Ar Lietuva išdrįs sulaužyti šimtametę švietimo tradiciją? Ką jau daro Suomija ir kodėl visame pasaulyje bijoma taip mokyti vaikus, bet kito kelio nėra

Kas suomiams duoda geriausius rezultatus, netiks mums dėl vienos priežasties. Nes pas juos universitetai už dyką, kai pas mus visi konkuruoja dėl krepšelio. Atsisakius pažymių, gali dar labiau išaugti korupcija, kas pas suomius niekad nebuvo suprantama.

atsimenu mokyklos laikais pazymius laike paskatinimu, atlygiu ir panasiai. taip yra tik, kai gauni auksciausia ivertinima. taciau pazymiai yra bausme uz tavo klaidas ir kuo daugiau klaidu darai, tuo tavo ivertinmas yra mazesnis. ir nesvarbu ar tu ismokai, ar ne, bet gavai pazymi ir viskas tuo pasibaigia. tai klausimas butu ar mokykla turetu ismokinti ka nors ar bausti uz klaidas, kad neisisavinai visos informacijos? dabartine sistema tokia, kad informacijos kiekis milziniskas, didzioji informacijos dalis yra bereiksme ir skirta tik testams/egzaminams islaikyti.

Va gera idėja būsimai valdžiai, vietoj "įsisavinamų" pinigų inovacijoms tegu padaro visą mokslą nemokamą Lietuvos piliečiams, o gal net ir tokio modelio kaip Suomijoj kodėl gi ne. Juk jaunimas bus ateityje tie aukštą pridėtinę vertę kuriantys ir dirbantys ypatingai didelės kvalifikacijos reikalaujančius darbus už gerus atlyginimus ir keliantys bendrą gerovę valstybėje. Nes gamtinių išteklių pas mus nėra eksportavimui išskyrus vandenį, statybines medžiagas ir nekonkurencingą ž.ū. produkciją. Na liberalai už švietimą, bet nemanau kad jie už tokį socialistinį modelį būtu. Todėl jau rašiau ne kartą, kad paėmus iš socialistų ir iš liberalų geriausias savybes būtu tobuliausia ir pažangiausia valdžia pasaulyje kur visi gerai gyventu.

Kaip sako, kad Dievui į ausį tokios mintys. Bijau tik, kad šita valdžia nieko už dyka nedalins. Ir ekonominiai pajėgumai mūsų ne tokie. Kita vertus, milijonai ir milijardai eina šen ir ten, o galėtų būti protingai suinvestuoti eilinių žmonių gerovei. Kol prikerpėję politikai ir lobistinės grupės nebus nustumtos, nieko gero nelauk. O gal ir niekada nebus nustumtos. Kartais pagalvoju, ar ne geriau susikrauti lagaminus ir išvažiuoti su šeima, kad ir į tą pačią Suomiją ar Airiją.

Pala pala. Ar kažko nežinau? Lietuvoje mokslas ir yra nemokamas. Netgi aukštasis, tiems kurie sugebėjo bent mokyklos kursą įsisavint. Man panašiau, kad yra priešingai - beveik bet kas gali girtis aukštuoju, jei tik užteko noro įstoti ir nebuvo visiškai nepataisomas tinginys, t.y. Lietuvoje mokslas visiškai devalvuotas. Ir deja ne, eilinis žmogus su aukštuoju nekuria aukštos pridėtinės vertės, o tiesiog užima vietą vidutinėje grandyje ir ten ramiai vegetuoja. Tiek man žiūrint į savo vaikus, tiek pasikalbant su kolegomis apie jų vaikus labiausiai krenta į akis baisus negalėjimas prisiversti mokytis. Galima daug kalbėti apie mokymo stilius ar programas, bet jei vaikas nesimokys ir neišmoks bazinių dalykų - jokia mokymo sistema nepadės ir kuo toliau, tuo mažiau ateityje turės šansų suprast sudėtingesnius dalykus. O prisiverst sunku, nes šiuolaikiniam pasaulyje labai jau daug pramogų ir pašalinių dirgiklių.

