Sugalvojo naują mokinių vertinimo sistemą - neliks brandos egzaminų

Apslifavus ideja nebloga, bet man idomu, kaip ji bus pritaikoma praktikoje? Lengvai tariant, tai siuo metu mokinys turi taikytis prie sistemos, o ko pasekoje prarandamas jo tikras talentas. Manau geresni rezultata pasiektume, kai sistema taikosi prie mokinio ir leidzia jam tobuleti.

nesamone,tie mokiniai kurie aktyviau visokioj kulturinej ar socialinej veikloj dalyvauja ir rinksis profesijas socialiniu ar kulturiniu pagrindu kaip taisykle,o busimas technikas ar inzinierius isvis tokioj sistemoi kaip balta varna atrodys, o kur dar atskirtis tarp didesniu miestu ir rajonu lygiu, ar net tam paciam mieste ar rajone tarp skirtingu mokyklu

O būsimas technikas, inžinierius gali kaupti balus dalyvaudamas jaunųjų išradėjų konkursuose, fizikos, matematikos olimpiadose, nuotoliniu būdu mokytis specializuotose mokyklėlėse. Gali nuotoliniu būdu išsilaikyti "Solidworks" arba "Autodesk Inventor" sertifikatus. Tokiam moksleiviui niekas netrukdys kurti semestrinius mini projektėlius ir juos teikti atsiskaitymui arba už juos gauti bonusus. Pavyzdžiui moksleivis konstruoja lėktuvėlį, bet kartu veda ir viso proceso blogą, ir tiek už vieną, tiek ir už kitą veiklą gauna balus, kaip už kūrybinę ir mokslo šviečiamąją veiklą. Be to būsimas inžinierius gali savanoriauti artimiausioje gamybos įmonėje vasaros laikotarpiu kaip praktikantas ir pan. Galimybių tikrai daug, tik reikia vaikus nuo mažumės pratinti galvoti apie savo įgūdžius ir augintis vertę darbo rinkoje, o ne kambaryje užsidarius CS tratinti naktimis. Siūloma sistema tikrai skamba daug žadančiai.

pries akis isdygo. Anyway, daugelis tavo aprasytu "budu" reikalauja nemazai financiniu investiciju ir laiko, ne didmiestyje gyvenantiems isvis ribotos galimybes. Ir moksleiviui savanoriauti gamybos imoneje? Tikriausiai juokauji, reta kuri imone nepilnameti pas save isileis.

Didesnio idiotizmo turbūt jau nesugalvos... Visų pirma, toks vertinimo būdas būtų tikrai per sudėtingas veiksmingai vykdyti bei paruošti. Taip pat per stipriai neapibrėžtas, nes sunku pasakyti kokia kompetencija turėtų būti renkama, žymima ir kaip pagal ją būtų vertinama. Be to, mokiniui save vertinti bei žymėti savo veikla pačiam būtų netikslu, nes charakteris labai stipriai įtakotų pateikiamą informaciją (savikritiško ir perdedančio žmonių kompetencijų didumas ir kokybė labai skirtųsi, nes kiekvienas kitaip vertintume tai, ką reikėtų įrašyti į kompetenciją, o ko ne), todėl reikėtų, kad kažkas kitas pildytų, vertintų ir prižiūrėtų kiekvieno mokinio pažangą labai detaliai, jis turėtų būti labai objektyvus, bet toks dalykas praktiškai neįmanomas kai nėra anonimiškumo, net ir labiausiai pasišventęs asmuo negali valdyti savo pasąmonės, kuri irgi daro įtaką mūsų sprendimams. Čia dar ne viskas, nepamirškite, koks milžiniškas kiekis skirtingų kintamųjų dalyvautų tokiame vertinime, tai smarkiai sumažintų rezultatų patikimumą ir tikslumą, be to, mūsų aktyvumas neturi įtakos mūsų sugebėjimams, ką ir turėtų vertinti egzaminai. Priedu prie to, lankyti įvairias mokyklas, būrelius, dalyvauti konkursuose ar renginiuose kainuoja laiko ir pinigų (kelionių išlaidos, mokamų pamokų kaina ir pnš.), taip pat miestiečiai turi kur kas didesnę galimybę visam tame dalyvauti dėl susisiekimo kokybės. Tokie veiksniai nesuteikia vienodų galimybių vertinime, o tai jau neetiška. Beje, nepamirškime to, kad dalyvavimas tuose renginiuose neturi tokios įtakos mūsų žinioms ir sugebėjimams, prabuvęs specialią mokyklą nebūtinai reikš, kad tu supratai, ką ten aiškino, dalyvavimas konkurse nebūtinai reikš, kad tu protingas toje srityje, be to, toks vertinimas būtų durstomas per ilgą laiką, tokiu atveju būtų vertinama ne tavo dabartinės žinios, o tavo pastangos (kurios nebūtinai ves vaisius) ir aktyvumas. Ir net neliktų aišku, kokie realios tavo žinios, nes būtų pateikiama per didelis kiekis informacijos nuspręsti, kokio tu lygio pasakyti tiksliai neišeitų dėl konkrečios informacijos trūkumo, ką ir tikrina dabartiniai egzaminai, be to, egzaminai laikomi norint nustatyti ar tu turi pakankamai žinių suprasti tai, ką studijuosi ar dirbsi, jei tuo metu tu jų neturi, įsigyk jas ir bandyk vėl, nieks per vieną naktį gi netaps Vunderkindu, ir nepamirškime, kad žinios įgyjamos pakankamai lėtai, bet nepamirštamos ir taip greitai, kad nesugebėtai jų atsiminti egzamino metu. Vadinas tavo žinios parodytos pavasarį bus panašios ir vasara bei rudenį. Galiausiai dar vienas dalykas, kurį norėčiau pabrėžti- tai, kad ne vien abiturientai laiko egzaminus, o sekant tokio vertinimo sistemos logiką būtų privaloma sekti visų žmonių veiklą, o tam nėra išteklių, nebent, kas nors sukurs pakankamai galingą dirbtinį intelektą, kuris mus ir rūšiuotų pagal tuos kriterijus. Dėkui už dėmesį. P.S. Jei jau egzaminų nesugeba sureguliuoti tinkamai, tai kaip jie ruošiasi naują ir visai nebandytą sistemą pritaikyti ir padaryti kokybišką nepadarant žalos?

