Paskelbta apie oficialias universitetų jungtuves: nebeliks KTU, VDU ir LSMU

Autoriniai mokesčii, kurie yra dideli + dėl 200 - 250 egzempliorių ? Na, esant rimtai šalies politikai, įmanoma valstybei finansuoti.

exas, jei mokaisi, turi mokėti užsienio kalbą. Nemoki užsienio kalbos? Mokslinė literatūra ne tau. Nejaugi tau kažkas vers visus straipsnius, kuriuos skaitysi, kai reikės informacijos? Negana to "-" teisingai pastebėjo, kad reikia tik 200-250 egzempliorių. Išversti teisingai 500 lapų vadovėlį reikia metų. Vien darbas atsieis minimum 50,000. Taigi vien dėl išvertimo knyga gali kainuoti jau 200 LT + atspausdinimas ~50LT + autorinės ir + mokesčiai.

Paprieštarausiu - mokomosios žinios turi būti pateikiamos gimtąja kalba. O vat reikės būti tikru mokslininku ar specialistu, kuriam informacija aktuali tik pati naujausia - mokaisi užsienio kalbą.

Ir pateikiamos. Mokyklose, profkėse ir kolegijose. Sieki universitetinio išsilavinimo? Tai prašom ir atitikti universitetiniam išsilavinimui reikalavimus. Nuo trečio kurso visi dalykai buvo anglų kalba, pirmus du kursus buvo apie pusė dalykų lietuvių kalba ir vadovėlių buvo tiek lietuvių kalba, tiek anglų. Lietuvių kalba vadovėliai buvo laiko gaišimas, apart psichologijos pagrindai (na pagrindai ir ne esminis dalykas) ir dar vadybos vadovėlis buvo pakankamai neblogas. Bet net matematikos buvo laiko gaišimas.

Kažkoks kosmosas, bet sudominai. Nelabai supratau, ką turi omeny, kad mokslas painiojamas su mokymu. Kalbam apie bakalauro studentų paruošimą rinkai, ne apie doktorantus. Jei vadovėlyje parašyta, kad superkompiuteris 600mhz, tai kokių dar nesamonių bus ten prirašyta? Ir iš tokios medžiagos dėsto su mokslu susiję žmonės. Sakyčiau, kad iš profesinio rengimo temų galime drąsiai spręsti apie mokslo kokybę.

Eh, taip ir nesupratai, ką norėjo tau pasakyt. Universitetas moko fundamentalių dalykų! Praktinių dalykų, naujienų studentai turi pasiskaityt patys. Taip, mane irgi mokė asemblerio ir architektūros 16 bit'ų. Na ir kas? Kas būtų pasikeitę, jei būtų mokinę apie 32 bitų procesorius?.. Nieko. Nes veikimas toks pat.

16... pasigyrei... mane mokė apie kvantinį kompiuterį

Matau, kad tavyje gyvas gajus mitas, kad universitetinis išsilavinimas = užsienio kalbų mokėjimas. Ir ypač didelis mitas, kad mokslo kalba yra anglų.

Na KTU turi tokiu knygu, dar pats buvau pasiemes, skysciu mechanika, anglu kalba, kaina netoli 1000 litu, tirazas ~15 jei neklystu, bibliotekininke net bijojo duoti. Lietuviskos po 100lt kazkur kainavo, bet tirazas taip pat mazas, tad nebuvo. Knyga su klaidom, bet neesme. Siaip ta knyga visai patiko, tik klaidos labai akis bade, nors turiu pripazinti, buvo ir geresniu vadoveliu, is kuriu daug lengviau mokintis (geriau paaiskinta, net merginos iskart suprasdavo apie ka raso), bet....negi destytojas leis mokintis ne is savo knygos?

Tiesa sakant nelabai suprantu kokio velnio ktu reikejo jungtis, siuo metu tai yra vienas is dvieju geriausiu universitetu lietuvoje(ar VU geresnis aisku dar galima gincyti), o po susijungimo kazin ar pavyks issaugoti net ir ta antra pozicija.

Kaip tik į šitą temą kreipiu, kad fundamentas, apie kurį rašai, yra pasenęs ir neatnaujintas. Arba dar blogiau mokslo dalykai gyvena savo gyvenimą, biznis ir visuomenė - savo. Ne hercuose ar bituose esmė, o, apkritai, aktualumas. Savo pavyzdziu būtent šitą norėjau pabrėžt.

Visi trys universitetai stiprūs skirtingose srityse. KTU tiksliuosiuose fiziniuose moksluose, VDU humanitariniuose ir galbūt socialiniuose moksluose, LSMU - biomedicinos. Tad jei sėkmingai įvyktų jungtuvės, gautųsi dar stipresnis universitetas.

1. Universiteto vadovėliai leidžiami labai mažais tiražais, taigi vienas vadovėlis kainuoja labai brangiai. Net angliški vadovėliai kainuoja 70-100 Eu ir daugiau. Sumokėjus autorinių teisių sąvininkui, vertėjui, vieno lietuviško versto vadovėlio savikaina garantuotai viršytų 1000 litų. 2. Kas vers? Kokybiškam vertimui irgi reikia specialisto. O tai irgi labai didelis, daug laiko suvalgantis darbas. Kam specialistui užsiimti tokiu nedėkingu užsiėmimu?