Mokslas nemokmas ir aukštosiose, bet konkurencija yra didelė į tas nemokamas vietas. Tokioj krepšelių sistemoj, jei visi mokinsis labai gerai, tai nemokamas vietas gaus tik tie pas kurių iš visko ir visada tik 10, nes nemokamų vietų skaičius bus ribotas iki tam tikro skaičiaus. Žodžiu tokia nesveika konkurencija nelabai gerai. Skandinavijos šalyse būtent ir neskatinama tokia žiauri konkurencija jau nuo pat paruošiamūjų grupių, kaip yra kinijoj ar Japonijoj.

Tik šiais metais, praėjusios kadencijos valdžia panaikino minimalų balų vidurkį, ir tai nemokamas vietas gavo tik 46% pageidavusių, nors finansavimas buvo padidintas net 25%. Taigi iki nemokamų mokslų dar toli. Kad nešvaistyti pinigų, nemokamos studijos galėtų būti tik kartą, o kad patektų geresni, būtų ribotas vietų skaičius. Geriau išugdyti mažiau bet kokybiškiau. Kurie nepatektų eitų į kolegijas ir ateityje kurie motyvuoti turėtų šansą baigti universitetinį. Sakai vidurinė grandis vegetuoja, sakyčiau priešingai, žemesnė ir vidurinė grandis yra darbo bitės. Dėl žemo mokslų lygio iš dalies kalti ir universitetai, kad neparuošia rinkos sąlygoms, bet situacija gerėja. Iš kitos pusės dalis praeina su pirktais darbais, tokie turėtų būti kažkokiu būdu atfiltruojami, tarkim didžiąją dalį įvertinimo lemtų praktiniai testai su rimta kontrole, kad nebūtų kaip cheati'nti. Ir dar vienas dalykas dėl mokinių dėmesio koncentracijos. Keičiasi pasaulis, turi keistis ir mokymo metodai į interaktyvius, mokytojai turi mokėti skleisti energiją. Skandinavai namų darbų beveik neužkrauna, nes po pamokų jau mažai motyvacijos, viską reikia išmokti čia ir dabar. Bet ten ko gero mažesnės grupės, geriau paruošti pedagogai, žodžiu, sukamės trečiosios šalies problemų rate.

Suomiai nuo savo "baisiai progresyvių" reformų jau raško karčius vaisius. Suomijos mokymosi rezultatai palyginus su kitomis šalimis nuosekliai prastėja jau apie 15 metų. Nuoroda: https://www.statista.com/statistics/986 ... e-finland/ Suomiai visvien vis dar neblogai atrodo pasauliniam kontekste, bet jų startinė pozicija buvo gera. Bet jei pasižiūrėsite į PISA rezultatus pasauliniu mastu, nenustebkite pamatę pirmose vietose visai neprogresyvius kinus, kurie ir liniuote per nagus užvoš nepagarbiam mokiniui, ir mažai apie jų jausmus rūpinasi. Užtai rezultatai šneka patys už save: https://www.oecd.org/pisa/PISA%202018%2 ... %20PDF.pdf

Nemokamas vietas gavo tik 46% Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad iš tų likusių 54% turbūt 3/4 nepaveža studijų. Klausimas ar net gavę finansavimą tas studijas paveža... Nereikalingos investicijos į inovacijas... Jei jų nebus, tai universitetus galime uždaryti, ir tada einame skatinti žemės ūkio. Tik inovacijų skatinimas sukurs pakankamai darbo vietų, kad būtų reikalingi universitetų studentai. Ir šiaip švietimo finansavimas Lietuvoje yra pakankamai didelis, tačiau pinigai naudojami neefektyviai. Daug skiriama pastatams, tiems patiems vadovėliams (nežinau kam reikia kas porą metų naujų vadovėlių, kai juos turinys nesikeičia), mokyklų ir mokytojų darbo organizavimas prastas. Mokymo programos nesąmonė. Mokyklų patalpos ne pamokų metu būdavo visai neišnaudojamos, arba išnaudojamos kelių asmenų tiesioginei finansinei naudai. Na Vilnius biški pasitvarkė šiuo klausimu, bet bijau, kad kontrolė neužtikrinama.

Inovacijų reikia, bet kaip užtikrinti kad jos duotų naudą, o ne nueitų kažkokioms interesų grupėms?