Svarbu ne pats dalyvavimo konkurse faktas ar užimta vieta, bet tavo sukurtas/pateiktas sprendimas. Ateitis priklauso kūrybingiems.

studentų be egzaminų, o tik atsižvelgdami į jų 9-11 baigimo pažymius. Mintis buvo ta, jog tokie pažymiai tarp mokinių ir mokytojų nebuvo laikomi svarbiais, nebūdavo "pritempiami" ar pagerinami ir kur kas geriau atspindėjo moksleivio norą ir gebėjimą mokytis visą laiką. KTU šią praktiką taikė kelis metus ir buvo patenkinti įvedę šią tvarką, nes kartu su jų pagal pačių susidarytus mokyklų reitingus ir tokiu būdu patekusių ir pabaigusių statistika buvo kur kas geresnė. Studentai, kurie planavo stoti į techninius mokslus irgi buvo kur kas užtikrintesni, į egzaminus galėjo eiti atsipalaidavę ir ramūs, nes žinojo, jog paskutinio egzamino pažymiai jiems nėra tiek svarbūs. Deja, dėl kitų universitetų lobizmo ŠMM šį būda uždraudė.

Tavo visi pateikti variantai yra per nuotolini? Nes gyvenantiems ne Vilniuje/Kaune/Klaipedoje/Siauliuose butu totalus pravalas. O ir per nuotolini, ka daryti, jeigu namuose 5 zmones, o kompas tik vienas ar jis paprasciausiai per silpnas/ senas?

Neįgyvendinama sistema. Dėl objektyvumo trūkumo. Elementariai... Ko neatspindi?.. Jei žmogus nesugeba elementarios lygties išspręst (ką ir tikrina egzaminai) - nu tai turim tuos gebėjimus, kokius turim.

Pradžiai reikia pripažinti, kad šiai dienai nepasiturinčių vaikai lygiai taip pat negali niekur "pasireikšti", t.y. jei jie gyvena kažkur ne pas tėvus mieste su universitetu, tai jų tėvai irgi negalės tame mieste išlaikyti, net jei mokysis idealiai.

visiškai kvaila vertinimo sistema mano manymu. jokio objektyvumo, nes vertins kaip kas nores, pagal mokytojo norus daugmaž.... egzaminai visiems vienodi butini.

Lygtis yra žinios. Bet pagal lygtį sukurti mechninį mazgą ir jį sudernti su kitomis mechninėmis bei elektroninėmis istemomis jau reikalingi gebėjimai. Arba papraščiau kalbant lygtį reikia mokėti pritaikyti. MAn įdomiau ne tas fizikas, kuris gavo šimtuką, bet tas, kuris gavęs mažiau mėgaujasi tomis žiniomis ir ką nors konstruoja, užuot sausas lygtis gliaudęs.

