Ar jau pasiekėme dugną? Į mokamas vietas įstojo studentai nelaikę nė vieno valstybinio egzamino

Universitetus kurie priima bet ką ir išleidžia bet ką kas tik moka pinigus turėtu atsijoti darbo rinka. Jei universitetas ne išleidžia bet ko, o tik priima tai problemos nematau. Nes mokykla dar ne viskas, jei asmuo nori rizikuoti už savo pinigus ir bandyti stoti, tai tegu stoja ir išbando save. Svarbiausia, kad universitetas ilgai nelaikytu tų kurie nieko nemoka. O universitetus kurie išleidžia bet kokius studentus, net tuos kurie taip nieko ir ne išmoko, turėtu atsijoti darbo rinka. Nes darbdaviai nepripažintu tokių universiteto diplomų ir jų studentu nepriimtu į darbą (nebent į maxima kasą). Tada ir studentai ten nebe stotu.

Univerai iš tokių užsidirba - kas tame blogo?

Iš tikro, tai pats priėmimas "bet ko" nėra pats savaime blogas dalykas. Kaip Shinigamis minėjo, įdomu, koks snatykis pabaigia: jei daug nubyra - gerai, vadinasi, atranka vyksta. Jei mažai nubyra, tačiau likę baigia ir įsidarbina pagal specialybę arba kvalifikutose vietose - irgi gerai. Įsidarbinimą galima sekti, todėl ir tokia statistika turėtų būti skelbiama.

Galų gale šioks toks kapitalizmas lauke - jei žmogus nori mokėti už galimybę klausytis paskaitų, kodėl negali? Gal jam tiesiog nepasisekė su egzais? Gal univere jį talentingi dėstytojai išmokys? Ko dabar čia kelti bangas?

Tai kam tada tokiai vietai zodis universitetas skirtas? Ar cia Romerio univera minejo ? Kur nemokanciu yra tik 0.6 ar 0.8% zmoniu

Jei per 12 metų mokykloje neišmoko, tai tuo labiau univere neišmoks.

juokina zmones tokiais straipsniais, manot zmogus nesugebejes islaikyti valstybinio sugebes islaikyti sesija?

Universitetas ne mokykla. Ten mokymo metodai kitokie. Ir besimokančio mastymas pasikeičia. Todėl rezultatai gali būti visai kitokie. Geras pažymys mokykloje ne visada lygu geras mokėjimas. Be to jei nesimokantys įstos už savo pinigus bet dėl nemokėjimo iš jo greit iškris tai niekam žalos ir ne padarys. Tik naudą. O kaip kam elgtis su savo pinigais tai jo to asmens reikalas. Norės už juos savo berašti vaiką į univera išleis, norės benamiui atiduos. Svarbiausia, kad universitetas beraščiams diplomų nedalintu ir viskas gerai bus. Kitaip sakant, kartelę reikia laikyti ne stojant į universitetą, o jam pabaigti.

O čia jau ne tavo reikalas. Ar jis išlaikys ar ne.

Sutinku su Shinigami, universitetas yra visai kitas reikalas. Be to, neiškritimas jame bei net turėjimas gana gerus pažymius kartais nereiškia mokėjimo, o tik sugebėjimą prasisukti. Daug dalykų universitetuose yra mokoma atsainiai ir medžiaga parašyta patiems profesorams iš savo pačių vadovėlių mokyti. Vienas dalykas yra kaltinti, kad neišmoko ir neidėjo pastangų, o visai kitas yra neduoti tinkamos galimybės studentui išmokti. Na, o galiausiai, kai mūsų egzaminų sistema yra tokia prasta ir vargiai parodo žmogaus gebėjimus tai ne nuo universitetų mažos kartelės iš idėjos reiktų pradėti, o nuo teisingo abituriento įvertinimo.

Kuris universitetas geresnis? A) Tas kuris priima 50 proc. geriausių iš visu norinčių įstoti. Ir visiems suteikiantys diplomus. B) Tas kuris priima visus norinčius įstoti, bet diplomus suteikiantys tik 30 proc. pačių geriausių.

