Po matematikos egzamino KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis pratrūko: „Valstybė pataikauja bukagalviams ir tinginiams“

Aš nesugalvoju nieko gudriau kaip šitą naudoti http://en.wikipedia.org/wiki/Chu-Vandermonde_identity su m=r=6, n=5. Sumą išskaidome į dvi, su k lyginiais ir ne. Tuomet pažymėjus (a,b) binominį koeficientą "b elementų poaibis iš a elementų", tikimybė "suma lyginė" bus lygi ((5,0)(6,6)+(5,2)(6,4)+(5,4)(6,2))/(11,6)= =(1*1+10*15+5*15)/462=226/462. Ar tiek reikėjo gaut?

Burgis kaip zmogus labai jau sudetingas, viena vertus jo pasisventimas visiems gelezines valios ir mokslui atsidavusiems zmonems yra pavyzdinis, bet kita vertus, reiketu jam truputi atsimerkti ir pamatyti is ko Lietuva nulipdyta. Tikrai dauguma ne sviesiausi zmones ir uzkirtimas jiems siekti aukstojo mokslo, nemanau, kad nei mokslui imliems zmonems nei kam kitam yra naudinga, net ir tinginiui istojus, yra sansu, kad universitetas, bent kazkiek padarys panasesni i zmogu. Ir kiekvienas aukstaji moksla igijes zmogus yra vienu tamsuoliu visuomeneje maziau, nekalbu apie kokybe kiekvieno baigusio, visur kvailiu pasitaiko, bet tegul uzuot gabus technikai vaikinas is kaimo, bet tingus, siaip ne taip baigia studijas ir dirba kokioj miesto uzkampio technikos remontinej, negu plaukia tarp alaus bambaliu... O kad i politika ir kitas svarbias sritis patenka idiotu, baigusiu moksla, tai cia manau kita kalba, kodel visi gudrieji, elitas, nesugeba tu vietu uzsiimti, bet kvailiai sugeba? Ir gal beda visgi ne egzamine, o truputi atgal reiketu atsigrezti? Kartele gali kelti kiek nori, bet debilai niekur nedings... Burgis truputi priprato prie savo gimnazijos aplinkos, kur susirenka gabiausius vaikus miesto, tegul ateina i eiline mokykla, kur yra ir gabiu, bet apstu ir idiotu, ir gales visus vadinti idiotais, nes ir anksciau ne karta skambejo jo frazes, kaip visur debilai, tik jis pats vos ne protingiausias.

Ne. Deja.

Na, protingiems žmonėms, politikoje nėra ką veikti. Antra, į valdžia patenka pateptieji, o ne gudriausi ir protingiausi. O dėl emigracijos, tai kiek kitaip: tie, kas renka šimtukus ir yra gabūs, man atrodo jie jau seniai galvoja apie užsienį nei apie Lietuvą.

Jei esi vienas gabiausių - Lietuvoje gali visai neblogai gyventi. Nebent pasirenki specialybę, kurios Lietuvoje niekam nereikia. Tada, be abejo, tenka emigruoti.

Ką norėjau pasakyti kaip pedagogas - tai kad egzaminas privalo būti pedagogiškas. Būdamas šalia konkrečiam moksleiviui gali tokį uždavinį duoti pagal jo sugebėjimus. Ir vertinti ne pagal galutinį skaičiuką, o pagal procesą. Egzamine toks uždavinys netinka. Kokie dalbajobai sudarinėja? , kad darbdaviui atsipirktų mane išlaikyti - kad būtų kam realizuoti mano idėjas ir panašiai. Man asmeniškai pasisekė, nes nespjaunu į pedagoginį darbą - savo komandą užsiauginau pats. Antraip su savo disertacija turbūt eičiau į stroikes pagyvenusiu pagalbiniu. Ir dar pasisekė, kad darbdavys kietas. Mes čia keliese galvojam, o visą juodą š. indai kodina. Apie šitą specialybę kalbi?

