Literatūros magistrė lietuvių kalbos egzamine gavo vos 30 proc.

Na visgi daug priklauso nuo egzaminuotojo-tikrintojo. Čia ne matematikos egzaminas, kur yra tik vienas atsakymas ar formulė. Pats laikiau interpretacijos egzaminą tik for fun, kad galėčiau pasigirt jog laikiau 5 valstybinius egzus. Nors pats nusitaikiau į tiksliuosius mokslus (įstojau kur norėjau po pirmu numeriu - IT) ir žinojau, kad tos interpretacijos nereiks, bet sugebėjau 98% surinkt. O klasiokė, kuri planavo studijuot literatūrą gavo tik 4%. Nors abu per literatūros pamokas tik dešimtukus gaudavom. Na aš dar dvejetus - padarydavau namų darbus arba ne. Nes mokytoja buvo labai griežta ir, mano nuomone, pati profesionaliausia mokykloj. Žodžiu surinkus tik 4% ji niekur nebestojo ir ėjo dirbt. O gavosi taip dėl to, kad aš pasirinkau interpretuot lengvą kūrinį, kurį išgliaudžiau per valandą, o ji, berods, Škėmos eilėraštį. Kitaip tariant užsimojo plačiai ir giliai, ko egzaminuotojas, matyt, neperprato, o mano interpretacija ''susiskaitė'' lengvai. O jų reikia ne vieną dešimtį įvertinti. Taigi, nieko keisto, manyčiau, kad magistrės egzamino įvertinimas irgi tesiekia 30%.

Lietuvių kalbos egzaminas, turbūt, yra didžiausia problema iš visų egzaminų - vargiai įmanoma teisingai įvertinti. Ir apskritai - turėtų būti atskirta literatūra nuo lietuvių kalbos. Elementariai. Literatūros egzaminas turėtų būti neprivalomas. O stojimus vertinti pagal lietuvių kalbą atmetus literatūrą. Dabar turim krūvą beraščių, kurie teisingo sakinio nesugeba suregzti. O nuo 10 klasės, gramatika ir kiti kiekvieną dieną naudojami dalykai - nebemokomi.

Interpretacijoj per daug subjektyvumų, kad būtų galima į egzaminus kišti. Pats mokykliniam 10 gavau, bet tikriausiai pasisekė, kad nuomonė su vertintojų sutapo (žinoma, jei rašyti nemoka ir išvis ne į temą pats tekstas parašytas tai normalu, kad prasti balai). Gal ta magistrė ir gavo 30 proc. ne dėl to, kad pievas rašė, o dėl to, kad rašyti nemoka? Kaip mes dabar patikrinsim? O tokia tikimybė visai nemaža, nes universitetuose pilna beraščių, kad ir LT filologijoj.

Neįmanoma prisikasti iki magistro literatūros, visai neišmokstant rašyti. Juolab, kad ta magistrė dvyliktoje klasėje gavo 90 proc. - neįspūdingai, bet pakankamai. Iš esmės, tikrintojai, vertintojai, atsakymų sudarinėtojai turi turėti ATSAKOMYBĘ už savo veiksmus. O dabar, gaudyk vėją laukuose - nei kas žino, kas sudarinėjo, nei kas tikrino, nei apskritai nieko niekas nežino. Gavai, kiek gavai. Jei nori, apeliuok, gausi pažiūrėt į darbą ir *** tu ten ką išpeši. Sudarinėtojai bei tikrintojai turi būti žinomi. Be abejo, po egzamino rezultatų paskelbimo. O tai tikrai labai įdomu, kas ten per ******* dėstytojai ir kažkokie profesoriai (prapiesoriai gal?..) tikrino matematikos egzaminą, kad paliko gramatinių ir šiaip įvairiausių klaidų, nelogiškumų.

Bet kai pagalvoji rimčiau - koks iš tikro briedas tas privalomas literatūros egzaminas.. Na gi ne kiekvienas stos į žurnalistiką, filologiją, filosofiją. Aš sutinku, "kultūrą keliam"... Literatūra yra tik.. menas. Kaip dailė ar muzika. Kodėl nėra šie dalykai privalomi? Stojant į kokią mediciną dailė dar svarbiau nei ta literatūra. Kokio velnio NEC sujungė normalų lietuvių kalbos brandos egzaminą, kuriame buvo teksto suvokimas ir gramatika, su literatūra? Aš mokslinį darbą rašydamas nepradėsiu gi interpretuot, kad va šio chromatografinio tyrimo grafiko viena kreivė yra mėlyna, nes tyrimo atlikėją tuo metu kamavo liūdesys ir jaunystės nostalgija.