Neskiri teorijos nuo taikymo?.. Fizika - fundamentalus mokslas. Jei fizikas kažką mieliau konstruoja, nei gliaudo teoriją - vadinasi, jam reikėjo stot ne į fiziką, o į inžineriją (fizikos ir matematikos taikymą). Man atrodo labai paprasta ir suprantama. Tikras fizikas mėgausis ir teorinėmis žiniomis. Lygiai kaip inžinierius konstravimu...

Nes kaip jau išsiaiškinome, apie mokslą nerauki nieko, tad nesuvoki, kad būtent pirmasis turėtu eiti į universistetą įgyti dar daugiau teorinių žinių ir jas išmokti panaudoti sprendžiant problemas. Kai antrasis turi eiti į proftechnines, kur išmokys kaip jam mechaniškai tą patį darbą atlikti iki kas pasakys jog tos žinios paseno.

Dėl pirmojo tu teisus, galbūt jis eis į Fundamentinius mokslus ir studijuos gryną fiziką. Bet antrąjį aš matau, kaip mechanikos, biomechanikos, mechatronikos specialsitą. Kuris PROJEKTUOS produktus apjungdamas daugelį sričių. Gal jis nebus tobulas fizikas, bet gal jis turės pakankamai vaizduotės, kad projektuotų pvz. elektromobilius, dronus, robotus ir t.t. Na o praktika rodo, kad realioje pramonėje labiau vertinami kūrybingi ir gerus socialinius įgūdžius turintys specialistai, nei kokie nors intravertai vienos siauros srities (dar/nepripažintiu) genijai.

Akivaizdžiai nesugebi įsisavinti žodžio "GEBĖTI". Protiniame darbe - tai suvokti, fiziniame - tai atlikti. Būtent todėl universiteto inžinierius kur kas lėčiau tau surinks nuotekų vamzdyną nei proftechnikas, bet naujus metodus įsisavins atvirkščiai. O tu nori kažkokio mikso, kad universitetai taptu proftechninėmis, kad vien tik dirbtu, o mažiau studijuotu.

Linksma man tave Arns skaityti. Čia ne aš taip sugalvojau, čia verslo sektorius pastaruosius 10 metų rėkia pilna gerkle, kad yra atotrūkis tarp teorinių žinių ir realaus darbo įmonėje. Kad reikia ieškoti sąlyčio taškų, tam kad darbuotojas kuo greičiau įsijungtų į įmonės veiklą ir nereikėtų jai pusę metų vesti apmokymus elementariems dalykams. Ateina žalias bakalauras ir jis neturi supratimo kaip spręsti įmonės kasdienes problemas, kaip dirbti su įmonės ištekliais, kaip valdyti jam patikėtą personalą. Teoriškai žino, nes atėjo su dešimtukais, bet asmeninių savybių neišsiugdė. Nemoka bendrauti, nemoka pristatinėti ataskaitų, nemoka derėtis su tiekėjais, nesupranta vidinės komunikacijos principų, nes niekad nematė kaip tai realiai vyksta. Ir kiekviena specialybė turi savų niuansų, todėl reali patirtis privalo būti kuo labiau priartinama prie studijų. O grįžtant prie diskusijos temos - realios patirties perteikimas turi prasidėti dar prieš universitetines studijas.

ekstravertus - tiesus kelias į mažą kolektyvo efektyvumą ir savaime suprantama - bankrotą.

Eik pailsėti shift, nes paprastai "išmoko" reiškia baigtinį ko nors rezultatą. Egzaminas ir yra baigtinis, o mokslo metų metu gauti įvertinimai tik tarpiniai, neparodantys ar žmogus įsisavino medžiagą ar tiesiog iškelė kai žinojo konkrečią siaurą vietą, kuri bus tikrinama. Dargis daug šneka, bet mažai ką siūlo. Turim ir kitą nuolatinį "ekspertą" Avulį, kuris irgi šneka apie viską per žinias, deja jis pats asmeniškai nesivadovauja tuom kuo šneka. P.S http://www.delfi.lt/verslas/verslas/ver ... d=69466718 duok lengvatų ir nė penkių klasių nebaigęs afganas bus įdarbintas. Tiesiog trykšta "greitų sprendimų, efektyvaus mąstymo" ar dar kokio briedo minčių poreikis. Kita auditorija, kita ir plokštelė