Vėžiu sergančio paauglio priekaištas suaugusiems: dabartinis vaikų gyvenimas - visiška beprotybė

Pilnai sutinku. Dabar sumažėjus mokinių skaičiui bandant išsaugoti mokytojams darbo vietas padidintas pamokų skaičius, kuris vyresnėse klasėse jau siekia po 8 pamokas per dieną. Beje ir mokoma tokių dalykų, kurių gyvenime dažnai neprireiks. Jei toliau taip eis, mokiniai nustos lankyti mokyklas. Kurie ne taip rimtai žiuri į mokslus laiku sukuria šeimas, žino kaip kilti karjeroje ir jiems svarbiausias darbas kur daugiausiai moka, o ne kuris laikomas prestižiniu ar tik žadama.

Ką reiškia žino kaip kilti karjeroje? Čia kurie taip jau žino? Kurie nesimoko? O šiaip, žinutė tai pilna emocijų.. Ne rodiklis, jog vėžiu serga. Ne nuo persimokymo susirgo ir staiga ėmė kaltinti pasaulį, jog viskas jame blogai.

Mokinama belekas, svarbu valandu butu. Naudingos informacijos mazai. Jei mokintu amato, tai bent kazka baiges moketum, o po 12 klasiu tai tik rasyt ir skaityt teismokina, ir tai ne visi mokedami baigia. Apie univerus isvis nesneku - laiko ir lesu svaistymas.

Kionig, ka vartoji? Kaip visad nuo realybes per sviesmecius atitrukes.

Laiku? Tai čia kada? 20 metų? 22? O tai kaip jie kyla toje karjeroje? Nu*iulpia kam reikia, lenda į šikną pasimuilinę? Protingi žmonės eina dirbti ten, kur yra perspektyvų kažko išmokt. O po to tas žinias brangiau parduot. Lodariai eina dirbt iškart ten, kur daugiausiai siūlo dabar. Ir sėdi per amžius už tą patį atlygį.

Labai skysta kontrargumentacija

Tai kas čia būtent įeina į tą terminą "belekas"? Nežinau, gal skiriasi požiūriai, bet bent jau man mokėti lietuvių kalbą (rašyti, taisyklingai dėlioti mintis, skaityti sudėtingesnius tekstus), anglų kalbą, matematiką, kažkiek fizikos atrodo visai paranku. Dėl kitų dalykų irgi galėčiau atrasti kažką parankaus ir naudingo. Tiesiog yra skirtumas tarp "bendrinio išsilavinimo" ir "profesinio išsilavinimo". Visi, kurie reiškia nepasitenkinimą, nori to, kad mokyklos pataptų kažkokiomis profesinėmis mokyklomis. Bet taip daryti būtų kvaila, nes iš to laimėtų tik vienetai. O kaip yra dabar, tie vienetai gal šiek tiek nukenčia, bet daug kartų mažiau negu likę visuomenės nariai. Kitaip tariant, bet kokia protingai valstybės kuriama sistema turi būti paremta didžiausiu kuriamu socialiniu gėriu, o ne konkrečių individų poreikių tenkinimu. Tai ir yra vienas esminių skirtumų tarp visuomenės ir konkretaus individo. O valstybei pagrinde rūpi ne kažkoks individas, o visuomenė. Aišku, gali susidaryti iliuzija, kad visuomenei reikia tokių pokyčių, kurie paverstų mokyklą į eilinę "profkę", bet taip yra tik todėl, kad tie, kurie to nori labiausiai, garsiausiai rėkia.

Šiaip smalsumo dėlei kur būtų galima pamatyti pamokų tvarkaraščius? Man kažkaip dirba įtarimas, kad pusė jų turėtų būti užklasiniai būreliai.

Kas trukdo mokytis amato profesinėje mokykloje?

O kodel jie nezino? Ar ne butu geriau jei mokiniai butu supazindinami kas yra karjera, cv ir kiti niunsai, vietoj to kad skaitytume kaimieciu parasyta literatura?

