Švietimo sistemos grimasos: pradėta kalbėti apie jaunų specialistų įpareigojimą atidirbti paskirtose vietose

Peršasi mintis, kad tokia reforma būtų skirta sulaikyti studentus, kad neišvyktų į užsienį dirbti. Ir šiaip, kuomet pradeda apie tokius dalykus kalbėti, norėtus matyti kažkokį konkretumą ir aiškesnę viziją kaip tai turėtų atrodyti, nes pvz ką reikėtų daryti kokioje Ukmergėje tiems studentams, kurie baigė molekulinę biologiją ir panašius mokslus. Tikrai abejoju, kad ten egzistuotų darbas pagal specialybę. Ir nemanau, kad atsižvelgiama į išvykimo iš Lietuvos priežastį. Jei būtų geras darbo užmokestis specialistams nemanau, kad vyktų toks masinis išvažinėjimas. Ir apskritai primena sovietinius laikus.

Paskyrimas baigus mokslus tikrai primena sovietmetį (iš pasakojimų susidariau nuomonę, ne patirties) tačiau kątik mokslus baigusiam asmeniui paskirti darbo vietą būtų naudinga - nereikės pačiam ieškotis darbo 10 skirtingų vietų ir tvarkytis su sparčiai krintančiu pasitikėjimu savo jėgomis. Atidirbi paskirtoje vietoje, gauni atitinkamą stažą, o tada lengviau ieškotis darbo pačiam, juk niekas neplanuoja toje pačioje darbo vietoje visą gyvenimą sėdėti. Mokeisi Lietuvoje už kažkieno kito pinigus, kodėl nepadirbėjus už tai Lietuvoje, gal ir važiuot kitur nebenorėsi čia gyvenimą susikūręs?

Nebešaudykim sau į kojas, na kiek galima... , įmonės ir studento, jei pastarasis negauna nemokamo mokslo ir įmonė nori už jį sumokėti.

komunistine politika kvepia...

Na nemanau jog skirstytų random. Maždaug, baigi mokslus ir trauki bilietėlį kur papulsi. Kažkokia logika vis tiek turėtų būti, tarkim kažkokiam kaime trūksta mokytojų, tai kas baigia edukologiją, tai tuos išsiuntinėja pirmus metus padirbėti mažuose miesteliuose ir/ar kaimuose. O bet tačiau, kaip veiktų tokia logika su kitomis specialybės, sunkiai įsivaiduoju (IT, fizikai, chemikai ir pan.). Kitas dalykas, neretas dirbti pradeda dar besimokydamasis, tai tarkim dirbdamas Vilniuje gauni algą ir tave po mokslu numeta į kokius telšius, kur alga triskart mažesnė. Kažkaip atvirkščiai dirba.. Tokie sprendimai ne mažintų emigraciją, o dar labiau skatintų išvykti.

Logiška būtų, jei būtų trišalės sutartys - aukštoji priima +1 studentą viršaus, valstybė sutinka apmokėti jo studijas + stipendiją už atidirbimą kokioje skylėje 3 metus. Visa kita yra durnystė ir nieko vertas šūdas.

Gerai. Tarkim esi mokytojas, esi iš Vilniaus ir ką tik baigei studijas. Siunčia tave į mažą miestelį. Turėjai Vilniuje būtą, nuvarius į mažą miestelį reikia nuomotis, didelis atstumas tai nemažai kraustymosi išlaidos būtų, esi susituokęs...tai ką tada su šeima daryt? ir kas išlaidas apmokės? Tai čia vienas atvejis... Tada ką daryt su studentais, kurie nuo pirmo kurso dirba ir mokos, tai pabaigus studijas jiems vis tiek reikės eit atidirbinėt? Ir visokių kitokių variantų turėtų atsirasti apie kuriuos apskritai nėra kalbama ar atsižvelgiama kuomet yra minima šita naujovė, o tokius dalykus reikės apgalvot ir spręst. Kas mano nuomone būtų padaryta paskubomis ir tada turėtume kaip neretai pasitaiko įstatymą su daug spragų. Netikiu, kad studentą įtaisytų į normalų darbą, kur atlyginimas būtų normalus. Žinant Lietuvą, tai tikriausiai būtų darbas su minimaliu atlyginimu, kuris net ne visai atitiktų to studento specialybę. Iš teorijos gal ir gerai skamba, kol nesusiduri su Lietuviška realybe. Šiaip jau geriau ta idėja, kad firmos finansuoja tavo mokslą ir jiems vėliau atidirbi, tai bent realesnės karjeros galimybės būtų.

