Verslas, kuriam nereikia reklamos: dirba tyliai, dažniausiai naktimis

Galbūt pabūsiu nepopuliarus, bet mano nuomone viena iš bėdų yra patys bakalauro ir magistro baigiamiei darbai. O tiksliau - tiek aukštųjų mokyklų, tiek pačių studentų požiūris į juos. Mano asmenine nuomone 99% jų yra beverčiai. Kasmet tūkstančiai studentų juos rašo, gina ir tūkstančiai tų darbų guli archyvuose kur jų niekada niekas neperžiūrės. Didžioji dalis darbų rašoma vienodomis šabloninėmis temomis, ypač dažnai falsifikuojami apklausų ar eksperimentų duomenys pritempiant juos prie norimo rezultati (ir niekas neturi laiko/noro to patikrinti) ir dar gerai jeigu vieną darbą pilnai perskaito du žmonės (įsk. patį studentą), nes ir tai ne visada pasitaiko. Darbo rašymo metu studentas jau būna išklausęs beveik visas būtinas paskaitas ir išlaikęs egzaminus, rašęs referatus, kursinius ir pan. taigi jų (baigiamųjų darbų) vertė studentui/aukštąjai mokyklai/visuomenei dažniausiai lygi nuliui. Žinoma yra tikrai pavyzdinių išimčių kai baigiamieji darbai virsta publikacijomis ir pan. tačiau tokių vienetai. Mano nuomone kiekviena aukštoji mokykla turėtų leisti rinktis - baigiamasis darbas ar baigiamieji egzaminai. Tada rašytų tik tie kurie yra tikrai motyvuoti, būtų galima kilstelti vertinimo kartelę, užtikrinti didesnį dėstytojų įsitraukimą, o kiti laikytų baigiamuosius egzaminus. Būtų lengviau sugaudyti kas darbą pats rašė, o kas pirko (iš esmės sumažėtų poreikis ir pirkti), bei manau didesnis procentas jų virstų publikacijomis, doktorantūros projektais ir pan.

Egzaminai tikrai to neišspręs, nereikia būti labai gudriu kad nusipirktum rašto darbą, o vat egzui jau teks pasimokyti. Nemanau kad rašto darbų pirkimas yra problema. Tikėtina, kad žmogus, kuris universitete kaupė žinias, pats atsakingai rašė darbą, bus geras ir brangiai apmokamas specialistas. Kai tuo tarpu "prastudentavusiam" bus sudėtinga dirbti pagal specialybę ir teks imtis kitokių veiklų. Patys darbdaviai sukūrė situaciją kai žmogus be diplomo - bevertis (būna išimčių). Visi žinome kaip vyksta atranka - pirma patirtis, tada išsilavinimas na o ar tikrai geras specas - sužinosim kai pradėsi dirbti. Dažnu atveju tas "darbelis", kuriam ieškota "superinio" speco pasirodo esąs ne toks ir sudėtingas, klausimas - nx tada tau reikėjo žmogaus su tokiu aukštu išsilavinimu? Taip ir sukasi ratas - darbdaviui reikia parodyti UNIVERSITETO diplomą o žmogus ieško lengvo būdo tam diplomui gauti.

+1 Galiu tik tai patvirtinti, kai pats buvau studentas, visi kursiokai kurie pirko diplominius, neivienas net neplanavo dirbti pagal specialybę. Diplomas jiems buvo tik kaip "atsarginis planas" , "gelbėjimosi ratas" . O tie kurie planavo pabaigę dirbti pagal įgytą išsilavinimą tie ir mokėsi ir patys atsakingai rašė darbus. Betkokiu atveju, diplominių pirkimas vistiek nėra pateisinamas...

Puca burbula. Tokie tokiems raso. VAdybvos, ekonoikos ir pan lengvai padromi darbai, o net ir ju studentai patys nepadaro.. As tik vieno nesuprantu, kaip ta diplomini padaro kitas, kai jam reikia duomenu , kuriuios tu gauni vaiksciodamas i katedra, atlikdamas uzduoti, tariesi su darbo vadovu ir pan. Tai, vadinasi, ne parasyme esme, o sistemoje.. Ir rekia placiom burnom

Visi įžvelgia viena problema, kad žmonės kurie baigia gauna diplomus, aš ižvelgiu visai kita, nebelieka jokios motyvacijos mokytis kai visi aplinkui perka darbus ir už juos gauna aukščiausius įvertinimus, stipendijas ar dar kažkokius kitus paskatinimus. Tai pagrindinė priežastis kodėl mečiau moklus KTU ir jei bučiau žinojas apie tokį sukčiavimo/nusirašinėjimo mąstą niekada ir nebučiau lietuvoj mokesis...

Bakalauro darbą galima nusipirkti, o egzaminą nusirašyti. Ir baigti Bakalaurą nesupratus ką mokeisi.