Kitaip jam ir negali atrodyti. Yra ganėtinai supratingų ir protingų vaikų, kuriems tėvai sugeba paaiškinti mokslo svarbą. Kitoj spektro pusėje yra "avinai", kurie nei nori klausytis nei nori mokytis, jie nori visko čia ir dabar. Sistema bando juos ganyti ir per prievarta suteikti tas nelemtas žinias, išmokyti kažkiek mąstyti, bet žinoma, toks būdas labai dažnai nevaisingas. Ko gero, labai didelę įtaką turi auklėjimas nuo mažens. Dabar pabandykim įsivaizduoti kitokią situaciją. Paauglys nori visko čia ir dabar, jis nori "gyventi", negrūsti į galvą tų beverčių "faktų". Na ką, kadangi jis neturi jokios kvalifikacijos, mes jį pastatom fabrike, jis dėlioja keksus į dėžutes. Pagaliau jis gali "gyventi", jam nereikia sukti galvos, jam tereikia atidirbti 8 valandas ir jis laisvas kaip paukštis. Jis gali "gyventi". Tai gali būti ir sėkmės ir didelės nesėkmės istorija, galbūt jam nieko daugiau gyvenime nesinorės - šaunu. Na, o jei jis taip padirbs 5 metus ir supras, kad galbūt tai jam nepatinka, jis nori kažko kito, ar bus lengva vėl pradėti mokytis? Ką reiškia tas išsireiškimas "gyventi"? Ilgai miegoti, žaisti kompiuterinius žaidimus, nieko neveikti? Susiplanavus laiką ir turint noro galima nuveikti labai daug ir lieka laiko "gyventi". Galiausiai, kiek aš atsimenu iš mokyklos, visada buvo tie verksniai, kurie "dirba" po 10 valandų per dieną ir pan. Tačiau tiesa yra tokia, kad jie 6 valandas šaudo varnas mokykloje, o grįžę namo 4 valandas žiūri teliką (dabar žaidžia kompiuteriu) ir bando daryti namų darbus tuo pačiu metu. Žinoma, kyla frustracija, tačiau jiems sunku suprasti kur slypi jų nesėkmių šaknys. Iš to kyla pasipiktinimas aplinka, nes viskas turi būti lengva, čia ir dabar.

Paskaitai besiskundžiančiųjų komentarus ir pasidaro viskas aišku...

Nežino dėl dviejų priežasčių - vieni nesidomi, o kiti nemoka domėtis. Tačiau bet kuriuo atveju mokyklose supažindinti su karjeros galimybėmis, būdais siekti karjeros būtų puiku. Ir ne 11-12 klasėje, o kokioje 8-9 dar, kai moksleivis gali ta galimybe iš tiesų pasinaudoti, o ne daug vėliau po universiteto baigimo. O literatūros skaitymo ir nagrinėjimo geriau neišmesti. Lietuvių literatūroje tų kūrinių yra labai mažai, pavyzdžiui, palyginus su kokiais lenkais. Ką čia lietuviai tokio turi ypatingo, iš ko galima kažką naudingo išspausti? Donelaitį, Maironį, Putiną, Nėrį, Škėmą? Na ir dar yra autorių, kurių jau neminėsiu. Bet esmė tokia, kad lietuvių literatūra ganėtinai skurdi, ir galbūt išties pernelyg daug į ją koncentruojamasi, kai būtų protinga koncentruotis ne tik į tai, bet ir Vakarų kultūrų literatūrą, kas daug labiau praplatintų suvokimą ir leistų suprasti, iš kur lietuvių literatūra tapo tokia, kokia ji yra dabar. O dar kita didelė problema, kuri tikrai mokyklose egzistuoja, yra ta, kad taikomas tam tikras psichologinis spaudimas. Kalbu būtent apie iš mokytojų pusės taikomus gąsdinimus dėl egzaminų, kartais ir žeminimus, kad jų mokiniai nieko nemoka. Tokie dalykai tikrai neprideda motyvacijos nei mokantis, nei laikant VBE. Juo labiau, realybėje (kalbant apie darbą šiuo atveju) tokie gąsdinimai niekada netaikomi rimtose įmonėse. Tiesiog, jeigu darbuotojas kažko nedaro tinkamai, jis apie tai profesionaliai informuojamas, kad tobulėtų. Jeigu nepatobulėja kur reikia, jis atleidžiamas be didesnių nesąmonių, ir tiek, o po to pakeičiamas geresniu darbuotoju. Tad gal ir mokyklose reikėtų labiau orientuotis į profesionalų požiūrį, ir tiesiog moksleivius be jokių ceremonijų supažindinti su jų spragomis, kad jie galėtų jas taisyti. O jeigu netaiso, išvesti neigiamą metinį pažymį ir tiek, jeigu mokytojas aiškiai mato, kad moksleivis egzamino neišlaikys. Tiesiog motyvuotas moksleivis pasistengs ir viską susitvarkys, o nemotyvuotas nieko nedarys. Tai kam pastarąjį prileisti prie egzamino?