Į valstybinę vietas įstojusių studentų nubyrėjimą apibrėžia Švietimo ministerija. Yra leidžiamas procentas kiekvieniems metams. Jei procentas didesnis, kalti tampa ne studentai, o universitetas, nesugebantys "tinkamai mokinti studentų". Jei nubyrėjimo procentas didelis, didelė rizika negauti akreditacijos ir pan. Atseit, švaistomi valstybės pinigai. Tie procentai tokie nedideli, kad dažnoje specialybėje juos išnaudoja visiškai užlenkę studentai, net neinantys į paskaitas ar tiesiog nusprendę mesti studijas. Visi kiti, kurie eina į paskaitas, turi išlaikyti sesiją, kad ir kokie žiopli būtų - toks yra dažnas pageidavimas iš administracijos, stebinčios nubyrėjimo lygį. Tai turbūt neaktualu tik pačioms populiariausioms studijoms, į kurias stoja gabiausi studentai ir yra didžiausia konkurencija, pvz. mediciną. O išmesti iš studijų savo lėšas mokantį studentą? Už tai kad jis nesimokė? Baikit juokus, jis juk pinigus moka, kam jam dar kažką mokintis? Čia jau senas neakivaizdininkų bajeris. Gal kažkas ir išmeta, bet vienetai atskirų fakultetų. Ir tik tie, kurie laikosi labai gerai finansiškai, o tokių per Lietuvą tikrai nedaug. Yra graži idėja, kad universitetams realiai rūpi studijų kokybė ir panašiai. Tai oficialiai deklaruojamas dalykas, bet dabartinėje situacijoje realiai jiems labiausiai rūpi išgyvenimas, formalių kriterijų tenkinimas laukiant eilinių akreditacijų ir su tuo susiję rūpesčiai. Studentai ir jų švietimas iš esmės vyksta formaliai ir tikra padėtis rūpi nebent pavieniams dėstytojams - priklausomai nuo jų sąžinės ir atsakomybės lygio. Tikėtis kažko kito yra romantiška, bet tik tiek.

Formalizmo siautėjimas - gamtinių katastrofų lygio. Biurokratai su švietimo reformomis toliau viską siaubia. Ir nieko, nėra kas juos sustabdo, nes viskas pagal įstatymus

manau tegul gilinasi labiau i studiju kokybe, o ne ka priima, kaip shinigami rase apie A ir B varianta. I KTU pvz, patekti nera kas, dbr nepamenu kuriais metais, lygtais 2011, i informatikos fakulteta istojo apie 400 studentu, balas ten praeiti tikrai mazas, siemet su 4.2 net sugebejo i vf praeiti, bet 2011 is tu 400 po pirmu metu liko tik 47% studijuoti. Pasakymas atsirades, kad istoti lengva, baigti sunku. VU pvz kas stoja is pazistamu, neretai isgirstu, kad stojama, nes lengviau mokytis, kitaip tariant, auksta kartele istoti, bet ne tokie itempti mokslai... bet cia jau aisku, reiketu labiau gilintis kokiose srityse ir t.t. Kad istoja bet kas, dar nera pabaiga, zinau viena doktoranta, kuris istojo su vidutiniskais balais, mokykloje tingejo, bet universitete susieme ir viskas isejo tikrai super. Geriau suteikti antra sansa, bet grieztai atsijoti pirmais metais, kas nusiteikia mokytis, o kas ne. Nes kartais kai pasiklausai Burgio ar dar kokiu radikaliu pasisakymu, kad vos ne visi debilai ir t.t., tai ka zinau. Realybe, kad tikrai ne visi talentingai ir pan. atsiskleidzia mokykloje, kitaip tariant, dar yra tas toks nesibridimas is paauglystes, bet universitete suteikiamas antras sansas. Ne visi pasinaudoja aisku, bet ir ne i juos orentuojimasi gi turetu buti?

Dėl KTU informatikos galiu tik paantrinti, kad įstoti nėra sudėtinga ir galima su mažu balu. Tačiau per pirmus 2 kursus dėl matematikos ir fizikos labai gerai atsijojami tie kurie studijuoja ir stengiasi ir tie kurie studentauja ir tik pagert ir su mergom pasiduot susirenka. Patekęs į trečią kursą, gali lengviau atsikvėpt, nes jau kaip ir užsitikrini patekimą į diplominio gynimą. Tačiau jeigu atsainiai į tai žiūrėsi, gali būti kad netgi ir diplominio neapsiginsi.

Galiu pritarti. Prisimenu kaip KTU mus buvo korę per pirmus du kursus, tai tikrai be malonumo tą prisimenu. Taip pat koks trečdalis mūsų gana stiprios laidos irgi atkrito. Ypač geras pastebėjimas skaitančiai universiteto vadovybei, nepiknaudžiaukite 3 kreditų moduliais. Nežinau, gal būt jūs to ir nematote, tačiau realiai mums juose teko mokintis bei darbo įdėti kaip į 6 kreditų modulius ir taip kai kuriuose moduliuose girdėjau bei man buvo tekę patirtį neįprastai didelį krūvį tiek egzaminų tiek darbų bei mokinimosi. Visus kuriuos pažįstų pasisako už gilesnį pažinimą jau studijuojamų pagrindinių dalykų nei kažkokį dirbtinį primetimą kažko kitko. Tačiau žinoma, gal būt galiausiai nauda to atsveria žalą, tačiau bet kokiu atveju, amoralu iš studento tikėtis tiek pat darbo kiek ir iš 6 kreditų modulio, o tai deja mano studijų programoje buvo gryna tiesa.