Binto rūkytojų pezalai. Čia tik po daugiadienių girtavimų prie Stalino portreto ar po placentos valgymo festivalio gali tokią sistemą sugalvot. O dėl pedagoškės, tai ten stoja dėl lengvo diplomo, o ne dėl gero darbo. Tie vienetai ten patekę iš idėjos, dirbs bet kur.

Atkreipiu dėmesį, kad nenuvažiuotumėt į lankas. Tai kol kas yra svarstoma ir , galimai "atidirbimas" 3-5 metus būtų po mokslų baigimo. Jei nenori - susimoki už mokslus (t.y. suteiktą paslaugą) ir laisvas.

As tai visu pirma nesuprantu, kam apskritai reikia investuoti i regionus. Juos kaip tik, reikia pamazu naikinti, skatinant ir padedant zmonems migruoti i didziuju miestu link. Pradekim nuo to, kad didziausia pridetine verte kuria naujausiomis technologijomis paremta prekiu produktu gamyba, ar paslaugu pasiula, o ne kaimo bobutes milziama karvute, ar kaimo japo maukiamas bambalis. Tokiu budu rupindamiesi regionais, mes tiesiog isauginsim dar viena karta, kuri tures dideliu problemu su savo uzimtumu regione ir velgi, dalis prasigers, dalis emigruos, ir tik nedidele dalis uzsikabins kazkokiame vietiniame versliuke ar ar isvyke i regioninius centrus isitvirtins dirbdami realu prieaugi generuojancius darbus, todel geriau ir apmokamus. Lyrinis nukrypimas - del sitos situacijos as truputi piktas ant Lanzbergio, nes kolukius isarde, o kaimieciu i miesta neisveze, tai tie prasigere palikti be uzsiemimo. Gryztant prie temos - musu senosios kartos i miestus mes neisvesim, bet jaunaja galima. Galima pradeti nuo to, kad tranportuoti moksleivius i didesniu miestu mokyklas yra pigiau, nei kad islaikyti visa mokykla, pasirupinti tranportu, katras nuveztu bobutes i poliklinikas spaudimo pamatuot - irgi. Ir yra daug kitu situaciju, kuriose sprendimas yra zmoniu patogus transportavimas i paslaugos suteikimo vieta ir atgal. Tai pradedam nuo to. O toliau - edukuojam ir kuruojam jaunima, kad rinktusi specialybes su perspektyva, o ne kazkokias madingas, arba isvis, bet ka, kad tik kur isistot. Ir taip, ugdom savarankiskuma ir saviverte, nes kaip cia kazkas auksciau minejo, eilinis lietuvis nemoka ieskoti darbo, nemoka saves parduot. Galiausiai po gan ilgo laiko, turesim istustejusius regionus, bet didesne koncentracija kazkokia verte kurianciu jaunu zmoniu miestuose. O regionus palikim tiems, kas zino ka ten galima daryt - zemes ukiui, turizmui, dar keletui specifiniu verslu, kurie gali sekmingai vystytis regionuose. Jie darbuotojus pasisamdys, atsives, ir parves. Tikrai.

O as esu uz tokia ideja. Nes valstybe sukisa milziniskus pinigus i studentus, kurie vos baige universiteta isvaziuoja i UK vistu lupt. Ir per tokius kiti studentai, kurie tikrai noretu studijuoti ta dalyka ir dirbti, bei kurti verte Lietuvoje, lieka uz borto. Jeigu zmogus mokejo uz moksla, jis turi teise baiges daryti ka nori. Jeigu uz ji mokejo valstybe, jis turi valstybei grazinti tai ka valstybe i ji investavo vienaip ar kitaip. Zuvu darinejimas Norvegijoj valstybei jokios vertes neatnesa.

