Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
Shinigami 2018-11-02 14:03
Prie suomių ir švedų kalbų mokosi dar 4 - 5 užsienio kalbas? Tai iš viso mokosi 6 - 7 kalbas?
Gal pas juos paroje 30 valandų yra? Ar čia kitų pamokų sąskaita?
O kokiame lygyje išmoksta tas kalbas? Žinau apie tokias ar jas moku?
vardasas 2018-11-02 16:36
Mokslas mokslui nelygu, daznas lietuvis i mokykla eina delto kad vercia, per prievarta viskas kisama, o suomijoje gali buti visiskai kitokia sistema, galbut vaikai eina i mokykla savo noru ir jie mokslo siekia, stengiasi ismokti.
apvalus 2018-11-02 18:13
skinant apelsinus, vairuojant taksi ar pan., vietoj to, kad keleta metu pasimokius, uzdirbtu daug daugiau is kvalifikuoto darbo.
Tokios nuotaikos vyrauja ir daznoje mokykloje, atmetus elitines. Reiskias, "vaziuosiu i Ispanija apelsinu skint"
O kas liecia straipsni... Vienintelis esminis skirtumas yra tai, kad suomiai - turtingi, t.y. surenka daug mokesciu ir daug ju isleidzia svietimui. Visa kita... Nesudaro esmes.
vardasas 2018-11-02 19:52
Na gal netaip parasiau. Turiu omenyje kad svietimas turi prasideti nuo mazu dienu. Dabar daugybe vaiku jauciasi kad reikia eiti i mokykla todel kad reikia ir jie labai dziaugiasi kai nebereikia mokintis. Gali buti kad toje suomijoje vaikai jau zino kad norint kazka tureti reikia ir mokytis ir noreti to mokslo.
Shinigami 2018-11-03 19:07
Nieko suomių vaikai nežino. Jie tokie patys vaikai kaip ir lietuvių vaikai. Skirtumas atsiranda piniguose. Nors posakis sako, kad ne piniguose laimė, bet tikrai laimė yra jų kiekyje.
Paprasčiau sakant. Suomių valdžia skiria didelius pinigus mokykloms kad jos galėtu turėti gausu ir kvalifikuota personalą. Kad tas personalas sugalvotu daug ir įdomiu mokymo metodu ir juos įgyvendintu gautais pinigaus iš valstybės.
Jei mokytojas mokykloje dirba tik todėl kad daugiau niekur kitur nepriima, o mokyklos samdo visus kurie sutinka dirbti už maksimos kasininko alga (arba dar mažesne), didžioji dalis mokymo priemonių likusios nuo sovietmečio. Tai kas norės tokioje situacijoje mokyti ar mokytis. Pas mus vienai klasei vienas mokytojas ir tos klasės perpildytos, jog mokytojas nespėja visus vaikus sužiūrėti.
Todėl mokytojai neturi motyvacijos mokyti, o mokiniai tokioje situacijoje neturi noro mokytis.
Žinoma, įtakos turi ir vaiku namų situacija. Jei namuose finansiškai sunku ir tėvai nėra tvarkingi tada ir dažnas vaikas neturi motyvacijos kažką daryti. Labai retas atvejis, kada bloga situacija vaiką skatina stengtis, o ne ant visko dėti.
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
Tai ką lietuviai pamatė Suomijos mokyklose, pas mus tiesiog neįsivaizduojama, nors pasaulyje tai vadinama geriausia švietimo sistema (Video)