Visus universitetus padėjo į pavėsį? IT startuolis skelbia, kad per pusmetį parengs tokius IT specialistus, kad nuo pirmos darbo dienos jie gaus 2200 eurų atlyginimą

Kazkaip atrodo, kad lygina nelabai sulyginamus dalykus. Universitetines studijos, tai ne tik ruosimas konkreciai specialybe, bet ir pasauleziura ir asmenybe formuojantis dalykas. Sitas 'koledzas' savo forma labiau primena 'profke', kur per trumpa laika gauni butinas zinias konkreciai specialybei, bei galimybe jas pritaikyti praktikoje. Zinant, kokia situacija su bent jau vidutiniu gabumu IT specialistais, manau, zingsnis teisingas, gal net kiek paveluotas. Bet mano abejones tame, kad zmogus be universitetinio (ar bent jau kollegijos) issilavinimo IT srityje sitame koledze nelabai tures ka daryt.

Plius minus 90 proc. darbų IT srityje yra amatininko lygio, t.y. nereikalauja plačių universitetinių žinių. Čia kaip su namo statyba. Nori didelio/gražaus/patogaus namo, reikės architekto, kuriam be universitetinio "pločio" žinių (o ir be patirties) niekaip neapsieiti. Nori dėžutės "pagal standartą", vidutinis statybininkas iš profkės kuo puikiausiai pastatys. Plius ir architektai be statybininkų iš profkės neišsiverčia - patys mūryti tai nemoka (ar kaip minimum įgūdžių neturi). Nors pareiškimas, kad paruoš per pusmetį nuo nulio tinkamą nors kokiam praktiniui darbui, skamba nerealistiškai...

Turiu kelis variantus tam paaiskinti. 1. Imone atrado kaip uzbootinti programavimo principus/igudzius i smegenis tiesiogiai 2. Paleis video: "Learn react in 2 mins", "Learn all Java in 1 min" Jei ne, gal dar kokiu idomiu budu atrado. Gal turi destytoja samana, arba pan. Idomu bus paziuret. Gal keli programeriai is kurso bus, bet cia ne del mokymu, o del paciu zmoniu.

learn React reikia 2min, o learn ALL Java reikia 1min??? Koks yzeidimas....

Nu nezinau. Pas mus agile kultura. Reiskias jeigu reikia, tai architektas eina ir kodina. As, tiesa sakant, sunkiai isivaizduoju musu architektus nekodinancius. Viskas evolvina taip sparciai, kad realiai pora metu nekodink, ir is tavo architekturiniu sprendimu net ir junior developeriai prades tyciotis. Netinka cia sulyginimas su namo statyba.

(a) agile nieko panašaus nereiškia. (b) iš bėdos taip, bet iš bėdos; na dar dažnai architektai arba team leadai codina core dalį, bet ne implementacijas; architektui codinimas idealybėje turėtu būti mokymosi būdas, o ne darbas savaime. (c) architektu yra plius minus vienetai ir užsiima jie tipiškai tik backendu ir tik labai abstrakčiu vadovavimu/konsultavimu/specifikavimu frontendininkams; pastarieji jau senai tapo atskira kasta, nes net praleidžiant frameworku sudėtingumą tik pavieniai unikumai gali kokybiškai ir efektyviai codinti tuo pat metu ir js (typescript, angular ir kt. frontendo frameworkai), ir java (.Net, python ir kt. backendinėm kalbom). (d) teamleadai dažniausiai tokie patys amatininkai, tik labiau įsigilinę/patyrę tam tikram frameworke; aišku ju atveju universitetinis/plataus spektro išsilavinimas yra reikšmingas pliusas, bet ne kritinis, svarbiau naudojamo frameworko subtilybiu išmanymas, tobiš patirtis.

Pritariu . Šitas startuolis sakyčiau daugiau specializuoti kursai, o ne aukštasis mokslas. Kita vertus darbui atlikti (darbdaviams) dažnu atveju veikiausiai to ir užtenka. Sakyčiau net ir patogiau - tavo* darbas kasti griovį, o ne aiškinti apie savo teises

Agile keliais zodziais apibudinant reiskia, kad svarbiausias KPI yra deliverintas veikiantis softas, principe, geri yra visi budai, kurie leidzia deliverint greiciau ir/arba daugiau. Per savo 16 metu IT karjera pagal Agile dirbu 14 metu, ir per ta laika ne karta maciau, kad geriausiai performina tie team'ai, kruiuose nera aiskiai apibreztu atsakomybes ribu kiekvienam zmogui individualiai. Reiskias architektura ruosia architektas, bet reikalui esant jam gali padet ir most senior developeris, arba jeigu architekturiniu tasku nera, architektas imasi kodint sudetingesnius taskus. Lygiai taip pat developeris gali eit patestuot ar parasyt kokiu automation testu. Ir sitas veikia. Ir veikia ne kodinant kazkokius appsus aifonam, o corporate level telco, insurtech, fintech softa kompanijoje turincioje arti 1k developeriu worldwide.

