Mokymosi sėkmę lemia ne mokytojai, o tėvai

Sėkmę (= gerų rezultatų) galima pasiekti ir be tėvų, bet su jais galima pasiekti didesnę sėkmę (= geresnių rezultatų). Štai be mokytojų, ypač jaunesniam amžiuje, nebus turbūt jokių rezultatų.

Įdomus tavo mąstymas. Gal kaip tik atvirkščiai, tėvai turi didesnę įtaką ir gali išmokyt ir be mokytojų pagalbos jaunesniame amžiuje. O vyresniame, tėvai jau gali pristigt žinių.

Aš taip manau todėl, kad paaugę vaikai linkę labiau į savarankiškumą, o tėvai, net jei ir turi žinių, labiau linkę mokyti tai, kas jiems patiems įdomu ir atrodo reikalinga. Tarkim, aš puikiai įsivaizduoju mamą, kuri savo vaiką moko skaityti ar elementarių sudėties ir atimties taisyklių; o kuri moko aprašinėti paveikslėlius ir spręsti elementariausias lygtis – nelabai, nebent jei ji pati mokytoja ar pan. Žinoma, nesakau, kad taip nebūna. Manęs, mano brolių ir seserų tėvai nemokė praktiškai nieko, bet visi daugmaž išmoko tai, ko buvo reikalaujama. Aš suprantu, kad pas įvairius žmones būna kitaip. Puiku žinoti, kad tėvų dėmesys daro teigiamą įtaką vaikų mokymuisi, ir tai yra skatintina, bet vargu, ar jų indėlis į vaikų sėkmę gali būti didesnis nei profesionalų, kurie tuo užsiima visą gyvenimą.

Jau vien „buhalteriškai“ žiūrint, tėvų dėmesys vaikui didesnis, nei mokytojos visai klasei. Mažiems vaikams tėvai dar didesni autoritetai, nei mokytojai (ar bet kas kitas), eventualiai ir įtaką didžiausią gali padaryti. Jei ta įtaka panaudojama kryptingai, rezultatai, žinoma, kad geresni. Be to, galimas individualesnis mokymas, prisitaikant prie asmeniškų poreikių ir galimybių.

Vien „buhalteriškai“ žiūrint – žinių, kurias suteikia mokytojų armija, kiekis kelis kartus pranoksta visas net ir pačių dėmesingiausių tėvų turimas žinias. Labai dėmesingi tėvai galbūt gali vaiką sudominti, įkvėpti jam noro mokytis, pasitikėjimo savimi, kas, žinoma, yra labai svarbūs dalykai. Bet žinios dažniausiai ateis ne iš jų.

UTF16 rezultatą kas būna kai tėvai neužsiima su vaikais mes matom tavyje. Ir straipsnis būtent apie tai ir yra, kad jei tėvai užsiima mažais vaikais, būna geresni rezultatai nei tavo atveju. Ir kokių gi žinių tėvams gali pritrūkt, kad padėtų pradinukams? Tebunie kažkokią smulkmeną pamiršo, bet ar taip sunku paimt vaiko vadovėlį permest akim ir vaikui paaiškint?

Elementarių - mokymo. Nebūtinai habilituotas daktaras ką nors išmokys. Nesvarbu koks bebūsi protingas, mažas vaikas nenustygsta, jį turi sudominti. Mažas vaikas gali nesugauti elementarių dalykų, kaip minusinis skaičius, išaiškinti tą reikia laiko ir kantrybės. Galų gale neretai tėvai neapsikentę linkę patys padaryti darbą ar pradėti bausti "už nesimokymą". Kas nors pasakys, kad tai netraumuoja vaikų?