Tas jusu tikimybiu uzdavinis yra lengvas, paprastas ir greitai issprendziamas. tereikia padaryti tinkamas isvadas, ir ilgiau nei 5 min neuztruksi. kada suma nelygine? tada kai nelyginiu skaiciu kiekis sumoje nelyginis ir viskas. Kiek lyginiu desi, vis vien lygine suma gausis. Sudek lygini kieki nelyginiu skaiciu, tarkim 3+7, 7+5 ir pan, gausim lygine suma. klausimas yra kokia timybe, kad suma nelygine. tad sprendziat variantus, su kokia tikimybe 1, 3 ar 5 skaiciai is 6 yra nelyginiai. problema isspresta, tereikia derinius naudot. mokyklinio lygio uzdavinys ir nereikia cia verkt, kad sunku. is tikimybiu tereikia zinot kelinius, derinius ir faktoriala. valio didzioji problemu dalis isspresta. siaip as isvis nemanau, kad sis uzdavinys istikruju yra tas, kuri sunku spresti. uzduotis, kurioje praso suskaiciuoti, kiek yra keturzenkliu skaiciu, kai kiekvienas sekantis skaitmuo yra didesnis uz pries tai ejusi yra, mano nuomone, zymiai sudetingesne nei tikimybes. nes reikia is 9000 skaiciu atsirinkti tik kelis tinkamus ir tokiai problemai standartines formules nlb pritaikysi. na cia as nzn standartines formule tokiam uzdaviniui. gal kai turesiu laiko isvesiu kokia viena. Kad sita uzduoti issprest, as galvos nelauziau, surasiau koda. surado. pasirodo 126 tokie keturzenkliai skaiciai. va cia tai uzdavinys, nors skradziai zeme prasmek. taip sakant cia taip galima ranka israsyt, bet as kompa pasitelkiau. greitesnis aparatas.

Tuomet jokia. Patenkintas?.. Tu kalbi apie labai aukštą lygį, į kurį taiko galbūt 1 proc. baigusiųjų mokyklą ir gal 4-5 proc. baigusiųjų aukštąją. Jei esi tiek geras specialistas, kad nebegali to panaudot - važiuoji į užsienį. Nesvarbu, kokios srities atstovas būtum. Bet vėlgi, kai kalbu, dažniausiai kalbu apie vidutinį studentą, vidutinį specialistą. Lietuvoje tokiems darbo tikrai yra, yra kur tobulėt, praktiškai kiekvienoje specialybėje. Ir galima nemažai uždirbt. Ir tie, kurie išlaikė mokyklinius egzaminus 100, nereiškia, kad jie bus aukščiausio lygio specialistai - kad jiems tos "erdvės" Lietuvoje neužteks.

Jau ir dabar ruosiamas Debilų partijos rezervas, kuri valdys Lietuvą po 10 metų.

- atsakymą plyz. Neužteko 5 min.? Skaičiuok kurmi, skaičiuok sau į sveikatą tas lyginių/nelyginių poras. Pasimovei! Eini teisinga linkme, bet niekas nereikalauja analizuoti sumos lyginumą. Palik tai skaičių teorijos antrakursiams. Paskutinę frazę būtų galima performuluoti: „kokia tikimybė, kad suma dalinsis iš 5“. Arba „kad suma bus pirminis skaičius“. Uždavinys egzamine galėtų būti suformuluotas (neteisinga versija): „rankoje yra 11 kortų - 5 juodos ir 6 raudonos. Kokia tikimybė, kad ištraukus 6 kortas, šeštoji bus raudona?“. Tai ir patikrinam, ar prisimeni kombinatoriką: net formulės nereikia, matematinė intuicija pati padiktuos atsakymą. Arba kombinatoriką išmanai ir nesunkiai tą įrodai, arba kažką pramiegojai. Dabar teisinga versija: „kokia tikimybė, kad iš ištrauktų 6 kortų, lygiai 1, 3 arba 5 bus raudonos?“ Matai, kame problema? Nekalbant apie tai, kad per skubėjimą, dėl nuovargio ar lingvistinių įgūdžių trūkumo ne kiekvienas genijus suves suktą uždavinį į „klasikinį“ kombinatorinį. Reikalaujama tą pačią formulę pritaikyti mažiausiai 3 kartus. Kas reiškia - žinios patikrinamos 1 kartą, bet skaičiavimo klaidos tikimybė išauga minimum ketvirtuoju laipsniu. Buitine kalba: jei esi kietas ir įtemptomis sąlygomis teisingai suskaičiuoji 90% atvejų, tai šį uždavinį (viską teisingai sugalvojęs!) išspręsi 66%. Ne egzaminas čia, o prigaudinėjimas.