Egzamino struktūra ir kai kurių vertintojų nekompetetingumas (bei vertinimas pagal nuotaiką) yra absurdiški. Mokykloje iš liet. k. gaudavęs aukščiausius balus, laimėjęs olimpiadose, bet pernai iš egzamino gavęs nedaug, šiemet galiu pasidžiaugti štai kuo: vis tiek pasirinkau filologines studijas, po pirmojo pusmečio universitete perėjau į VF vietą, visi rašto darbai įvertinti aukščiausiais balais, kursinis darbas taip pat.

Na va dėl lietuvių egzamino, tai sutinku. Tvarka durna. Lygiai taip pat, kaip mokykloje moko rusų gramatikos, bet ne kalbos.

nu o as manau, kad tai yra pats tinkamiausias budas patikrinti lietuviu kalbos zinias, tegu parodo mokiniai ka skaito, kokia is to savo nuomone ir pasauleziura formuoja ir bus pagal tai ivertinti. jeigu ta magistrante kiaura kaip taburete, tai net ir 5 metai studiju matyt nepadejo tos skyles uzlopyt, nera cia diskutuot, vertinimo kriterijai labai aiskus ir konkretus.

Trenktas gal? Ji savo laikais gavo 90. Po penkių metų literatūros studijų - 30. Tai yra labai, labai blogas būdas patikrinti lietuvių kalbos žinias. Lietuvių kalbos žinios turėtų būti tikrinamos visiškai kitaip. Nes dabar, tu gali išvengti sudėtingų žodžių, sudėtingos struktūros pasirinkęs paprastesnę ir t.t. Ir tikrai ne tiems nevykėliams vertintojams spręst, kas kiek vertas. Nes tai jau ir taip subjektyvu, o vertintojų kompetencija...

O man jau atrodė, kad eskaluoti magistro laipsniais jau nebemadinga... nes tas laipsnis niekinis, kievienas idiotas magistro laipsnį turi.

nu ir kas, kad turejo 90, gal lengva tema pakliuvo, gal labai ruoses kaskokiai temai, ir sast, ir gavo ja. kas tau trugdo rinktis lengvesni sprendimo buda? kiekvienas renkasi toki, koks jam arciausiai prie sirdies. oj kaip griebia uz sirdies tokie pasiteisinimai "rasiau sunkia tema, ejau prie problemos labai sunkiais budais, manes nesuprato, neivertino", vadinas debilas pabande atrodyt protingu. o jei viduniskai mokintis raso pagal savo galimybes ir savo rogese tai ir ivertinima gauna atitinkama. dabar as per fizikos egza univere pabandyciau vietoj to, kad aprasyt kvantines kuriuos tarkim puikiai mokeciau mechanikos desnius, bandyciau formules isvest ir tikriausiai man nepavyktu - neislaikyciau, tai kas kaltas butu ar as, kad griebiau sunkiau nei galiu, ar vertinintojai, kurie nesuprato, kad as moku lengvesnisu dalykus, bet va norejau atrodyt protingas ir bandziau sunkius? o kaip tu vertinsi dar rasini? pasiziurek vertinimo kriteritus, ju yra labai daug, palikta mazai vietos subjektyvumui, plius vertina 2-3 vertintojai. tik jai nepapasakok pasaku, kad siulai per lietuviu k. egzamina padaryt pratimus "irasykite praleistas raides" ir panasiai ir taip toliau, kad patikrint gramatika. butu absurdiska.