Jo jo, nemokamo mokslo tik ir betrūko. Nemokamas turi būti tik 1/10, kiti turi gauti lengvatines paskolas (palūkanų ir įmokų nemoka kol nebaigia mokslų +2 metai). Tada kai stos, rinksis, kad uždirbtų daugiau. O dabar bele kur stoja, svarbu nemokamai. Jokios naudos nei visuomenei, nei asmeniui.

Kazkur prasilenki su logika. Uz borto lieka tie, kurie neislaiko egzaminu pakankamai gerai, kad istotu net ir i nefinansuojama vieta. Tokiu studentu mums nereikia. Dabar jeigu konkreciau apie sita genialia ideja, tai problema yra su darbuotoju trukumu valstybiniame sektoriuje. Sita problema galima lengvai sprest keliant atlyginimus o ne verciant eiti laza. Valstybinis sektorius atlyginimu dydziu retai kur gali konkuruot su privaciu, kas realiai turetu buti atvirksciai - vs turetu buti prestizine vieta darbui tiek savo pobudziu tiek atlyginimo prasme, kur stengtusi pakliuti geriausi specialistai, o ne tai, kas liko nuo privataus sektoriaus. Tam dalykui valstybe lesu tiesiog privalo surasti, ir vardan sito aukoti galima tikrai daug ka.

Kažkada aš baigiau mokslus Kaune, aš buvau ne kaunietis, kilo klausimas ką rinktis - ar eiti į provinciją kur siūlė darbą, ar likti toliau Kaune kur darbo nesiūlė o reikėjo pačiam stengtis įsiprašyti. Viena pažįstama pasakė - lik Kaune, jei nueisi į provinciją tai sumažins darbo vietų ir turėsi vistiek lįsti į Kauną netoli esantį, o Kaune išvys iš vienos vietos kitam gale Kauno darbą rasi. Taip ir padariau. Praėjo daug metų, kur tada įlindau šiaip taip Kaune, ten ir toliau dirbu. O tie darbai provincijoj kur kažkada siūlė ir kvietė dirbti ir kur pats eiti galvojau seniai panaikinti. Va jums ir atsakymas

Kai žmonės yra įpratę gyventi kažkokioje pseudo-socialistinėje santvarkoje(pas mus lyg kapitalizmas, lyg ne, bbž kas čia tokio.), tai toks ir mastymas, kad kažkas turi, kažką nemokamai duoti.

Šiaip ne vien vištų lupt. Esmė, kad gabūs studentai išvažiuoja, ir išvažiuoja tikrai ne iš gero gyvenimo. Pvz mano kursiokai ir kitų kursų pažįstami išvažiavo studijuot magistro į užsienį ir dirbt vien dėl to, kad geresnės sąlygos ten. Užmokestis Lietuvoje ir užsienyje skiriasi labai stipriai, kaip ir studijos. Kas iš magistro studijų grįžo labiausiai džiaugėsi, kad yra sudarytos geros laboratorinės sąlygos su normaliu biudžetu ir didesniu studijų pasirinkimu ir tie studentai yra nuolat skatinami ir vertinami. Tai manau kuomet valstybė finansuoja geras mokslo sąlygas, rengia įvairius projektus, paskatinimus yra normaliai apmokamos darbo vietos, tai ji investuoja į studentus, ugdo sau specialistus, ir tada studentai ir nenori išvažiuoti kažkur kitur laimės ieškot. Tai manu reikia ieškoti priežasties kodėl toks išsivažinėjimas vyksta ir tai tvarkyti, o ne gydyti pasekmes, kas būtent problemos neišspręs.

Pala, taigi valstybė sako, kad jei esi pažangus mokinys, tai gauni "nemokamą" mokslą. Jei ne - špygą. Tai jeigu išpildau sąlygą(esu pažangus), tai reiškia nesu skolingas. Ar aš čia kažko nesuprantu?

Verksniams: