JAV mokykloje pasimokiusi lietuvė: mes esame protingesni

Taigis... Kaip daug laiko praleides JAV, galiu pakomentuot stai ka: 1. Gal bendras moksleiviu lygis ir yra zemesnis, vertinant ziniu kiekiu, taciau JAV svietimo sistema labiau orientuota i zmogaus gebejima greitai ir efektyviai susirasti reikiama informacija. Tiesa ta, kad as pats is kadaise zinotu ir moketu keliolikos metodu 2,3,4...n laipsnio lygciu sistemu sprendimui, sendien mintinai mokeciau gal kokius du. Zodziu kazkada i galva sukista informacija isgaravo. 2. Autore, kaip suprantu is aprasytos konkurso tvarkos, toli grazu nera eilinis mokinys, taigi irgi reiketu atsizvelgt lyginant. 3. Yra didelis skirtumas ziurint i tai, kas baigia mokyklas (high scool) ir kas patenka i tenykscius koledzus. Jeigu pas mus didzioji dauguma mokiniu sustoja i universitetus ir kolegijas, tai JAV i koledzus patenka tik patys gabiausi ir sportininkai. 4. Ir pabaigai, reiktu paziuret i tai, kas uzpildo darbo rinka. Dideles dalis tu paciu eiliniu amerikieciu uzima vietas aptarnavimo sferoje, ir nemato tame dideles bedos. Tuo tarpu ofisuose native amerikieciu mazai. Didele dalis indu, rusu, iranieciu, kuriuos jie mielai importuoja kaip intelektinio darbo jega. Ps moderatoriams - gal jau gana? Nes uzsiregistruot is naujo dideliu problemu man nesudaro...

Kažkaip nesudomino paskaityt iki galo. Kur pakliuve ten pakliuvo. Pas mane mokykloje tiek žolę rukydavo per pamokas tuolete, tiek kažkokių chemikalų paleisdavo ir nevykdavo pamokos.. Iš mokytojų tik viena auklėtoja rėkdavo, o su kiti ir papasakodavo, kaip direktorė per balių gėrė, ir kas su kuo šoko.. Kartą laimėjau 20 litų iš matematikos mokytojos.

Kad ir lietuvoje labai panasu ypac jauni mokytojai isties draugiski. Va rekauja tie kvaili konservatyvus zmones kurie sako koki radai pasauli toki ir turi palikti. As vienai atskiau tai davai grystam i olas ir garbinam medzius zaiba kitus gamtos reiskinius tada jau nutilo

Panašu kad JAV mokytojai supranta kad jų darbas yra mokyti o ne aiškinti kaip mokytis, gyventi ir t.t.. Lietuvoje senoji karta mokytojų sau leisdavo perdauk, dažniausiai norėdami parodyti kad jie viršesni už mokinį. Netgi tvirtai įsitikinęs savo teisumu, negalėjai ginčytis su mokytoju, nes jis lengva ranka galėjo įrašyti ką nori.

Jos pasakyme, kad Lietuvoje nėra kartojama prieš kontrolinį, yra šiokia tokia tema. Žinau ne viena ir ne dvi mokyklas, kur prieš kontrolinį mokiniai kartoja temą net ne vieną pamoką o kelias.

Senoji karta, tai čia jau pensininkai nebedirbantys, ar 50+ mokytojai? Kas liečia mokytojus, tai patys geriausi mano mokytojai buvo 50-65 metų. Ir kad senas - nereiškia, jog atsilikęs nuo gyvenimo, nesuprantantis jaunimo ar pan. Kas liečia tą protingųmą/kvailumą amerikonų - galima būtų diskutuot iki nukritimo. Amerika susirenka geriausius pasaulio talentus - tai faktas. Bet kad eilinis amerikonas, ar eilinis moksleivis neblizga intelektu - taip pat faktas...