Vazzy, lietuvių kalbos gavau 94%. Skaityti kažkada patikdavo, dabar nebėra noro, nes kiaurą dieną ir taip skaitau. Šiuo metu mano darbas rašyti analitinius darbus. Galiu pasakyti taip, mokykloje išmoktas rašymas tinka nebent literatūrai rašyti ar šiaip pirkinių krepšelį užrašyti žmonai/vyrui. Tai arba meną paliekam menininkam, arba tada dar pridedam privalomus matematikos ir istorijos egzaminus, kad stojant į dailę, anglų kalbos filologiją, inžineriją ir biomolekulinę chemiją turėtum lietuvių, istorijos ir matematikos egzaminus. Dar geriau, pernai metais įsikišo į ISM stojimo tvarką. Kadangi visi mokslai ekonominiai, tai visur privalomi tie patys egzaminai kur aukščiau surašiau. Kas gaunasi? Anglų kalba mokytis reikia arba nuo 1, arba nuo 3 kurso VISKĄ, o anglų kalbos stojant nereikia. Lietuvių egzaminas anksčiau buvo gera tvarka daugmaž, bet lygį reikia kelti. O kas dėl mokytojų, na visokiausių yra tekę sutikti. Ir tokių, kai 9-tokas geriau moka anglų kalbą ar istoriją, o ką jau kalbėti apie ekonomiką. Mokyklose vis dar tebemoko, kad mažiausios dalelės yra protonos, elektronas ir neutronas ir pan. Tad kaip galime leisti mokytojo, kurio kompetencija neaiški, subjektyviai vertinti darbą?

Nevyniojant į vatą, straipsnio autorė gavo tai, ko ir siekė. O savo rašliava tik pademonstravo diplomuotos specialistės (no pun intended) nekompetenciją. Tokie paklydimai atleistini moksleiviui, kuris galbūt nesuvokia, kas reikalaujama konkrečiame egzamine, konkurse, atestacijoje - bet ne filologijos magistrei. Prikasė sliekų pauodegyje - tai pelnytai ir gavo per nagus. Ką ji analizavo - Umberto Eco, Dostojevskį, Schopenhauerį, Kantą, Kafką, Nietzschę? Viso labo kažkokį Biliūną, katro kūryboje egzistencinės filosofijos mažiau nei nulis. Kitoje temoje bandžiau pademonstruoti, jog net ir matematikos egzaminas gali asui tapti objektyviu peiliu, jei tasai jį bandys įveikti profesionaliais metodais (technologine prasme). Koks iš tavęs specialistas, jei nemoki įvertinti reikalavimų, keliamų vidutinybei, nusileisti iki vidutinybės lygio ir 100% surašyti tai, ko reikalaujama iš vidutinybės? Galima iki užkimimo diskutuoti, ar gerai, kad brandos egzaminuose testuojamos tik pačios bazinės žinios, kurioms įrodyti pakanka vadovėlio citatų. Bet sakiau ir sakysiu, kad brandos atestatas - ne kvalifikacinis laipsnis, jis neturėtų būti laikomas konkursiniu balu. Surinkai virš 50%? Viskas, ačiū - te tau diplomas ir niekam tenerūpi, surinkai 51 ar 99. Kaip konkursų laureatas, galėtum surinkti ne mažiau nei 200, tik kad toks skaičius skalėje nenumatytas. Autorė tikriausiai pernelyg įsijautė į savo magistro tezių gynimą. Todėl ant riebaus klaustuko kabinu jos filologinę kompetenciją: skirtingi žanrai šitaip nesimiksuoja. Viena - rašyti straipsnį specialybės žurnale, pristatyti darbą konferencijoje, įtikinti vadovą ir recenzentą jo prasmingumu, apginti savo požiūrį su PhD sufeilinti mokyklinį informatikos egzą? Sudėtingiau nei išlaikyti šimtuku, bet labai pasistengęs pajėgčiau. P.P.S. Ta pačia ideologine linija galima prieiti iki mokyklinių žinių reikalingumo. Tikra tiesa, kad vadovėlinių apibrėžimų buityje neprireikia. Visgi norėčiau paklausti kiekvieno, dirbančio daugiau ar mažiau protinį darbą: kada buvo paskutinė diena, kai nereikėjo ko nors susumuoti ar užrašyti? Bent aš tiek neprisilupu, kad pramiegočiau visą parą. O taisyklės ir formulės... jos tiesiog teka gyslomis, įsikūnijusios tarytum Pavlovo lemputė.

Tai va ir vertinkim, kiek iš tikrųjų moksleivis yra gabus skaičiavimui ir rašymui. Nes tų *** mokyklinių šablonų, pagal kuriuos jie reikalauja rašyti - niekur nepanaudosi ir jie yra visiškai, absoliučiai nenaudingi.