Sitas patiko kas yra mokslas? Tai kazkokios zinios, kad padares kazkoki veiksma gausi visad toki pati rezultata. Pvz imetes zalia kiausini i 100C verdanti vandeni visad gausi po 10min virta kiausini. O dabar paziurim i svietimo sistema - kiek ten "kiausiniu" verda ir kiek "isverda"? Kisa belekokias "zinias" tarkim kur randasi babajai, bet nepasako kas is to. Mokina istorijos, bet nepasako kas is to... Kionig, davai pasiimk eilini pamoku tvarkarasti ir duok bent po 100 pavyzdziu is kiekvieno dalyko kaip tu kasdien praktiskai gyvenime panaudoji. Bet geriau nebandyk, nes iskart susikirsi ant kuno kulturos kontrolinio - kiek kartu i kasi imesi toki bala ir gausi

Matematika, fizika - projektuojant bet kokį daiktą t.y. mechanika, elektronika. Biologija - žinojimas kaip veikia gamta, kad veikia evoliucija, augalų rūšių žinojimas - mažesnė tikimybė nusinuodyti, apsisaugoti. Kūno kultūros kontroliniai lyg ir būdavo tokie kaip man.. Nepamenu, tiesa pamenu, kad pažymius rašydavo už ir metimų pratimus. Bet lygiai taip pat vertindavo ir už įlipimą virve iki pat lubų, prisitraukimus, kabojimą prisitraukus, šuolius į tolį, bėgimą etc. etc. O dabar visa tai reikalinga, jog tavo kūnas nesutvertas vien sėdėjimui, kitaip greitai invalidu patapsi, kurį išbrokuos darbdavys, kai jam pasireikš komplikacijos ir dar kurių gydymas ganėtinai brangus. Išvaržos, stuburo iškrypimai, fizinis pajėgumas, riešo kanaliniai uždegimai užkietėjusiems geimeriams yra puikiai žinomi, akių nuovargis irgi prisideda. Sportuojant tu ne tik tuščiai laiką leidi, bet gerini savo fizinę būklę, ne tik fizinę, bet ir psichinę - teigiamai veikia. Jei per kūno kultūrą įvestų ir teorines paskaitas, tai galėtų šnekėti apie dietas, maisto įtaką kūnui sportuojant ar užsiimant kulturizmu. Galbūt būtų mažiau nutukusių storulių ypač jaunose klasėse, pagerintų socialinę rolę ateityje. Žodžiu, žinojimas ir žinios visakeriopai padeda, kuo daugiau žinai, tuo lankstesnis esi ir tuo labiau gali žinias panaudoti geresnių rezultatų siekimui arba suprasti tai, kodėl įvyko ne taip, kaip tikėjaisi, atrasti priežastis ir kas jas nulėmė. Mokslas mum leidžia pažvelgti į realybę objektyviau, o ne galvoti, kad mus valdo nematomas žmogutis, kuris viską sukūrė ir kitaip negali būti.

