Lietuvos mokykloms siūlomi 3D spausdintuvai: vaikai kūrybinių darbų turi praktikuotis nuo mažumės (Video)

Visiskai sutinku su autoriumi. As netgi manau, kad 3D modeliavimas turetu buti mokomas mokykloje, nes tai nerealiai lavina tiek vaizduote, tiek matematikos, fizikos, geometrijos, dizaino zinias. Manau ateityje pas visus bus namuose 3D printeriai, o ta ateitis ne tokia ir tolima.

Mintys iš tikrųjų nukreiptos teisinga linkme. Apie 3D spausdinimą bei modeliavimą galėtų labiau inkorporuoti į dailės pamokas, na nes ne visi yra linkę meniškumą piešti abstrakčius piešinius, kuriuos po to vertina taip pat abstrakčiai mokytojas. Žodžiu, būtų dailės pamokų išplėtimas. Tik viena problemėlė - kas finansuos kol kas dar šį brangoką užsiėmimą. Verslas? Galbūt. ES lėšomis? Antrasis variantas turbūt tikėtinesnis.

Nebūtinai tas spausdintuvas turi stovėti kiekvienoje klasėje, gal net nebūtinai kiekvienoje mokykloje - užtektų aiškios procedūros kaip (ar už kiek) tą savo "meno kūrinį" galėsi pačiupinėti. Pvz mokiniui išskirta X gramų plastmasės, pagaminama/pristatoma per y dienų ir t.t. Mokinantis rinkti tekstą juk irgi nebūtina iš karto jo paleist ant popieriaus.

Žinoma, kad nebūtinai, kadangi tai kainuos beprotiškus pinigus, jeigu bus žvalgomasi ne į pačius pigiausius 3D spausdintuvus. Iš esmės, nebūtinai patiems pirkti visus tuos spausdintuvus ir medžiagas, kai galima užsakyti iš tų, kurie tuo jau seniai užsiima. Dabar 3D spausdinimą siūlančių įmonių, tiek pavienių veikėjų yra užtektinai. Išloštų ir mokyklos, ir vietiniai verslininkai. Be to, dabar jau ne vienas universitetas turi po 3D spausdintuvą, tad galima ir su universitetais bendrauti. Vat tas išskyrimas "mokiniui X gramų" yra nesąmonė ir labai ribojanti. Kokiam mokinių skaičiui dalinsi? 10? 1000? Tegu nebūna varžoma laisvė, reikėtų, kad kas nors iš šalies konsultuotų, kaip geriau spausdinti, kaip geriau daryti ir pnš, kad būtų pasirinktas kompromisas tarp labai didelių daiktų arba mažų daiktų. Tegu vaiko norus finansuoja ir patys tėvai, o mokykloms reikia pasirūpinti vaikų ugdymu ta kryptimi. Be to, jei reikėtų vietoje viską spausdinti, tai reikėtų ir tos srities specialisto arba mokytojų stažuotės. Nors man nelabai aišku kokio amžiaus mokinius mokys šių dalykų

Tai X gramų/kilogramų gali būti valstybės finansuojama "krepšelis", kad ir neturtingi galėtų kažką gyvai pačiupinėti, gal net verstų pakonkuruoti konstrukcijos atsparumu su tingesniais (bet turtingesnių tėvų). Bet čia gal būtų labiau užklasinei veiklai, tik kad ji pas mus ir taip visa mokama tai tokios problemos kaip ir "nėra" - tokis būrelius lankyti galėtų tik pakankamai turtingų, arba oficialiai soc remtinų tėvų vaikai, "vidutinei klasei" tai neįkandama...

Kad ir taip mokytojai verkia dėl to mokinio krepšelio, kad jis per mažas. Tas skirstymas į turtingus ir ne taip jau turtingus ydingas iš prigimties. Neaišku ar visi tuo susidomės, ar visi to norės. Kokį nors pradiniam susidomėjimui, žinoma, lėšų reikėtų skirti. Po to, jau kas nuspręs, kad jis to nori, galėtų eiti į užklasinę veiklą. Šiaip ar taip, pati užklasinė veikla irgi nėra pigi, jeigu žiūrėtum į įvairius būrelius. Anaiptol, lėšų trūkumas neturėtų riboti žmonių fantazijos ir noro. Įmanoma susirinkti patiems biudžetą, rasti vietą ir pradėti užsiimti 3D spausdinimu. Be kita ko, populiarėjant hackerspace'ams individualūs mokiniai galėtų rasti palaikymą iš labiau patyrusių žmonių, beliktų tik patiems tuo domėtis ir įdėti darbo į DIY. Taip apeinant daugelį kliūčių iš tikrųjų įmanoma pasiekti nepriklausomai koks ten tavo socialinis statusas ar kiek litų šeimos asmeniui tenka. Tereikia noro, veržlumo, palaikymo ir viskas bus įgyvendinama. O kaip konkrečios mokyklos imsis tokių dalykų aš nė neįsivaizduoju. Kaip galima suprasti, kol kas tik kalbos.