Amerikieciams nera idomu kur ta baltijos jura ar anglija, delto jie ir nezino. Lygiai taip pat kaip ir visiem zmonem, jei jiems neidomi kazkokia salis, tai jie ir nezinos kur ji yra. O mokytoju su kuriais galima pasisneketi asmeniniais reikalais, ir lietuvoje pilna, Dovilei turbut paprasciausiai nepasiseke tokiu mokytoju sutikti lietuvoj. Kad amerikoje viskas labai ziurima i sporta ir ivairius burelius, labai sveikintinas dalykas. Vaikai turi ka veikti po pamoku, sportuoja, juda, organizma stiprina, tobulinasi kekviena diena. Lietuvoje bentjau i sporta irgi turetu but ziurima zymiai rimciau. Bei ivairiu sporto aiksteliu turetu but irenga kuo daugiau, t.y. topacio beisbolo, krepsinio, plaukimo, teniso, ir t.t. ir t.t.

Tik kazkodel lietuviai su savo diplomais vaziuoja i vakarus dirbt. + Nezinau kaip amerikoi, bet vakaru europoi gali pasirinkt ka nori mokytis pvz jei pasiemi fizika tai tau jei neklystu i chemija ir beologija jau nebereikes eit. Ir atvirksciai kitaip tarent mokais tas kas patinka, o ne viska iskart. Man asmeniskai geriausi mokytojai buvo 25-35 metu tarp tokio tarpo, + gal dar viena kokia 50 metu, o toliau tie pensinikai tai neduok dieve su jais ka nors diskutuot.

Išsilavinusiam žmogui reikalingi absoliučiai visi dalykai. Mokykloje dalykų lygis nėra toks aukštas, kad nebūtų galima visko bent dalinai išmokt. Kas iš to, jei žmogus labai geras vieno dalyko specialistai, jei visiška tundra kitose srityse?.. Reikia būt geru vienos srities specialistu tam, kad uždirbt, o bent jau minimalias žinias turėt iš visų sričių - kad būtų įdomiau gyvent, kad požiūris būtų platesnis. Kiek man teko sutikt 25-30 metų mokytojų, dauguma jų - visiškai kiauri. Nes į pedagoginį šiais laikais sustoja tik tie, kurie yra visiškai negabūs. Tai kokie iš tokių mokytojai?..

Replika apie azotą (susidaryta nuomonė iš visų post'ų): Rašyt nemoka, prorusiškas idiotas, norintis visko lengvai ir greitai - tokiems tie 25-30 metų naujieji mokytojai, leidę daryt bet ką, nes anas jau žinojo, kad nereiks jam nieko, yra geriausi. Replika tau - esi bandęs pabūt mokytoju? O man teko. Gali bele kiek būt protingas ir išmanyt savo dalyką, bet be 5-kių metų patirties su mokiniais bendraujasi itin sunkiai. Tad siūlau nustot piktintis jaunais mokytojais - tau teko garbė pabūt mokomąja žaliava.

- čia jau kita kalba. T.y. negalima pykti už pateikimą, tačiau už turinį būtina pykti. Kai mokinys greičiau sprendžia, greičiau susigaudo, nei ala mokytojas - negerai.

- Galiu patvirtinti, kad vakarų pasaulyje egzistuoja didesnė atskirtis tarp intelektualų ir prastuomenės. Be to prastuomenėje labai gajus stereotipas, kad rytiečiai kvailiai, gal nuo šaltojo karo likęs?

O jei bendraujasi sunkiai, tai ir atrodo, kad pats nesupranta. Kitas dalykas - tai kas, kad mokinys sprendžia sparčiau už mokytoją? Blogai būtų, jei 6tukininkai - 8tukininkai gaudytųsi geriau, nei mokytojas.

Disciplinos pašalinimas iš mokyklos nėra protingas dalykas. Rėkimas ir moralizavimas su laiku daro didžiulę įtaką jeigu yra pritaikomas nuo pirmos klasės. Didesnė problema yra tame, kad šūkis ''vaikai- mūsų ateitis'' tėra tik šūkis. Realybėje, bet kokiam prastai išlavintam dundukui yra priskiriama atsakomybė dėl mūsų vaikų lavinimo, o mokyklų pralaimėjimas kovoje prieš mokinius pradedamas suprasti kaip mokyklos kasdienybė.