Dabar yra atėję tokie nuostabūs laikai, kad net būdamas daržove šioje visuomenėje tu gali išgyventi. Kad išgyventum tau reikia labai labai minimalių sugebėjimų. Tačiau, kai kurie žmonės nori būti daugiau nei visuomeninės daržovės, galbūt tu nori kuo geriau suprasti visuomenėje ar gyvenime vykstančius procesus, būti aktyvus ir sąmoningas pilietis. Visi labai mėgsta šią kvailą klišę: kam man tai mokytis, jei galima rasti google. Jei tu apie tam tikrą situacija nori padaryti išvadas, tu turi iš anksto žinoti tam tikrą informaciją ir faktus. Nėra jokio kito būdo susieti tam tikrus fenomenus, situacijas, rasti analogijas nieko nežinant. Žinoma, yra labai daug specifinės informacijos, kurią žino galbūt vienetai, dėl jos apimties ar specifiškumo tu jos niekaip neišmoksi. Tačiau mokykloje yra mokoma tik elementarių pagrindų, nuo kurių atsispirdamas gali gilintis toliau. Kodėl visus yra apėmusi baimė kažką išmokti atmintinai? Ar tada smegeninėje mažiau vietos liks Šalčiūtės citatoms ir vaizdiniams? Bet tikriausiai visi bijo skausmo, treniruočių skausmo, nes paprasčiau yra užsiaugint mėsos raumenį, kuris visuomenėje yra žymiai seksualesnis ir juo lengva pridengt pilkąjį lašinį. Iš praktikos: kiek teko susidurt su "kam man tai, aš tai pagooglinsiu" tipo žmonėmis, jie neturi absoliučiai jokių googlinimo, informacijos rinkimo ir sisteminimo sugebėjimų. Turbūt pirmiausia reikia išmokti manipuliuoti informacija savo galvoje, o po to naudotis tai palengvinančiais įrankiais.

Švietimo sistema yra viena, jos išpildymo būdai kita. Standartinės mokyklos (privačios tikiu geriau) kaip įstaigos visada atsilieka nuo realijų pradedant būdais kuriais dėstoma informacija 21a vaikui, baigiant dažna mokytojų žinių stagnacija. Šis veiksnys susiveda į pinigus. Jei kiltų dėstytojų paruošimo standartai beabejo viliojant aukštesne socialine padėtimi-alga, bei esantys amžiuje būtų siunčiami stažuotis galima būtų kalbėti apie efektyvumą. O dėl šio vaiko požiūrio "švaistomo laiko/vergystės" reakcija suprantama, nes reikalaujama pagrindinio dalyko - atsakomybės. Ji kaip žinia vaiko pasaulyje yra kaip nuleista iš viršaus butinybė. Galu gale vaiko sąvimonė dažniausiai per skysta įsisąmonint jo paties ir mokslų ryšį, vieniems jis ateina anksti, kitiems per vėlai, dar kitiems net neužmezgus jo vien pragmatinių dalykų per gyvenimą šuoliuoti užtenka.

Mokslas yra ne vien tik žinios, bet ir SUGEBĖJIMAS žinias panaudoti (pavyzdžiui metodai). Bet apie tai ne dabar. O kam reikalingos ŽINIOS? Gal paprastas pavyzdukas iš realaus gyvenimo padės: Jaunas programuotojas dvi dienas vargsta prie beprotiškai keisto bug'o: tinkamai veikia visi skaičiai išskyrus 08 ir 09. Profesionalas (pas kurį galvoje žinių esama) per dvi minutes paaiškina: čia pagal nutylėjima yra konvertuojamas stringas į skaičių (int), o nulis prieš skaitmenis reiškia skaičių aštuonetainėje sistemoje. Todėl skaitmenys 8 ir 9 tiesiog atmetami.

Turėjau omenyje dalykų sąrašus.

Kazkokias pasakas cia skiedziat mokykloj tokiu dalykus, kuriuos cia isvardijot (prisifantazave) nemokina. Greiciau patys kazkur isgirdot ar perskaitet negu ta mokykloj buvo pamineje.