Savaitė penktokų kailyje: „jei reiktų tai pakartoti, verčiau sėsčiau į kalėjimą“

gana verkti, kad sudėtinga, aš norėjau ir mokiausi nes man buvo sakoma kad tai mano darbas ir dabar nesigailiu to, gailiuosi tik kad universitete nesimokiau todel tenka "srebti" veliau. reikia ne trukme o kokybe keisti. kas is to jei dar sutrumpinsim o kokybe liks prasta, sutrumpinus kokybes neidesi. pas mane pamokos budavo kasdien neparuostis. juk jei kam nepatinka ruosti pamoku, gali ju neruosti ir neruosia. paziurekit i azijos vaiku gabumus - jie mokytis nori ir ju svajones yra geri rezultatai, o vakaru pasaulio vaiku norai yra nesimokyti ir linksmintis, tai kas uzaugs? kas kurs inovecijas? kas bus konkurencingi?!!!!! ka pasesi ta ir pjausi

Dažniausiai nenora mokytis sukeliai monotonija. Namuose kalti, mokykloj rašyt. Jeigu būt daugiau integruotos veiklos ir šiaip daug ir nuo mokytoju priklauso. Jeigu mokytojas aiškina suprantamai ir įdomiai tai mokytis lengva.

Penktoje klasėje tikrai nėra tiek mokomų dalykų, kad reikėtų daugiau 5 pamokų per dieną: matematika, geografija, užsienio kalba, lietuvių kalba, fizinis lavinimas dar kokie menai ar gamta. O jei dar prisigalvoję kokių nesamonių ir dar su namų darbais, tada tikrai per daug. Šiaip nežinau, kur pažiūrėti dalykų sąrašus pgl klases, bet kirba įtarimas, kad bėda būtent su perkrovimu visokiomis kvailystėmis.

kvaila per diena tureti 5-7 pamokas po 45min, nespeji susiruosti o jau eini i kita pamoka. Britanijoje kiek zinau buna3-4 pamokos po pusantros valandos, ten bent turi laiko kazka isisavinti ir nereikia namu darbu. Kita vertus cia lietuva, tuoj ismastys kad 45min perdaug tai padarys 20 pamoku po 10minuciu

Aš jį švietimo ministru paskirčiau. Mastantis žmogus, būtu geriau, nei ta tūpa boba!!! Nosinori įžeidinėt, bet labai nemėgstu žmonių, kurie užsiima tuo, ko nesugeba ir bando specelistus vaidint.

Pasidomėk, kiek laiko žmogus gali išlaikyti aukštą koncentraciją. Paskaitos trunka 1.5h. Jei dėstytojas įdomiai dėsto ar dalykas patinka, gali išsedėti nepraradęs minties 30-45min. T.y. ne perrašinėti, o sekti ir bandyti suprasti (studijuojant tikslųjį mokslą). Mokykloje kaip tik trumpinčiau pamokas iki 30 minučių, bet su sąlyga, kad mokiniai atėję iškart pradėtų dirbti. O taip retai būna. Todėl tos 15 minučių labiau skirtos susikoncentravimui.

Taisyti reikia, bet idealiai nieko negali būti. Kas norėtu dviejų valandų matematikos ir po to fizikos/chemijos pamokų? Čia sunkiau nei 90% darbų tenka dirbti, nes kiekvieną pamoką vis nauji dalykai, o juos aiškinti reikia apie 30 žmonių grupei, kurių gabumai dažnai labai varijuoja. Po šito eitu visokios dailės, kūno kultūros? Vėl, teoriškai gražu, bet realybėje visos Lietuvos mokyklos statytos kitokiems modeliams, tad tektu spaustis. Taip pat reiktu samdyti daugiau mokytojų, kuriems tektu mažesnis krūvis (nes į tą patį laiką, tiems patiems dalykams mokytis sueitu visi mokiniai). Manau jei ką ir galima palengvinimui daryti, tai išmėtyti iš programų galybes "prielipų" ir grįžti prie labiau pagrindų. Vėliau savanoriškai ar profiliuojantis (tarkim universitetuose) būtu suteikiamos papildomos tos srities žinios. Dabar teoriškai viską turi būti girdėjęs ir viską žinoti, aukštosios turėtu tik parodyti kelias gudrybes jų dėstomai specialybei ir vertinti. Todėl natūraliai mokyklose perkrovos, o dažname universitete daug kas įsigudrina miegoti ar iš vis darbe dirbti. Juk praleidžia tik jau girdėto mokyklinio kurso atkartojimus.

Dėl to universitetuose ir kolegijose dėstytojas daro pertraukas po 45 - 50 min., kad klausytojai galėtų pasiilsėti ir atvėsti. Nėra taip, kad non-stop tas pus antros valandos ataria.

Švietimas yra juokingoje situacijoje. Pakeisti niekas nesiruošia. Tokie straipsniai nieko nepakeis. „Just go with it“. Aš nesuprantu, kaip vienuoliktokai, dvyliktokai turi sėdėti mokyklose iki tamsos (žiemos metu), grįžę namo turi skaityti knygas (per savaitę tenka perskaityt po knygą (nesvarbus ilgis, ar tai „Du gaideliai“ ar tai „Altorių šešėly“), ją suprasti, padaryti kitus namų darbus ir dar pailsėti. Moksliukai („kalikai“) net per pertraukas bando padaryt kaip įmanoma daugiau, akys kiekvieną dieną atrodo pavargusios. Po to neduok dieve pavėluosi į pamokas, nes nespėjai nd padaryt. Dėl to visiems jau ir yra px. Dėl to perėjau prie logikos „jei mokytojas turi užduoti namų darbus, vadinasi nesugeba išmokyti visko per pamoką ir jis nėra vertas būt mokytoju“. Todėl namų darbų niekada ir nedariau, nedarau ir nedarysiu.

Tik nereikia kabinti makaronų. Visas pamokas padarydavau (apart matematiką) per 15 minučių. Visas knygas ir dar daugiau nei rekomenduojama perskaičiau, eidavau į sportą, ir dar likdavo krūva laisvo laiko draugams, prie kompo ar TV. Tiesa, matematikos namų darbus padarydavau ant palangės per 10-15 minučių. Kiti dar spėdavo nusirašyti. Taip, programos turi tobulėti, mažėti kalimo, daugėti mąstymo. Pamokos turi būti įdomesnės, bet taip pat turi ilgėti laikas praleistas mokykloje. Bet tas laikas turi būti išnaudotias fiziniam aktyvumui, būreliams organizuojamiems mokykloje, vaikų finansiniam išprusimui ir šiaip įgūdžių gyventi lavinimui. O tai dabar pilnamečiai valgyt pasidaryt nemoka, su finansais tvarkytis nemoka. Sutarčių skaityti nemoka. Kaip iš XIX amžiaus nukritę. Be to, prailgintas užimtumas didintų mokinių užimtumą, o ir abiem dirbantiems tėvams būtų paprasčiau. Tiesa, tai reikalauja lėšų ir reformų.

Vieniems patiktu, kitiems ne. Jau dabar psichologai skalambija jog tėvai su vaikais per mažai praleidžia laiko kartu bendraudami. Kaip tą spręstum jei vaikas iš mokyklos grįžinėtu net vėliau nei tėvai iš darbų? neturintiems laiko yra internatai sukurti, kokioje Didžiojoje Britanijoje gana sėkmingai veikiantys.per šventes sugrįžta moksleiviai namo, tėvai žino jog vaikai mokomi savarankiškumo, nereikia rūpintis dėl jų saugumo ir tikrai žino jog visą parą bus jų užimtumas.

Pamokų skaičiaus keisti nereikėtų, nes spėju, kad tos 4-5 pamokos gali būti labai paSunkintos. Gerai kaip buvo. Mokiniai ir taip jau spaudžiami. Sesė mokosi, tai vaitoja su ašarom. Seniau ne taip spaudė. Vidurinių tai jau nebeliko. Ką čia tas Pirdžius Peza?.. Jei privalomos 5 pamokos, tai ką ir (3-4) gimnazijos klasėse reikės sėdėti visas tas Pirdyliškas 5-6 pamokas ? Po 10 (2 gimnazijos klasės) grafikas yra laisvas. Ne visas pamokas apsimoka lankyti, pailsi per "langus". Matau, kad nori Vidurinį padaryti "neįkandamą", neįperkamą ir nebe prieinamą. Šito Pirduliaus Vanago pasiūlymas apgaulingas ir iš Esmės nelogiškas.

wo123, tarybiniais laikais, man regis ir dabar Japonijoje būdavo po 5-6 pamokas, tačiau tekdavo eiti į mokyklą ir šeštadieniais. Taigi reikiamus dalykus išmokdavai. kai kalbi apie savo sesę, greičiausiai ją spaudžia visokie papildomi prielipai, kuriuos reikia kalti, nes "protingi dėdės ministerijoje" turėjo parodyti pažangą moksle ir kodėl jie sėdi savo darbe.T.y parodyti jog jie dirba ir švietime dar yra kas neatrasta, procesas ne baigtinis.

