Vykstantis lūžis tarp virtualios ir papildytos realybės jau nebestebina, o mintis tapti virtualiu „influenceriu“ – reali. Pasaulyje išgarsėjęs pavyzdys – virtuali socialinių tinklų žvaigždė Lil Miquela, per trumpą laiką sulaukusi 1,9 mln. sekėjų ir dirbusi su garsiausiais mados ženklais, kaip „Prada“, „Chanel“, „Tesla“. Šiame technologijų lūžio kontekste neatsilieka ir Lietuva. Rytoj prasidedančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“ įsikūrusioje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) STEAM erdvėje lankytojai galės susipažinti su pirmąja virtualia studente, užduoti jai klausimus ir gauti atsakymus.

Į VGTU STEAM erdvėje esantį stendą užsukęs lankytojas bus pakviestas užsidėti virtualios realybės akinius, kuriais naudojantis jis nusikels į futuristinę universiteto miestelio aplinką, kur su juo įvairiomis temomis bendraus virtuali studentė.

„Specialiai parodai sukūrėme virtualios merginos prototipą. Virtualią studentę realiu laiku vaidins mergina, dėvinti specialų kostiumą, sukurtą naudojant judesių fiksavimo (angl. Motion Capture) technologiją, suteikiant skaitmeniniam veikėjui realius judesius ir mimikas, kurie perduodami avatarui. Aktorė dėvės šalmą, prie kurio pritvirtinta įranga skaitmeninio veikėjo veido išraiškai valdyti, todėl jos avataras galės šypsotis, kalbėti bei reikšti emocijas“, – pasakoja VGTU kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ Multimedijos technologijų projektų vadovas Leonardas Žilinskas.

Parodos metu virtualios studentės ir aplinkos vizualizavimui bus naudojamas kompiuterinių žaidimų variklis „Unreal Engine“. Leonardas atkreipia dėmesį, kad dėl technologinio lūžio vaizdo atkūrimo srityje „Unreal Engine“ tampa nepakeičiamu įrankiu filmų kūrimo industrijoje. Anksčiau daug laiko užimdavo duomenų apdorojimas, grafinės medžiagos paruošimas ir vaizdų generavimas. „Jei filmo veikėjas sugeneruotas kompiuterine grafika, vaizdų generavimas trukdavo ištisus mėnesius. Pavyzdžiui, prieš daugiau nei dešimtmetį rodyto filmo „Įsikūnijimas“ vaizdai buvo generuojami specialiai sukurtame 1000 kvadratinių metrų duomenų centre, tačiau vos vieną filmo kadrą šis duomenų centras generuodavo keletą valandų. Viena filmo sekundė sudaryta iš 24 kadrų, tad galite įsivaizduoti, kiek trukdavo visas generavimo procesas“, – teigia L. Žilinskas.

Anot Leonardo, naudojant tokias technologijas, kaip „Unreal Engine“, galutinis filmo vaizdas gali būti sugeneruojamas vos 6 milisekundžių greičiu, o tai reiškia, kad netrukus filmus ne tik žiūrėsime, bet ir galėsime keisti jų eigą, pabaigą, lygiai taip, kas vyksta žaidžiant kompiuterinius žaidimus.

„Technologijos jau leidžia namuose turėti pakankamai gerus virtualios realybės akinius už sąlyginai nedidelę kainą. Jau netrukus kompanija „Facebook“ ruošiasi atverti „Horizon“ platformą virtualios realybės naudotojams, kur jie galės bendrauti su savo draugais ir kitais žmonėmis iš viso pasaulio. Tad artimiausiu metu pasaulis tik dar labiau „virtualės“, nes papildytos realybės akiniai ar kontaktiniai lęšiai leis judėti per miestus ar visą pasaulį, gaunant informaciją čia ir dabar – tiesiai prieš akis“, – technologines naujoves apžvelgia L. Žilinskas.

Šalia virtualios realybės zonos VGTU STEAM stende bus ir žaliojo ekrano erdvė, kurioje lankytojai galės persikelti į futuristinę virtualią aplinką bei nusifotografuoti su virtualiu veikėju. Žaliasis ekranas, naudojant specialiąsias technologijas, perkelia realius žmones į virtualią aplinką. Spartų šalies proveržį technologijų srityje iliustruoja šiandieninė mokslo pažanga ir iš to gimstančios technologijos, leidžia žmonėms virtualiai nukeliauti į tokias vietas, kurių jie negalėjo įsivaizduoti.

Šiuo metu vaizdo kūrimo industrijoje dažniausiai naudojami du filmavimo ir realių vaizdų sujungimo su virtualiais vaizdais būdai: žaliasis ir mėlynasis ekranai. Kine ir kitose judančio vaizdo formose šių spalvų ekranai plačiai naudojami, jais uždengiama dalis arba visas fonas, kuris vėliau yra pakeičiamas naujai sukurtais vaizdais.

„Dažniausiai ekrano spalva yra parenkama pagal filmavimo objektus. Jei aktoriai aprengti žalsvais drabužiais ar reikalingas žalias apšvietimas, naudojamas mėlynas fonas ir atvirkščiai. Žalias ar mėlynas fonas naudojamas todėl, kad vėliau būtų galima scenos fragmentus gražiai iškirpti, neliečiant kitų filmuotų paviršių. Jis tampa tarsi permatomas, todėl po juo galima įklijuoti bet kokį norimą vaizdą. Savo stende turėsime žalią ekraną, todėl apsilankiusius dalyvius galėsime iškirpti iš realybės ir perkelti į virtualų, Cyberpunk stiliaus ir kompiuterine grafika sugeneruotą, ateities Vilnių“, – pasakoja L. Žilinskas. 

Pagrindiniame universiteto stende parodos lankytojai gaus išsamią informaciją apie studijų galimybes, stojimo sąlygas, atnaujintas studijų programas, pabendraus su dėstytojais ir studentais.

Dalyvių laukia diskusija apie kosmoso ir aviacijos sektoriuje laukiamus iššūkius. Taip pat lankytojų laukia įtraukiančios paskaitos apie „fake news“, bus diskutuojama, kaip nanotechnologijos nugalės vėžį, kaip dirbtinio intelekto sprendimai pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą.

Vasario 6–7 dienomis vykstanti studijų paroda „Studijos 2020“ kasmet pritraukia vis daugiau studijomis ir savo karjera besidominčių 9–12 klasių moksleivių, jų tėvų ir pedagogų.

Komentarai ()