talentus, o leistų jiems pademonstruoti: dalyko X mokiausi prieš N metų, bet vis dar puikiai jį pamenu ir moku pritaikyti. Tik, jei klausi apie X - tai ir klausk apie X, nevyniodamas į bobučių kalbą. Atėjau - pamačiau - nugalėjau, kas dar neaišku?

Kaip atrinkti 1 proc.? Be galo sunku. Nes tai, jog abiturientas išlaiko egzaminą puikiai (kad ir koks jis bebūtų), jokiu būdu nereiškia, kad jis bus geras teoretikas ir yra vertas stoti į universitetą. Burgis kalba, jog nebūtų gaila, jog ir krūva gautų po 100. Tik kur tiek tokių dėsi?.. Galvoji, kad iš visų jų padarysi gerus teoretikus?.. Svajok toliau. Nemažai žinau tokių, kurie turi labai geras galvas ir baigia mokyklas labai gerais rezultatais, tačiau tiesiog baidosi teorijos ir darbo prie knygų. Egzaminas turi būti ir sudėtingas, ir šiek tiek suktas - kad TIKRAI atrinktumėme pačius geriausius. Visapusiškai geriausius. Ir tokių tikrai atsiranda ir atsiras.

Beje, .

Mano isvados yra geros del to uzdavinio ir viskas ten gerai. Sprendimas zemiau, bet kas del kabliuku ir prigaudinejimu, tai sutinku. NEC visada megina padet grebli ten, kur zmones dazniausiai nepaziuri, bet mano poziuris i juos nera priesiskas. Tinginiai sudarinetojai megina paprastais triukais difirencijuoti ''genijus''. As visai nk pries, kad ideda uzduociu, kuriose galima nesunkiai ivelti klaida. Tai yra neblogas egzaminas, nes abiturientai verciami spresti uzdavinius stresineje situacijoje, kai laiko mazai, o uzduociu daug. As ir pats tuos egzus laikiau, ir man paciam labai pazistama situacija, bet nk blogo tuose kabliukuose nematau. Man netgi smagu, jog zmoniu budruma patikrina. Tavo nuomone, , skiriasi, bet as laikysiuos savo ir toliau nk blogo nematysiu. Sitas egzas yra priminimas, kad reikia buti visada atidziam, ir tai man patinka. Prastai mokantys situ ir siaip neisspres, o kad siek tiek labiau sugebantys matematikai parklups ir 100 negaus, nera problema. Gauti 100% reikstu, kad viska moki ir viska zinai, bet visko zinoti neimanoma, todel ir ta 100 surinkt neturetu buti paprasta. Negaus kas nors keliu tasku. Na ir? I universiteta nepriims? Ok dabar tas lengvas uzdavinys: Viso variantu: 11!/6!(11-6)! = 462 Variantu skaicius, kai suma nelygine: 6!/(1!(6-1)!)*5!/(5!(5-5)!) + 6!/(3!(6-3)!)*5!/(3!(5-3)!) + 6!/(5!(6-5)!)*5!/(1!(5-1)!) = 236 Man atrodo, kad tas mokytojas labai norejo i Druskininkus nulekt, nes tikimybe didesne nuvaziuot i sita miesta nei i Birstona.

Kategoriškai ne. Egzaminai tyčia sugalvoti lengvi - nėra neįkandamų eilinės Paežerių vidurinės pirmūnui, jei jis stropiai mokėsi ir sąžiningai atliko namų darbus. Sudėtingų uždavinių ten lygiai nulis. O vat dėl suktų... Įvairumo trūksta. Tegu uždavinys būna toks, kad jam išspręsti reikėtų ir trigonometrijos, ir lygčių sistemų, ir kombinatorikos. Jokios lingvistikos ir jokių skaičių savybių, kurioms mokykliniame kurse nebuvo išskirta atskira tema. Suktumas egzamine - egzaminuotojo bailio ir diletanto požymis. Nemoka suformuluoti elegantiško uždavinio - tai suvels formuluotę ir dar kablelį ne ten padės. Vdrug kas nors pasimaus, toks blonskis trins rankutes ir plos katučių: kažkam nepavyko įrodyti akivaizdaus fakto, kad jis geriau išmano dalyką už egzaminuotoją. Kvaila idėja, kad abitūros egzaminai privalo visus sustatyti į eilę. Ne, jų esmė - parodyti, kuris absolventas 12 klasių kursą moka labai gerai, ir kuris nemoka išvis. Ir tarpinis variantas: moka tiek, kad gautų diplomą, bet ne tiek, kiek buvo tikimasi. Arba: kaip humanitarui moka pakankamai, bet kaip matematikui ne. Viskas. O jei univerai nori atsirinkti geriausius - te atsirinkinėja patys. Fakultetai kur kas geriau žino, kokių savybių reikia konkrečios studijų programos pirmakursiui. Per dėstytojavimo metus prisižiūrėjau: įstoja kokios mergičkos pirmais numeriais, bet prie kompo per kilometrą negalima prileisti. Surinko iš valstybinės kalbos 100? O man kas - verčiau nebūtų už borto palikusi beraščio savo vaikinuko, kuris dabar už ją visus laboratorinius daro. Mano kampas toks: priimant į darbą ar studijas techninėje specialybėje visiškai nesvarbu, tas mažai raštingas surinko 55 ar 60 balų iš kalbos egzo. Svarbu, kad diplomas liudija, kad jis apskritai raides pažįsta ir keverzoja įskaitomai. O jau kiek jis tikrai tinkamas konkrečiai sričiai - ačiū, NEC pagalbos man nereikia.

Na tai nereikia kelti tokių sąlygų. Darbas dar studijuojant ir t.t. Magistrą baigęs asmuo, savarankiškai šiek tiek praktikavęsis, per 5 metus tikrai gali pasikelti atlyginimą iki 7000lt ant popieriaus. Net nebūnant super teoretiku, o tik labai geru praktiku. Magistrą baigiam 24, tai 29-30 metų, tas tikrai įmanoma. P.S. pabrėžei, nevedusiam... Tai ką, vedusiam daugiau moka? Šiaip iš esmės pritarčiau, jei į universitetus atrinkinėtų patys universitetai, o ne brandos egzaminai. Tačiau žinant pačių universitetų lygį, korupciją - tai neįmanoma. Tai pasiūlyk kaip tuomet reikėtų ir pagal ką, atrinkti tuos, kurie turi studijuoti universitete?

Nebėra dabar jokių vardinių kvietimų. Ir be abejo, kaip ir pats sakei, per dieną 100 proc. tikslumu geriausių neišrinksi. Ką siūlai?

Į perspektyviausias specialybes pralįsti blatas nepradės. Per daug norinčių ir pavydinčių. O ir šiaip, koks profesorius imsis globoti nevykėlį? Problema labiau su masinėmis specialybėmis, ypač smulkesnėse aukštosiose. Jas reikia naikinti, jungti ir perkvalifikuoti į kolegijas - padaryti mažiau patrauklias stojantiems vien tam, kad kažkur stovėtų.

Issisprendziau tuos uzdavinukus. Ziuriu mokytojai/rengejai pajuokaut megsta. Yra ne vienas reference'as i skaiciu 42. Siaip nesunkus egzaminas sakyciau. Jau nebepamenu uzduociu kurios mano laikais buvo, bet sudetingumas panasus lyg ir, gal siek tiek lengvesnis