Nusirašinėti – "kieta"? Kurių specialybių studentai sukčiauja daugiausiai?

Nesuprantu problemos - pastatyti kameras ir problema isspresta. O del pasižadėjimu - jei Zuokas pries isdalindamas dviracius butu toki pasizadejima daves pasirasyt, ziurek dar dabar orandziniai dviratukai dziugintu vilniecius

"...aukštojoje mokykloje turi įgyti tam tikras kompetencijas, žinias, kurių jam reikės praktikoje..." ir daugumos modulių neoficialus pateisinimas, kodėl tas modulis yra būtinas skamba panašiai į:"pasak legendos...". vertina iš to kaip atsimeni kelis informacijos, kurios nėvelnio nesugalvotum kaip gali panaudot, gabalėlius. ir vietoj to, kad spręstų kodėl kažkam išvis kyla noras nusirašinėt, sprendžia kaip sumažint galimybe nusirašinėt. juk nusirašinėjimas ir yra didžiausias tokiuose dalykuose kurie studentui neįdomus ir jam ten yra tik trukdantis ir jo laiką gaištantis modulis. turėtų pakeist tą požiūrį, kad mokytis turi būt sunku. mokytis, visu pirma, turi būt įdomu.

Reikia keist atsiskaitymų formas. Jei gali nusirašyti kažką, tai tas kažkas realiame darbe bus pasiekiamas per paprasčiausią Google. Tai kam tai žinoti? Reikia žinoti, kaip naudoti informaciją. Esu turėjęs tik du egzaminus, kuriuose buvo vertinamas gebėjimas naudotis informacija. Absoliuti dauguma - atpasakojimų rašymas. Tie du egzai buvo tokios formos - turit savaitę, parašyti vienu atveju - projektą tam tikrai problemai išspręsti, o kitu - mokslinį esė. Remkitės, kuo tik norit. Nors buvo galima naudotis viskuo, buvo labai sunku, bet iki šiol atsimenu beveik viską, ką tuo metu naudojau ir kokius darbus parengiau. Labai gaila, kad per 6-rius metus tokių egzų turėjau tik du.

Pritariu, kad tokio tipo egzai ne tik panaikintu nusirašinėjimą, bet ir priverstu kalikus suprasti žinias, o ne tik iškalti jas. Bet čia atsiranda ir darbų pirkimo problema.

Ne visų dalykų egzaminus gali taip pateikti, kad neitų nusirašyti. O šiaip bausmė turi būti pakankamai gąsdinanti. Pvz pagavo nusirašinėjant - tą pačią dieną išmetamas iš universiteto be teisės sugrįžti.

Bausme ir dabar gasdinanti, pagavo - ispejimas, antra karta pagaus - ismeta. Realybej biski kitaip. Bet teisingai pastebeta, mokytis turi buti idomu o ne sunku. Nusirasinejima tikrai galima sustabdyti yra tam budu, kaip sake, kad ir kameros - vienas veiksmingiausiu budu. Bet ne, genijai sugalvojo lapelius su pasizadejimais dalinti... Zinios kurios bus naudingos...Nebus jos naudingos. Ar as iskalsiu ar as nusirasysiu ju neatsiminsiu. Jei suprasiu ka mokiausi, jau geriau, bet kad ju nera kur pritaikyti. Buciau zinojes kokias "naudingas" zinias man duos universitetas, tikrai nebuciau stojes.

aš vesdamas egzaminą atsiklausčiau ar niekas neprieštarauja ir pastatyčiau kelias kameras nukreiptas į auditoriją... Na tiesiog, vėlesnei analizei prieš miegą

Nemazai destytoju yra tiesiog giliai **** nusirasei tu ar ne.

Na, tarkim esi kokio nei pačiam, nei juo labiau studentam įdomaus dalyko dėstytojas, įtari jog gal nsuirašinėja, kamerų dėka sužinai jog nusirašinėja kokie 80%, ir ką darai? Siūlytuym rektoriui visus išmesti? Iš ko duoną valgysi jei pasiskelbsi oficialiai, kad tavo dalyko nauda nulinė? ;) Iš tiesų tai čia pats atsiskaitymo principas prastas - iškalti ir užrašyti, bet jis lengviausiai kontroliuojamas - dešimtmečiais gali pasakot tą pačią teoriją, o individualias užduotis reiktų galvoti, keisti kas metai ir t.t., žodžiu vargas... deja...

Tai prie to dar pridėt galima darbo gynimą žodžiu. Tai, nors ir darbas pirktas, vistiek teks skaityt, gilintis kas parašyta.

Na pvz ISM'e egzaminus rašant auditorijoje yra bent 2 asmenys ir bent vienas iš studijų skyriaus. Aišku būdavo, kad nusirašo kažkiek, bet nusirašinėti ištisai niekas nedrįso. Tiesa, namų darbus mikroekonomikos varėm nusirašinėjant, bent jau pirmąjį Iki kol parišo visus ir dėstytojas leido pasirinkti - prisipažinti ir surašyti nulius, ar nunešti visų, kurie nusirašė darbus pas dekaną. Niekas nedrįso rizikuoti.

