir be jo gyventi?