Tyrimai: įsidarbina kone 90 proc. magistrų, atlyginimai didesni trečdaliu

Straipsnis reklaminis, kas ir neslepiama. Manau žmonės su aukštaisiais tikrai įsidarbina tik abejoju ar visi pagal specialybę. Kai aš dirbau pareigūnu: Kai pradėjau dirbti pareigūnu, pastebėjau, kad reikia išmokti krūvą teisės aktų, kuriais vadovaujasi ta įstaiga. Kaip supratau nei vienoje mokymo įstaigoje apie juos neužsiminama. Perskaityti teisės aktą buvo dar ne viskas, dar reikėjo, kad kas paaiškintu kaip jis praktiškai naudojamas. Todėl būvau labai priklausomas nuo seniau dirbančiu kolėgų, nors kai kurie buvo visai be aukštojo. Kai valstybei prireikė, kad visi pareigūnai būtu su bet kokiais aukštaisiais tai jie ir pasistengė įgyti bet kokį aukštajį ir bet kur. Situacija žynoma keičiasi, MRU jau turi studijas, kur mokoma teisės su visokiomis pakraipomis (policija, VMI, muitinė). Kei supratau ten dirba buve tų įstaigų darbuotojai, tai jie praktikai ir manau gerai dėsto. Mano patarimai: 1. Stenkitės stoti tik į valstybės palaikomas vietas, nes jei jus ten negalite įstoti tai sunkiai konkuruosite darbo rinkoje. Jei nueisite ir pradėsite kalbėti sakyniais kuriuose bus dviejų kalbų žodžiai ir dar ką parašysite kaip su višto koją, tai nuo tokio specialisto tikrai atsisakys. 2. Kai mokotės aukštojoje paklausinėkite kokius aukštuosius baige kiti bendramoksliai. Jei jau jie ten nepritapo, tai kam jums bandyti ten stoti. 3. Jei jau mokotės aukštojoje ir tai jums pirmas aukštasis ir matote, kad aukštojoje pjauna grybą, tai vis tiek jį pabaikite. Kai pradėsite dirbti, tai sueis ir kiti su aukštaisiais ir visi busite laimingi. Darbdaviai labiausiai vertiną patirtį, bet jei jau nėra kandidatų su patirtimi, tai greičiau paims į darbą su aukštuoju nei be jo. Ir dar patarimai: 1. Ekonomiką reikėtu sujungti su teise, laiko užtektu abejoms disciplinoms. 2. Vidurinę būtu galima baigti 16 metų, o aukštąjį 20 metų amžiaus. Žynoma, tai nebus įgyvendinta, nes tam yra ES ir visame pasaulyje yra nustatyti panašūs terminai.

Ekonomika ir teisė absoliučiai nesusiję dalykai. Dar pasiūlyk mediciną sujungti su šaltkalvyste, bus akušeris-suvirintojas. Universitetui reikia subręsti, ir nors galbūt dalis žmonių galėtų baigti bakalaurą 20-ies, absoliučiai daugumai tai būtų išvis nenaudinga. Sakyčiau priešingai, tarp mokyklos ir universiteto daugumai derėtų padaryti mėtų pertrauką. Mokyklos 11-12 klasę būtų galima keisti į kolegijos principu veikiančią mokyklą ar kažkas pan.

Viskas kaip ir tiesa straipsnyje, tačiau pagal mane Lietuvoje gerokai per daug aukštųjų mokyklų, bent 2x mazint reiktų ir greitai nes finansavimas mažas, o ir naudojamas jis netikslingai. kai bus 5-8 aukštosios tada kalbėsim apie studijų kokybę, dabar tiesiog absurdas, visi istoja, visi kažką baigia, tačiau tarptautiniu lygiu inovacijų pas mus mažai.