Šitai šiek tiek padėtu, bet ne daug. Nes skaityti ir įsiminti (iškalti) daugelis gali, bet tokios užduoties tikslas yra išmokyti mastyti, o ne įsiminti. Kai studijavau ir pas mus buvo vienas kuris visai nieko nesigaudė, tiesiog viską nuo lapo skaitydavo ką parašydavo. Todėl atsiskaitymą žodžių taip pat reiktu keisti taip, kad nebūtu galima iškalti. Bet dažniausiai dėstytojai patys nėra suinteresuoti gaudyti nusirašančius. Per viena egza dėstytojas išėjo į kita kabineta ir pasakė: "Tas kas parašys tegu ateina į pas mane atsiskaityti".

Problema ir tame, kad studentai labai vertina pažymius. Nori gauti kuo aukštesnį. Aišku tai gali lemti noras gauti stipendiją. O kaip dabar, mokęsis kelias valandas, gausi mažiau arba tiek pat, kiek tas, kuris nieko nesimokė ir viską nusirašė? Taip ir plinta šis virusas. Aišku didžiausia problema tame, kad kai kurie dėstytojai sukuria palankias sąlygas nusirašinėjimui.

JAV tikrai nevertina pažymių. Ypač tie, kurie siekia korporacijų kėdžių, kur pažymio skirtumas tarp 10 ir 9 gali lemti kiek nulių tavo algoje bus - 7 ar 8.

Kiek cia verkianciu. Norit pasakyt, kad neivienas nenusirasinedavot? Jei buciau galejas. Buciau ir pats nusirases. Bet... Neturejau tik vieno bilieto pasiruoses. Vietos nebeliko Zinot shuriko desni? Nu tai ta ir istraukiau. Bet px. Gerai kas gerai baigiasi

Aš niekaip neįsivaizduoju, kaip medžiagios išmokimas mintinai gali padėti atsiskaitant žodžiu. Pirma, labai labai aiškiai matosi, kai žmogus informaciją išmoko mintinai - iš kalbėjimo būdo. Jei sugeba paslėpt, tai jau blogai pasirinko - reikėjo eit į teatrą. Be to, labai lengvai gali dėstytojas pasakyt - "paaiškink, ką pasakei". Jei nerašei, pats nedėliojai sakinių, tai nepaaiškinsi. O jei paaiškinsi, tai reiškia be reikalo pinigus leidai darbo pirkimui.

Mokykloje - kiekvienam kontroliniui turėjau špierą, tik nelabai naudodavaus ja... Universitete nė karto nenusirašinėjau, nors ir buvo progų ar galimybių, bet nemačiau reikalo.

Buvau dėstytoju - 80% tikslumu galėjau pasakyti, ar studentas darė pats darbą, ar jam kas padarė, ar naudojosi paruoštuke. Išnaikinti nusirašinėjimą itin lengva, tereikia tik universitetų/kolegijų vadovybės pritarimo. Tačiau to nebus, kol egzistuos idiotiška, laisvosios rinkos debilų prastumta, finansavimo sistema, kai studentas=pinigai. Antra, nusirašinėjimo net neverta bandyti išnaikinti, kol studentui reikia mokintis teorines pievas, be jokių užuominų, kur taikoma. Nebūtina tame pačiame modulyje parodyti teorijos ir išmokinti ją taikyti - gali būti ir atskiri moduliai, tačiau esmė ta pati - taikymas turi būti. Po dviejų metų matematikų mokinimosi man tenka viską persimokinti iš naujo, nes niekam nešovė į galvą pademonstruoti uždavinių bei jų sprendimų būdų. Kokia nauda iš funkcijos tolydumo apibrėžimo ir Koši-Rymano paviršių, kai net neaišku, kaip korektiškai skaitmeniškai apskaičiuoti integralo vertę? Primityvus pavyzdys, tačiau apibūdina tiksliai mūsų aukštojo mokslo ruošimo būdą - chaotiškai sumetam teoriją, sudubliuojam 50% tų teorijų per 10 modulių, ir stebimės tada, kad studentai nusirašinėja? Kitas dalykas - modulis, kurio laborams reikia specifinės programos. Linkomanija rules, bet yra vienas bet - o kas išmokins naudotis programa? Dažna situacija su MathCAD/Matlab'u: -Tai, tamsta, konvoliucijos nemokat, paskaitose nesilankėt? -Ne, dėstytojau, mes nemokam while/for ciklo su šia programa užrašyt... 50% laborų laiko tada suryja ne užduočių atlikimas, o sintaksės mokinimasis. Negi sunku pakurti modulį, kuriame mokintų visų studijoms reikalingų įrankių naudojimosi??? Tokiu atveju tikrai paprasčiau nusirašyt, nei skirt 2x daugiau laiko, nei verta, kad išmoktum Matlab'o pagrindus, tada modeliavimo pagrindus, o tada atliktum užduotį ...

to -, na šitos situacijos pakomentuoti negaliu, nes ISM'e dėl to problemų mažai buvo.

Čia kiekvienas iš savo varpinės, pagal savo patirtį. Vienur blogiau, kitur geriau.