Viskas atsiremia į pinigus. Kuo geresnio vaiko lavinimo nori tuo jis brangiau kainuoja. Norint kad mokytojas profesionaliai mokytų, reikia samdyti mokytoja profesionalą. O ne tokį, kuris niekur kitur nerado darbo ir sutiko už minimuma dirbti. Į mokytojo darbo laiką turi įeiti pasiruošimas pamokoms, kas turbūt užimtu puse darbo dienos. O tai reiškia, kad reiktu daugiau mokytojų. O tai reiškia daugiau pinigų. Tam, kad vaikas geriau mokytus jis turi būti sudomintas. O tai reiškia, ne tik kalima iš knygų ar lentos. Bet ir kitokios mokymo formos (ekskursijos, specialios mokymo priemonės ir t.t.) kas vėl kainuoja. Bureliai, taip pat kainuoja. Gal net reiktu atskirti berniukų ir mergaičių klases su skirtingų mokymo būdų ir mokytojais (o tai vėl kainuoja). Reiktu net kelias klases pagal gabumus sudaryti. Nes skirtingų gabumų vaikai mokosi skirtingų tempu ir jiems reikia skirtingų mokymo priemonių. Ir t.t. O tai kainuoja. 7 pamokos per diena, tai yra 7 valandos per diena. Jei dar puse pamokų užduoda namų darbus, tai mokiniui per diena reiks mokytis daugiau 8 valandų. O tai daugiau nei dirba suaugęs asmuo. Jei tu padarai namų darbus per 15 min. tai nereiškia, kad ir kitas padarys per 15 min. Nes ne visų mokymosi sugebėjimai vienodi. Aš mokykloje biologijos iš vis papildomai nesimokiau ir mano pažymiai buvo 9-10. Mano klasiokai mokėsi ir namie ir per pertraukas (prieš kontrolinius darbus) ir vis tiek ne visi iki 5 ištraukdavo. Nes man užteko kiek per pamoka mokytoja papasakodavo ar kiek knygoje perskaičiau (viena kartą), bet kitiems tiek neužtekdavo. Todėl aš mokslams sunaudodavau mažiau laiko, nei mano klasiokai (kai kurie), bet gaudavau daugiau.

Dar momykloj sakiau: reikia nugriauti tą "šūlę" a) Kad ir norėjai, kad ir mokeisi, bet nepanašu, kad būtum pasiekęs gerų rezultatų. Vadinasi tiesiog nespėjai. b) Nesuprantu kodėl apskritai žmonija pasirinko nesibaigiančio ekonominio karo variantą. O tos inovacijos... Jos yra priežastis mūsų tingėjimo: puikus pavyzdys būtų išmanusis telefonas. Grupelė žmonių sukūrė nuostabų prietaisą, o labai didelė grupė žmonių "į jį sulindo pailsėti". Va tau ir inovacija! Viskas, ko reikia, jau seniai sukurta. Mes tik kuriame naujus daiktus tam, kad po to mums ir tų naujų pradėtų reikėti. Nors šiandien, kol dar nežinom ką galime turėti, mums jų ir nereikia. Tačiau vieno dalyko žmonija dar neišmoko: panaudoti tai, ką jau yra sukūrusi. Viena to priežasčių - patentai. Įsivaizduokite save kaip civilizaciją, o ne kaip asmenį. Kodėl civilizacija, pasiekusi aukštus rezultatus kažkokioj srity, paima ir įveda apribojimus sau pačiai tais kūriniais pasinaudoti? Nes Petras "daug dirbo" ir jam reikia atlygio kitų žmonių sąskaita.

Negaliu kalbet uz dabartine sistema, bet kaip buvo pries 10 m ir daugiau, klasei budavo ~20 zmoniu, turejau po 5-7 pamokas, ~0,5 - 2h namu darbu, kruvis buvo pakeliamas, jei nuovargis atsirasdavo tai tik savaites gale. Didziaja dali galima buvo ismokti per pamokas, na o jei noredavai 8-10 tai tekdavo namuose nd pasidaryti ir permesti akim ka mokemes ta diena. Sunkiau sekesi matematika, bet ji sunkiau sekesi tik del to, jei spresdamas uzdavini padarydavau klaidu ir tekdavo taisytis.

Kurgi ne, pats studijuoju KTU inžineriją, tai nesu jokių pertraukų matęs.

Tai tada užjaučiu jus. O niekas nemanėt prašyt, kad dėstytojas darytų pertrauką? Ar į prašymus nereaguoja?

Pas mane taip pat buvo paskaitų be pertraukų. Ir kai kurie dėstytojai pasakydavo paskaitos pradžioje, kad pertraukos nebus, bet baigsime greičiau.

Na vat pas mus irgi kartais būdavo, kad ankščiau baigdavome, bet retai. Jei tai teorinė paskaita tai tas 1,5h atskaito teoriją ir viskas, jei tai laborai, tada priklausydavo nuo to kaip greitai galime juos pasidaryti, bet vėlgi dažniausiai vos spėdavome per tas 1,5h pasidaryti viską, o ką jau kalbėti apie baigimą ankščiau. Ir ne, kažkaip niekas nėra klausęs dėl pertraukų. Galbūt taip yra, nes kitaip nespėtų visos info išdėstyti.