Manau čia puikus pasirinkimas vietoj magistro. Baigi IT bakalaurą, tada vietoj bandymo pasirodyt labai protingu tiesiog baigi praktikos kursą ir eini dirbti už gerą algą. Arba šiaip žmogui su aukštuoju persikvalifikuoti padėtų. Bet ne kažkas ką siūlyčiau tiesiai po vidurinės. Universitetas duoda ne tik išsilavinimą, bet ir platų suvokimą kaip viskas veikia, leidžia įsigilinti ne tik į darbą bet ir į įvairias medotikas, sukuria daug labai naudingų pažinčių ir t.t.

Permečiau akim jų puslapį, užkliuvo, kad 1. nebuvo jokių atsiliepimų (greičiausiai pirmą kartą organizuoja mokymus) tai sunku invertint tiek mokytojus tiek kurso kokybę; 2. norėtusi detalesnio kurso/modulių aprašymo. 3. permečiau akim darbo skelbimus tai tų data scientists lietuvoje niekas per daug neieško (kol kas), arba jei ieško tai Georgia Tech ir magistrą siūlo remote'u.

Bizniui da-py-zdy koks netvarkingas kodas, ar kokie antipatternai panaudoti. Jeigu softas veikia, ir jeigu softas performina, reiskias is jo galima daryt pinigus. Ir taip bus visada, todel siauraja prasme snekant, code quality bet kokiame komerciniame projekte rupinamasi tiek, kiek yra butina, kad developeriai nesokinetu per langus. Filosofuot apie tvarkinga koda galima kokiam nekomerciniam opensource projekte. Galbut del to nemazai developeriu laisvalaikiu kodina kazka savo malonumui. Turbut tokiu budu save realizuoja. Turbut del to nekomercinis softas daznai buna kokybiskesnis.

Bet iš da-py-zdy pasidaro pyz-da kai gauna kritines klaidas produkcijoj ir visi sustatomi ant ausų. Po kelių tokių iteracijų prasideda tam tikro reikalingo kokybės lygio palaikymas.

Paskaityk dėdės Bobo Clean architecture, ten daug istorijų iš gyvenimo, kas nutinka, kai "da-py-zdy"... Jei labai trumpai - užsilenkia tokie projektai labai sparčiai, nes palaikymo ir plėtojimo kaštai pradeda augti eksponentiškai.

Visiskai sutinku. Kaip ir sakiau, as pats prie softo developmento dirbu 16 metu. Mano kaip prodcut managerio vienas is didesniu galvasopiu yra tas, kad as turiu nuolat ist prota stakeholderiam, kad prie kiekvieno featuro gaut kelias papildomas valandas, kaip mes vadim, kodo higienai.

As zinau kas gali nutikt, ir kas nutinka. Bet tai nekeicia fakto, kad bizniui visa tai da-py-zdy Svarus kodas business value short termu neduoda, reiskias biznis apie tai girdet nenori, juolabiau moket pinigus.

po vieno nevykusiai pušinto pakeitimo visas mūsų padalinys turėjo galimybę 6 savaites daryti code-improvement darbus Čia kokių 10 komandų po 6 žmones. Vien tam, kad nebepasiakrtotų klaidų kiekis ir nestrigtų darbai lygioj vietoj. Tai kartais būna stebūklų. + turim tikrai didelį QC aparatą. Bet kai ne šventieji puodus žiedžia, tai vistiek visko pasitaiko...

Manau, kad visur daugiau maziau panasu - istinka didelis pzdc, managementas susima, puola kazka daryt, kad ateity tokiu dalyku nebutu. Kuri laika buna geriau, bet pamazu vel viskas stoja i savo vietas, ir taip iki sekancio didelio pzdc. As isivaizduoju, kad kiekvienas IT padirbes bent kelis metus, jau galetu pripasakot tokiu istoriju, nuo kuriu plaukai ant nugaros siausiasi Pavyzdziui mano worst case every, pakolkas, yra varijantas, kai klientai nauja softo versija, kurios is esmes reikejo tam, kad pakeist tam tikrus kainu skaiciavimo algoritmus nuo datos x, sugebejo padeployinit tiesiai i PROD environment'a 2 menesiais anksciau negu reikia. O norejo tik pakelt dar viena serveri UAT testingui. Ta pirmadieni buvo daug sudo.